Medinis namas – tradicinės statybos atamanas

Pa­vo­jaus grės­mė perdėta

Me­di­nis nuo­sa­vas na­mas ga­li bū­ti eksp­loa­tuo­ja­mas ne trum­piau nei ply­ti­nis sta­ti­nys. Ta­čiau me­die­na, su­pran­ta­ma, net ir ap­do­ro­ta kon­ser­vuo­jan­čio­mis me­džia­go­mis, yra kur kas tra­pes­nė nei ply­ta. To­dėl me­di­nio na­mo il­gaam­žiš­ku­mas tie­sio­giai su­si­jęs su jo šei­mi­nin­kų ski­ria­mu dė­me­siu: smul­kių at­si­ra­du­sių pa­žei­di­mų re­mon­tu, bė­gant lai­kui trū­ni­jan­čių kons­truk­ci­jos ele­men­tų kei­ti­mu ir at­nau­ji­ni­mu.

„Nors ir ne­be­gy­ve­na­me su at­vi­rais ug­nia­ku­rais na­mo vi­du­je, iki šiol vie­nas pa­grin­di­nių me­di­nių na­mų kri­ti­kų ar­gu­men­tų – me­dis de­ga, o ply­ta ne. Ne­va me­di­niai na­mai yra ne­sau­gūs. Sta­tant me­di­nį na­mą, be abe­jo­nės, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį į tin­ka­mą elek­tros ir ši­lu­mos ins­ta­lia­ci­jų įren­gi­mą. Bet jei me­di­nio na­mo šei­mi­nin­kai lai­ko­si ele­men­ta­rių sau­gos rei­ka­la­vi­mų, ga­li už­mirš­ti ne­pag­rįs­tą bai­mę“, - įsi­ti­ki­nęs me­di­nius na­mus sta­tan­čios įmo­nės dar­bų va­do­vas Vla­dis­la­vas Mi­kuls­kis.

Anot pa­šne­ko­vo, šian­dien me­die­na dar ir ap­do­ro­ja­ma nau­jau­siais an­ti­pi­re­nais. Šios che­mi­nės prie­mo­nės nuo ug­nies po­vei­kio me­di­nėms kons­truk­ci­joms lei­džia už­ti­krin­ti aukš­čiau­sią eu­ro­pi­nę de­gu­mo kla­sę me­die­nai: B-s1,d0. O tai reiš­kia, kad gais­ro ti­ki­my­bė ne­sis­ki­ria nuo ki­tų ko­ky­biš­kai pa­sta­ty­tų kons­truk­ci­jų pa­sta­tų.

Tie­sa, pa­si­tai­ko ir to­kių „ža­liu­jų“ nau­ja­ku­rių, ku­riems pir­miau­sia rū­pi gy­ven­ti "vi­siš­kai eko­lo­giš­ka­me" na­me - jie at­si­sa­ko ne­tgi an­ti­pi­re­nais ap­do­ro­tos me­die­nos. Ga­li­ma ras­ti ir pra­kti­nį to pa­aiš­ki­ni­mą. Mat prieš­gais­ri­niais che­mi­ka­lais ap­do­ro­tas me­dis tam­pa pa­žei­džia­mes­nis dėl gry­be­lių ir pe­lė­sių, to­dėl an­ti­pi­re­nais ap­do­ro­tą me­die­ną dar rei­kė­tų pa­pil­do­mai ap­sau­go­ti an­ti­sep­ti­kais. Kai ku­rių ga­min­to­jų siū­lo­mi an­ti­pi­re­nai bū­na iš­kart su­mai­šy­ti su de­ran­čiais an­ti­sep­ti­kais.

„Kam sau­gu­mas rū­pi la­biau nei eko­lo­gi­ja, ži­no­ma, no­ri ap­do­ro­tos me­džia­gos. Ta­čiau eko­lo­gi­jos fa­na­ti­kai tu­ri sa­vų ar­gu­men­tų. Juo­lab kad na­mo in­ži­ne­ri­nes sis­te­mas įren­gus tvar­kin­gai ir el­gian­tis at­sa­kin­gai, gais­ro ri­zi­ka ne­di­de­lė“, - sa­kė V. Mi­kuls­kis.

Tradicinės medinės architektūros pavyzdžių gausu Kaune bei kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose./Archimedė.lt nuotrauka

Pu­vi­nius bū­ti­na šalinti

No­rint iš­sau­go­ti na­mo me­die­ną, svar­biau­sia, kad ši ne­pe­ly­tų ir ne­pū­tų, pa­sak me­di­nius na­mus jau dau­giau nei pen­kio­li­ka me­tų sta­tan­čio dar­bų va­do­vo, rei­kia ap­sau­go­ti me­dį nuo drėg­mės. Ši – di­džiau­sias prieš­as.

„Gy­ve­na­me drėg­na­me kraš­te, juk čia Lie­tu­va – čia lie­tūs ly­ja. Net ir šu­ti­nant karš­čiui pas mus daž­niau­siai drėg­na. Tad no­rint džiaug­tis me­di­niu na­mu il­gai, rei­kia pa­ma­tus įreng­ti ko­ky­biš­kai, nes di­de­lė da­lis drėg­mės skver­bia­si iš že­mės. Taip pat pri­žiū­rė­ti, kad sto­gas ne­pra­kiur­tų ir kad tin­ka­mai veik­tų kri­tu­lių nu­te­kė­ji­mo vamz­džiai. Pra­dė­jus trū­ny­ti me­džiui, su­si­da­ro gran­di­ni­nė reak­ci­ja – dėl drėg­mės gry­be­lis ir pe­lė­siai dar grei­čiau vei­sia­si ir me­dis spar­čiau gen­da. To­dėl nuo to ga­li­ma ir bū­ti­na ap­si­sau­go­ti“, - sa­kė V.Mi­kuls­kis.

Me­di­niuo­se na­muo­se gy­ve­nan­tiems žmo­nėms sta­ty­bi­nin­kas pa­ta­rė, at­ra­dus pu­vi­nį ar gry­be­lį, pir­miau­sia pa­ša­lin­ti pa­žei­di­mų prie­žas­tis, izo­liuo­ti me­dį nuo drėg­mės šal­ti­nių, iš­džio­vin­ti, su­ža­lo­tą me­die­ną iš­pjau­ti ir su­nai­kin­ti, o pa­žeis­tas me­die­nos da­lis pa­keis­ti nau­jo­mis.

„Il­ga­lai­kė drėg­mė – di­džiau­sias me­die­nos prieš­as. Ne­ga­li­ma me­di­nu­ko žie­mą lai­ky­ti ne­šil­do­mo. Moks­li­nin­kų įro­dy­ta, kad idea­lios są­ly­gos pe­lė­siui at­si­ras­ti ir plis­ti – žie­miš­ka mi­nus 20°C tem­pe­ra­tū­ra ir san­ty­ki­nis oro drėg­nu­mas per 95 pro­cen­tus. Blo­ga oro apy­kai­ta pa­lai­ko gry­be­lių au­gi­mą. Be to, pe­lė­siai mėgs­ta pur­vą. Kuo ne­šva­res­nis būs­tas, tuo dau­giau bak­te­ri­jų, o dau­giau bak­te­ri­jų - dau­giau ir gry­be­lių“, - pa­žy­mė­jo pa­šne­ko­vas.

Pe­lė­sis leng­vai pra­sisk­ver­bia per la­kus ir da­žus, ku­riais pa­deng­tas me­dis. Mė­ly­na­sis pe­lė­sis, pa­vyz­džiui, spar­čiau vys­to­si ne šal­ty­je, o kai di­de­lė drėg­mė ir tem­pe­ra­tū­ra +10-25°C. Jam plis­ti pa­de­da blo­ga oro apy­kai­ta. Taip pa­žeis­ta me­die­na ne­kei­čia me­cha­ni­nių sa­vy­bių, ta­čiau pe­lė­sis yra iri­mo pirm­ta­kas, o jo bu­vi­mas ro­do aukš­tą me­džia­gos drėg­mės ly­gį.

Sta­ty­bos neužtrunka

V. Mi­kuls­kis kaip vie­ną pa­grin­di­nių leng­vo me­di­nio kar­ka­so na­mo pra­na­šu­mų įvar­di­jo trum­pą me­di­nio na­mo sta­ty­bos lai­ką, itin ge­rą ši­lu­mi­nę var­žą, na­mo kons­truk­ci­jos leng­vu­mą.

„Leng­vas na­mas yra ge­rai, nes skai­čiuo­jant bend­rą na­mo są­ma­tą to­kio na­mo pa­ma­tai bus pi­ges­ni nei mū­ri­nio. Pa­ma­tams rei­kės ma­žiau me­džia­gų, to­dėl ir jas at­vež­ti į sta­tyb­vie­tę kai­nuos pi­giau. Me­di­nio na­mo sta­ty­bą ga­li­ma už­baig­ti per tris mė­ne­sius, o tu­rint no­ro ir ga­li­my­bių – ir grei­čiau. Tai­gi me­di­niai na­mai daž­nai yra pi­ges­ni nei mū­ri­niai. Bet įvai­rios sta­ty­bi­nin­kų ko­man­dos sa­vo pa­slau­gas ver­ti­na skir­tin­gai. Juo­lab kad dirb­ti su me­džiu nė­ra pa­pras­ta, tam rei­kia ir ži­nių, ir įgū­džių. Vien pers­kai­tęs kny­gą apie sta­ty­bą, me­di­nio na­mo tin­ka­mai ne­pas­ta­ty­si“, - ne­abe­jo­jo V.Mi­kuls­kis.

Pa­šne­ko­vas svars­tė, kad me­di­nių na­mų sta­ty­bos tech­no­lo­gi­ja yra "ne­ats­pa­ri kvai­lu­mui", nes ne­ty­čia ir su pjūk­lu ga­li­ma perp­jau­ti me­di­nę ko­lo­ną ar per­dan­gą. Ta­čiau sta­ty­bų pro­ce­so me­tu at­si­per­ka tai, kad, iš­sky­rus pa­ma­tus, me­di­nis na­mas ne­rei­ka­lau­ja jo­kių šla­pių dar­bų - be­to­na­vi­mo, mū­ri­ji­mo, ku­riuos pri­va­lu at­lik­ti tik pliu­si­nė­je tem­pe­ra­tū­ro­je.

„To­dėl to­kį na­mą ga­li­ma sta­ty­ti ne tik va­sa­rą, bet ir žie­mą. Na­mo kons­truk­ci­jos sta­ty­ba - tai ne kas ki­ta, kaip ele­men­tų mon­ta­vi­mas, ku­rie jun­gia­mi vi­ni­mis ir me­ta­li­nė­mis jung­ti­mis, šiems dar­bams ne­rei­kia jo­kių tech­no­lo­gi­nių per­trau­kų, tai, su­pran­ta­ma, su­trum­pi­na sta­ty­bos lai­ką“, - tei­gė spe­cia­lis­tas.

Me­di­nu­ke dau­giau erdvės

Ga­ji spe­cia­lis­tų nuo­mo­nė, kad me­di­nius kar­ka­si­nius na­mus ko­ky­biš­kiau­sia sta­ty­ti iš pra­mo­ni­niu bū­du iš­džio­vin­tos me­die­nos. Bū­tent to­kia dau­giau­sia nau­do­ja­ma Šiau­rės Ame­ri­ko­je, kur me­di­niai na­mai po­pu­lia­res­ni už mū­ri­nius. „Ga­myk­lo­je iš­džio­vin­tos me­die­nos ga­li­ma gau­ti ir pas mus. Bet no­rė­da­mos su­tau­py­ti sta­ty­bos įmo­nės ar pa­tys na­gin­ges­ni nau­ja­ku­riai nau­do­ja ne ga­myk­lo­je iš­džio­vin­tą me­die­ną, o kur kas pi­ges­nius, ta­čiau ne to­kius ko­ky­biš­kus va­rian­tus. Vie­nin­te­lė iš­im­tis yra rū­sio klo­ji­niai, ku­rie daž­niau­siai im­preg­nuo­ja­mi slė­gi­mo bū­du, nes, už­dė­ti ant pa­ma­tų, jie tu­ri tie­sio­gi­nį, nuo­la­ti­nį kon­tak­tą su drėg­me“, - sta­ty­bos tra­di­ci­jų skir­tu­mus Ame­ri­ko­je ir Eu­ro­po­je var­di­jo V. Mi­kuls­kis.

Dėl ob­jek­ty­vu­mo rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad yra ir ki­to­kia nuo­mo­nė: ne­ma­žai lie­tu­vių dai­li­džių aiš­ki­na, esą jau mū­sų pro­tė­viai su­pra­tę, kad nė­ra ge­res­nės sta­ty­bi­nės me­džia­gos nei na­tū­ra­laus drėg­nu­mo pu­šis. Nau­do­jant vie­ti­nę lie­tu­viš­ką ža­lia­vą, sta­ty­bos kai­na ge­ro­kai su­ma­žė­ja.

Jei že­mės skly­pas ne­ri­bo­ja, pi­giau įsi­reng­ti erd­ves­nį na­mą. Tik įgy­ven­di­nant kai ku­riuos pro­jek­tus ri­bo­tas me­di­nių per­dan­gų plo­tis, jei ne­nau­do­ja­mi dom­kra­tai, kar­tais ap­ri­bo­ja ir pa­ties na­mo su­pla­na­vi­mo dy­dį.

Ta­čiau įdo­mu tai, kad ne­di­de­lis me­di­nu­ko vi­di­nių sie­nų plo­tis pa­pil­do­mai "iš­au­gi­na" ir na­mo nau­din­gą­jį plo­tą - me­di­niai tų pa­čių iš­ori­nių mat­me­nų na­mai tu­ri di­des­nį nau­din­gą­jį plo­tą nei mū­ri­niai. Ma­te­ma­ti­ka ne­su­dė­tin­ga: 100 kv. m skly­po plo­tą uži­man­tis vie­no aukš­to me­di­nis na­mas už to­kio pa­ties iš­ori­nio dy­džio mū­ri­nį na­mą vi­du­je yra 10-12 kv. m erd­ves­nis. O par­duo­dant na­mą jo ver­tė di­dė­ja už kiek­vie­ną pa­pil­do­mą kvad­ra­ti­nį me­trą – tūks­tan­čiais li­tų.

www.lzinios.lt