Į daugiabučius vilioja geoterminiu šildymu

Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­li­mis, Lie­tu­va pa­gal ša­lies gy­ven­to­jų, įsi­kū­ru­sių dau­gia­bu­čiuo­se, skai­čių yra vie­na iš ly­de­rių. Bet opiau­sia dau­gia­bu­čių prob­le­ma - šil­dy­mo kai­nos. To­se sa­vi­val­dy­bė­se, kur pe­rei­na­ma prie ši­lu­mos ga­vy­bos iš bio­ku­ro ar ki­tų at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių, gy­ven­to­jai už šil­dy­mą daž­niau­siai mo­ka ma­žiau. Be to, tau­pes­nės šil­dy­mo tech­no­lo­gi­jos tai­ko­mos nau­jos sta­ty­bos dau­gia­bu­čiuo­se. Kar­tais šiuo­lai­kiš­kas, ener­gi­ją iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių iš­gau­nan­čias sis­te­mas ryž­ta­si įsi­reng­ti ir re­no­vuo­ja­mų dau­gia­bu­čių bend­ri­jos.

Šil­do že­mės gel­mių energija

„Geo­ter­mi­nis šil­dy­mas, kai nau­do­ja­mi at­si­nau­ji­nan­tys ir nie­ko ne­kai­nuo­jan­tys že­mės iš­tek­liai, lai­ko­mas vie­nu eko­no­miš­kiau­sių, šva­riau­sių ir pers­pek­ty­viau­sių šil­dy­mo bū­dų, – sa­kė geo­ter­mi­nio šil­dy­mo spren­di­mus siū­lan­čios bend­ro­vės di­rek­to­rius Liu­das Ge­tau­tas. – Pa­sau­ly­je toks šil­dy­mo bū­das nau­do­ja­mas jau dau­giau nei 40 me­tų.“

Iš­ti­ki­miau­si šio me­to­do ger­bė­jai – ja­po­nai. An­tro­je vie­to­je pa­gal geo­ter­mi­nio šil­dy­mo nau­do­ji­mą yra Ki­ni­ja, tre­čio­je – Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos. Eu­ro­po­je geo­ter­mi­nio šil­dy­mo ly­de­rės – Pra­ncū­zi­ja, Vo­kie­ti­ja ir Šve­di­ja.

„Be­je, Šve­di­ja yra šiau­riau nei Lie­tu­va, tad kal­bos, jog Lie­tu­vai šis šil­dy­mo bū­das ne­tin­ka ne­va dėl geog­ra­fi­nės pa­dė­ties bei kli­ma­to, yra tie­siog ne­iš­ma­ny­mas“, – sa­kė jau 20 me­tų geo­ter­mi­nį šil­dy­mą Lie­tu­vo­je pro­pa­guo­jan­tis L. Ge­tau­tas.

Šio me­to­do pa­ti­ki­mu­mą, pa­sak jo, ro­do ne tik vi­so­je Lie­tu­vo­je pri­va­čiuo­se na­muo­se (pa­vyz­džiui, pri­va­čių na­mų kvar­ta­las Pa­vil­ny­je, Vil­niu­je) bei dau­gia­bu­čiuo­se, bet ir vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tuo­se jau vei­kian­čios to­kio šil­dy­mo sis­te­mos. Šiuo me­tu Vil­niu­je, San­ta­riš­kė­se, sta­to­mas nau­jas vai­kų dar­že­lis, ku­ris bus šil­do­mas geo­ter­mi­ne ener­gi­ja. Šiuo bū­du šil­do­mų dau­gia­bu­čių jau pa­sta­ty­ta ir Kur­šių ne­ri­jo­je.

Su­mo­ka ki­ti vartotojai

Efek­ty­viai geo­ter­mi­nio šil­dy­mo sis­te­mai įreng­ti dau­gia­bu­ty­je nau­do­ja­mi kur kas ga­lin­ges­ni siurb­liai nei in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se. Jei no­ri­ma, kad iš že­mės iš­gau­na­ma geo­ter­mi­nė ši­lu­ma ne tik šil­dy­tų bu­tus, bet ir pa­ten­kin­tų gy­ven­to­jų karš­to van­dens po­rei­kį, ten­ka dieg­ti pa­čias bran­giau­sias ir mo­der­niau­sias tech­no­lo­gi­jas. Daž­nai geo­ter­mi­nė ši­lu­ma ga­li pa­ten­kin­ti tik da­lį pa­sta­to ši­lu­mos po­rei­kių, to­dėl na­me rei­ka­lin­gos ir cen­tri­nio šil­dy­mo tra­sos. Kai ku­rie ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad geo­ter­mi­nio šil­dy­mo apo­lo­ge­tai mėgs­ta šiek tiek pa­gra­žin­ti tech­no­lo­gi­jos efek­ty­vu­mą ir at­si­pir­ki­mą.

„Jei skai­čiuo­si­me, kad vals­ty­bė to­kių sis­te­mų įren­gi­mą re­mia 40 proc., tai dėl eko­no­mi­jos vis­kas ge­rai. Bet geo­ter­mi­nio šil­dy­mo sis­te­mos dau­gia­bu­čiuo­se ti­krai nė­ra ste­buk­las, kad per me­tus ar dve­jus at­si­pirk­tų. Skai­čiuo­jant pro­por­cin­gai, at­si­pirk­ti ga­li po pen­ke­rių me­tų. Ne vi­sos sis­te­mos ga­li vi­siš­kai pa­ten­kin­ti na­mo po­rei­kius, tuo­met ne­at­si­sa­ko­ma ir prie­igos prie cen­tri­nio šil­dy­mo. Dėl to mies­tų ši­lu­mos tink­lai tu­ri iš­lai­ky­ti re­zer­vi­nes ka­ti­li­nes bei vamz­džius, ir jų iš­lai­ky­mo kai­na ten­ka vi­siems. Tai nė­ra są­ži­nin­ga ki­tų var­to­to­jų at­žvil­giu“, - sa­kė ener­ge­ti­kos pro­jek­tų kon­sul­ta­ci­nės bend­ro­vės „Ter­ma Con­sult“ va­do­vas Vy­kin­tas Šuks­te­ris.

Pa­sak spe­cia­lis­to, to­kiu at­ve­ju at­kur­ti tei­sy­bę pa­dė­tų ši­lu­mi­nin­kų ne vie­nus me­tus svars­to­mas, bet rea­lios for­mos dėl po­li­ti­nės va­lios sto­kos ne­įgau­nan­tis re­zer­vi­nės ga­lios mo­kes­tis, ku­rį mo­kė­tų dau­gia­bu­čiai, prie cen­tri­nio šil­dy­mo tra­sų pri­si­jun­gian­tys tik tuo­met, kai pri­rei­kia.

„Jei į kai­nos de­da­mą­ją įtrauk­tu­me ir ga­lios mo­kes­tį, geo­ter­mi­nio šil­dy­mo eko­no­miš­ku­mas dar la­biau su­menk­tų. Jei toks dau­gia­bu­tis vi­sai at­si­jung­tų nuo vi­sų tink­lų, daž­nu at­ve­ju ne­be­lik­tų ir tos eko­no­mi­jos. Ži­no­ma, ne­ga­li­ma vi­sų geo­ter­mi­nių pro­jek­tų nu­ra­šy­ti. Kiek­vie­no ob­jek­to at­ve­ju rei­ka­lin­gi in­di­vi­dua­lūs skai­čia­vi­mai. Jei­gu bus tin­ka­ma aps­kai­ta, įdieg­tas efek­ty­vus to­kios sis­te­mos val­dy­mas ir dau­gy­bė ki­tų in­ži­ne­ri­nių niuan­sų, geo­ter­mi­nis šil­dy­mas iš tie­sų ga­li pa­dė­ti tau­py­ti“, - sa­kė V. Šuks­te­ris.

Geo­lo­gai pa­žy­mi, kad nė­ra aiš­kiai iš­dės­ty­ti rei­ka­la­vi­mai įmo­nėms, vyk­dan­čioms gi­lu­mi­nio grę­ži­mo dar­bus. Tik kva­li­fi­kuo­ti spe­cia­lis­tai ga­li už­ti­krin­ti, kad to­kie grę­ži­niai ne­pa­kenks ge­ria­mo­jo van­dens klo­dams. Šiuo me­tu gi­lu­mi­niai grę­ži­niai ne vi­sa­da da­ro­mi at­li­kus iš­sa­mius ty­ri­mus. Vy­rau­ja po­žiū­ris, kad jei tu­ri tin­ka­mą tech­ni­ką – pir­myn, gręžk.

Mo­ty­vuo­ja ga­li­my­bė sutaupyti

Vie­nas pa­grin­di­nių geo­ter­mi­nio šil­dy­mo pra­na­šu­mų – eko­lo­gi­ja, ta­čiau Lie­tu­vo­je pa­brė­žia­mas ir šios tech­no­lo­gi­jos tau­pu­mas. Kaip tei­gia geo­ter­mi­nio šil­dy­mo pro­pa­guo­to­jai, 100 kv. m plo­to bu­te, ku­ria­me ši­lu­ma bus ap­si­rū­pi­na­ma iš že­mės gel­mių, šal­tuo­ju me­tų lai­ku per mė­ne­sį už šil­dy­mą rei­kės mo­kė­ti 120-130 li­tų. To­kius skai­čius pa­tei­kia ir Vil­niu­je, An­ta­kal­ny­je, šiuo me­tu ky­lan­čio tri­jų aukš­tų dau­gia­bu­čio „Py­li­mė­liai“ pro­jek­to vys­ty­to­jai.

„Mes ak­cen­tuo­ja­me ne tik kai­ną, bet ir to­kio šil­dy­mo eko­lo­giš­ku­mą, sau­gu­mą. Dau­gia­bu­ty­je įren­gia­ma ga­lin­ga šve­diš­ka geo­ter­mi­nio šil­dy­mo sis­te­ma ga­li vi­siš­kai ten­kin­ti dau­gia­bu­čio ši­lu­mos po­rei­kį vi­sus me­tus. Dau­gu­mo­je iš 30 bu­tų yra įreng­ti ir ži­di­niai, ta­čiau grei­čiau dėl gro­žio. Blo­giau­siu at­ve­ju, įsi­vy­ra­vus la­bai že­mai tem­pe­ra­tū­rai, ga­li­ma pa­pil­do­mai šil­dy­tis elek­tra, ta­čiau, mū­sų skai­čia­vi­mais, ti­krai to ne­pri­reiks. Sis­te­ma skai­čiuo­ta su di­de­liu re­zer­vu“, - pa­aiš­ki­no pro­jek­tą įgy­ven­di­nan­čios bend­ro­vės „Di­džio­ji sta­ty­ba“ di­rek­to­rius Rai­mon­das Bai­kaus­kas.

Ši­lu­mą iš 20-ies šim­to me­trų gy­lio grę­ži­nių su­ren­ka ga­lin­gas ko­lek­to­rius. Šil­do­ma tiek, kiek rei­kia, kad tem­pe­ra­tū­ra na­muo­se ne­kris­tų že­miau, pa­vyz­džiui, ne­gu 21 laips­nis ši­lu­mos.

„Tech­no­lo­gi­ja vis dar bran­gi, bet pin­ga. Kol kas įreng­ti to­kią sis­te­mą ap­si­mo­ka ne vi­sur ir ne vi­sa­da. Ta­čiau jei sta­to­mas nau­jas dau­gia­bu­tis ir šil­dy­mo sis­te­ma įren­gia­ma nau­ja, ta­da ti­krai ver­ta. Ži­no­ma, dėl pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų pa­brangs­ta ir bu­tas. Įgy­ven­din­da­mi „Py­li­mė­lių“ pro­jek­tą ga­lė­jo­me leng­vai įreng­ti du­ji­nį šil­dy­mą, nes skly­pas - prie pat du­jo­tie­kio tra­sos. Ta­čiau mes orien­tuo­ja­mės į at­ei­tį“, - sa­kė R. Bai­kaus­kas.

Vei­kia ir kaip šaldytuvas

Pa­grin­di­nis ši­lu­mos šal­ti­nis yra sau­lė. Jos įkai­tin­ta že­mė su­kau­pia mil­ži­niš­ką ener­gi­jos kie­kį. Aps­kai­čiuo­ta, jog 1 kv. m že­mės per va­sa­rą su­kau­pia iki 1500 ki­lo­vat­va­lan­džių ši­lu­mi­nės ener­gi­jos. Kaip ši ener­gi­ja pa­ima­ma iš že­mės? Trum­pai ir po­pu­lia­riai geo­ter­mi­nio šil­dy­mo vei­ki­mo pri­nci­pą ga­li­ma pa­ly­gin­ti su šal­dy­tu­vu. Šal­dy­tu­vas su­ren­ka jo vi­du­je esan­čių mais­to pro­duk­tų ši­lu­mi­nę ener­gi­ją ir iš­spin­du­liuo­ja ją į ap­lin­ką. Pri­dė­ję ran­ką prie už­pa­ka­li­nės šal­dy­tu­vo sie­ne­lės, pa­jus­tu­mė­te, jog ji šil­ta.

Geo­ter­mi­nis ši­lu­mos siurb­lys vei­kia taip, tar­si tie mais­to pro­duk­tai bū­tų že­mė­je: vė­sin­da­mas sau­lės ener­gi­jos su­kau­pu­sias že­mės gel­mes, į jos pa­vir­šių iš­spin­du­liuo­ja ši­lu­mą, ku­ri, skir­tin­gai nei šal­dy­tu­vo, ne tuš­čiai pa­sklei­džia­ma ap­lin­ko­je, o su­ren­ka­ma ir pa­nau­do­ja­ma pa­tal­poms šil­dy­ti. Ski­ria­si ir ga­lin­gu­mas.

Iš grun­to iš­gau­na­ma ši­lu­ma nau­do­ja­ma dve­jo­pai: pa­sta­tui šil­dy­ti ir karš­tam van­de­niui ruo­šti. Šis ši­lu­mos pa­nau­do­ji­mas – pa­pil­do­mas bū­das tau­py­ti. Bu­tuo­se įren­gia­mas grin­dų šil­dy­mas, nau­do­ja­mas maž­daug iki 30 laips­nių Cel­si­jaus pa­šil­dy­tas van­duo. Geo­ter­mi­nė sis­te­ma – re­ver­si­nė, o tai reiš­kia, jog žie­mą ji eko­no­miš­kai šil­do na­mus, o va­sa­rą ga­li pa­sy­viai vė­sin­ti.

Ma­lo­nus au­to­no­mi­nio geo­ter­mi­nio šil­dy­mo pri­va­lu­mas ru­de­nį – jis įsi­jun­gia ir re­gu­liuo­ja­si pats, pa­gal lau­ko tem­pe­ra­tū­rą, to­dėl, pa­vyz­džiui, jau da­bar, kai lau­ke šal­ta ir bu­tai at­vė­sę, geo­ter­mi­nį šil­dy­mą na­muo­se tu­rin­tys gy­ven­to­jai mė­gau­ja­si ši­lu­ma.