Šią savaitę paskelbtais naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvoje būsto kainos praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sumažėjo 2,1 procento. Spartesnis kainų kritimas fiksuotas tik Kipre, kur būstas per tą patį laikotarpį atpigo 4,2 procento.
Kritimo nepastebėjo
Nekilnojamojo turto ekspertų nuomone, Eurostatui statistikos duomenis teikiantis Lietuvos statistikos departamentas rinkos kainoms skaičiuoti taiko ne visai tinkamą metodiką.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius mano, kad būtent Lietuvos statistikų taikoma metodika „kalta“ dėl to, jog skaičiai neatitinka realybės. „Kai Registrų centras ir Statistikos departamentas skaičiuoja būsto kainų pokytį, jie vieno laikotarpio vidurkį lygina su kito laikotarpio vidurkiu. Tačiau tai neturi nieko bendro su tikrąja rinkos padėtimi ar vienos rūšies turto pokyčiu. Juk vieną ketvirtį Lietuvoje daugiau sudaroma vienų objektų sandorių, kitą – kitų“, – kalbėjo A. Antanavičius.
Tuo metu „Inreal“, pasak jo, visada lygina tik tam tikros rūšies turto kainų pokyčius, pavyzdžiui, kaip kas ketvirtį kinta vieno ar dviejų kambarių senos statybos buto miegamajame rajone kaina. „Tiriame didmiesčių ir kitų miestų būsto rinką, bet tendencijos, kad kainos mažėtų, nepastebėjome niekur. Priešingai, stebime būsto kainų augimą“, – tvirtino pašnekovas.
„Inreal“ duomenimis, Vilniuje ir Klaipėdoje 2015 metų paskutinį ketvirtį būsto kainos padidėjo apie 2–3 procentus. „Ypač brango senos statybos būstas, parduodamas iš „antrų rankų“. Žmonės dabar tikrai optimistiškiau žiūri į ateitį. Kainų lūkesčiai gerokai didesni negu buvo prieš metus. Pardavėjai mažiau leidžiasi į derybas ir kainų nemažina. O pirkėjams nupirkti būstą pigiau nepavyksta. Tad tikrai nesutikčiau su Eurostatu, kad praėjusių metų paskutinį būsto kainos Lietuvoje krito“, – teigė A. Antanavičius.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio nuomone, Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja visos Lietuvos kainas, todėl statistikų duomenys gali neatitikti nekilnojamojo turto analitikų turimos informacijos.
„Mes skaičiuojame penkių didžiausių Lietuvos miestų, kur sudaroma apie 65 proc. visų būsto sandorių, kainas. Šiuose miestuose būsto kainos praėjusių metų paskutinį ketvirtį keliais procentais augo. Beje, 90 proc. naujo būsto parduodama tik šiuose miestuose ir kurortuose – Neringoje ir Palangoje“, – teigė jis.
S. Vagonio nuomone, skiriasi rinkos analitikų bei statistikų naudojamos skaičiavimo metodikos. Dėl to dažniausiai nesutampa tarpiniai rezultatai tarp ketvirčių. Tuo metu metinės statistikų ir ekspertų apžvalgos yra panašios.
Stabili ir sveika rinka
Šių metų pirmaisiais mėnesiais ekspertai taip pat pastebi nedidelį būsto kainų augimą. „Yra daugiau norinčių parduoti negu norinčių pirkti. Kita vertus, turintys santaupų nieko naujo nesugalvoja, tad nekilnojamasis turtas yra patraukliausia investicija. Žmonės perka geresnį būstą ar nuomai. Tai žadina pardavėjų lūkesčius jie naujų projektų butų kainas kelia 3–4 procentais“, – teigė A. Antanavičius.
„Inreal“ duomenimis, didmiesčiuose būsto kaina dabar yra 20–30 proc. mažesnė negu didžiausio pakilimo metu. „Aišku, tai nereiškia, kad kainos artimiausiu metu tiek ir kils. Paskolų rinka, kuri iš dalies perkaitino nekilnojamojo turto rinką, stabilizavosi. Būstai intensyviai statomi, tačiau paklausa greitai patenkinama. Tokia padėti neleidžia pūstis burbului. Mano nuomone, padėtis dabar labai subalansuota, augimas grindžiamas bendromis ekonomikos tendencijomis“, – teigė A. Antanavičius.
S. Vagonio nuomone, 2015-ieji buvo pirmieji metai po krizės, kai visuose Lietuvos didmiesčiuose būsto kainos, „Ober-Haus“ duomenimis, augo. Anksčiau kainos augdavo tik Vilniuje ir viename iš likusių keturių didmiesčių.
„Praėjusių metų pradžioje įvedus eurą rinka buvo mažiau aktyvi, tačiau paskui sandorių skaičius pradėjo smarkiai augti. O 2015 metų pabaigoje rinkos aktyvumas buvo ne mažesnis negu 2014 metų pabaigoje prieš euro įvedimą, kai daugelis skubėjo įsigyti būstą“, – teigė S. Vagonis.
Šių metų vasarį ir kovą rezultatai, pasak jo, beveik dvigubai geresni negu prieš metus. „Pirkėjų skaičius stipriai auga, rinka aktyvi, tad atitinkami kyla ir būsto kaina. Gerai, kad kyla nedideliais tempais. Ypač Vilniuje, kur pirkėjų aktyvumas ir pasiūla didžiausi, kainų augimas atsilieka nuo sandorių kiekio didėjimo. Taip pat ir vidutinis atlyginimas Lietuvoje auga sparčiau negu būsto kainos. Būstas tampa įperkamesnis. Tai rodo rinkos sveikatą“, – komentavo S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje būsto kainos dabar yra apie 30 proc. mažesnės negu 2007 metų pabaigoje, kai jos buvo aukščiausios, ir yra apie 15 proc. aukštesnės negu 2010 metais, kai buvo pasiekusios dugną.
Skolinimasis įtakos nepadarė
Ekspertų nuomone, nuo 2015 metų lapkričio mėnesio įsigalioję Lietuvos banko parengti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kuriais mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika, įtakos būsto rinkai beveik nepadarė.
„Realios įtakos nepastebėjome. Aišku, sunku pasakyti, kaip rinka būtų reagavusi, jeigu sugriežtintos skolinimosi taisyklės nebūtų įsigaliojusios. Gal nekilnojamojo turto rinka būtų dar aktyvesnė“, – svarstė A. Antanavičius.
Kita vertus, eksperto nuomone, atsakingo skolinimosi taisyklės prisideda prie rinkos stabilumo ir neleidžia pūstis naujiems burbulams. „Turtui įsigyti reikia turėti santaupų, būstą dabar gali pirkti ne bet kas. Tai sulaiko nuo rinkos kaitimo kaip 2007–2008 metais“, – pastebėjo jis.
S. Vagonio vertinimu, skolinimo sąlygų sugriežtinimas įtakos nekilnojamojo turto rinkai nepadarė dėl to, kad bankai jau ankščiau skolino labai konservatyviai.
Ekspertai pastebi, kad būstą Lietuvoje dabar daugiausia perka ne emigrantai, o Lietuvos gyventojai. Populiariausi lieka mažesni 1–2 kambarių butai.
Vidutinės naujos statybos butų (su daline apdaila) kainos, eurais už kv. metrą
Klasė/Miestas | Vilnius | Kaunas | Klaipėda |
Ekonominė | 1351 | 1106 | 1144 |
Vidutinė | 1707 | 1507 | 1339 |
Prestižinė | 2770 | – | 1990 |
Šaltinis: „Inreal“