Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Nusprendei pats pasistatyti namą? Pradėk nuo universiteto!

Ar šių namų savininkai gali gauti baudą? Kodėl apskritai egzistuoja toks apribojimas?
Nuotraukos

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) savo elektroninėje svetainėje priminė vieną statybų apribojimą, kuris daugeliui – naujiena. Statyti vienbutį gyvenamąjį namą savo jėgomis arba vadinamuoju ūkio būdu gali tik asmuo, turintis statybos inžinieriaus išsilavinimą. Neturint atitinkamo išsilavinimo statybos darbams atlikti privaloma samdyti rangovą. Vis tik Lietuvoje vis labiau populiarėja natūralūs šiaudų ir molio namai, kurie 9 atvejais iš 10 statomi savo rankomis arba pasikvietus talkon draugus. Juo labiau kaimo gyvenvietėse visi remonto darbai taip pat dažnai atliekami savo rankomis.

 

Ar šių namų savininkai gali gauti baudą? Kodėl apskritai egzistuoja toks apribojimas?  To paklausėme Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Personalo skyriaus vyriausiąją specialistę Veslavą Komarovič. 

„Jeigu žmogus pats sau statosi namą ir būtų kažkoks skundas arba mūsų patikrinimas, tai, iš esmės, būtų pažeidimas. Reikalavimas yra labai aiškus“, – sakė V. Komarovič.

Bauda ar rangovas?

„Savarankiškiems“ savininkams gresia administracinė atsakomybė. Kitaip tariant, piniginė bauda. V. Komarovič atskleidė, kad mintis aprašyti šiuos reikalavimus kilo sulaukus daug interesantų klausimų. Tačiau tai nėra nauja taisyklė – ji jau seniai įrašyta teisės aktuose. 

„Vykdydami patikrinimus iš pradžių atkreipiame dėmesį į skunde išdėstytas aplinkybes, nagrinėjame dokumentus, vykstame į vetą. Bendras vaizdas ir padeda mums įvertinti – yra padaryta pažeidimų ar nėra“, – teigė ji ir pridūrė, kad inspektoriai nėra linkę negailestingai bausti dėl menkiausio pažeidimo. Dažniausiai iš pradžių savininkas įpareigojamas pažeidimus ištaisyti, tačiau šiuo atveju tai reikštų – pasisamdyti statybos rangovą. Kas pigiau – bauda ar rangovas, teks pasiskaičiuoti pačiam būsto savininkui. 

„Konsultuojam, patariam, yra daug įpareigojimų, jei įmanoma“, – sakė VTPSI atstovė. 

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai, pasak V. Komarovič, turi specialų klausimyną, pagal kurį nustato, ar viskas vykta pagal teisės aktus.

„Klausimynas labai platus, apima ir nuosavybės teisę į žemę ir kitus dalykus. Inspektorius, tikrinantis tą objektą, visko išklausinėja ir pažeidimus pažymi akte“, – paaiškino VTPSI atstovė. 

Statybininkas Petras – taip pat ne išeitis

Ji pridūrė, jog visos taisyklės turi pagrindą, o šiuo atveju tai – žmonių saugumas. 

„Svarbu, kad atlaikytų apkrovos, kad būtų kokybiškos medžiagos. Kodėl yra tas išsilavinimo reikalavimas? Kad pasistatytum namą ir kad jis būtų saugus – reikia atitinkamų žinių. Tai visi tie reikalavimai teisės aktais nustatyti ne be reikalo. Mūsų inspekcijoje visi reikalavimai nustatomi pagal teisės aktus. O teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai – dėl mūsų saugumo ir gerovės“, – pabrėžė V. Komarovič. 

Ką daryti, jei vis tik nesirinkote statybų inžinerijos specialybės ir neturite tokio diplomo savo rankose? Pagal teisės aktus privalote samdytis rangovą. 

Namo statytojas turi paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą bei techninį prižiūrėtoją. Tas pats asmuo abejų pareigų eiti negali. 

Ar kažkurias iš šių pareigų gali užimti koks nors kaimynas Petras, jei jo profesija – statybininkas? 

„Na, jei atitinka rangovui keliamus reikalavimus, – į klausimą atsako V. Komarovič. – Visi reikalavimai labai aiškiai apibrėžti teisės aktuose. Žmogus turi turėti atitinkamą suvokimą, kaip statyti ir ką daryti. Nes juk vėliau nuo to priklauso name gyvenančių žmonių saugumas. Jei kažkas bus padaryta ne taip. Yra reikalavimai visur – ir rangovams, ir, šiuo atveju, statytojui.“

Vis tik šiuo metu entuziastai renkasi visiškai natūralius molio ir šiaudų namus. Tokį būstą pasirinkę žmonės jį pasistato savo rankomis, į pagalbą pasikvietę gimines ar kitus, planuojančius statyti tokį būstą. 

Ką darys šiaudų ir molio namų statytojai? 

Ar statybų inspekcija ketina bausti ir šių namelių savininkus? V. Komarovič pripažįsta, jog kol kas inspektoriai su tokio tipo namais nesusidūrė.

„Nesam nagrinėję nei skundo dėl to, nei atlikę planinio patikrinimo tokiame name. Kol dar netikrinome, nenustatėme pažeidimų, dar negalime komentuoti „kas būtų, jeigu būtų“, – sakė pašnekovė. 

Tuo metu puslapio „Molio ir šiaudų nameliai“ įkūrėjas, natūralių namų entuziastas Almantas „Facebook“ socialiniame tinkle išdėstė savo požiūrį, kad pasistatyti nedidelį, nesudėtingos konstrukcijos ir natūralių medžiagų namelį yra „kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė“. 

Jis nėra kategoriškai nusistatęs prieš VTPSI minimą taisyklę, tačiau mano, jog ji turėtų egzistuoti su tam tikromis išimtimis. 

„Jei žmogus statosi didžiulį, na, bent jau 80 kvadratų namą, sudėtingą – tuomet gal ir gerai tie samdomi meistrai. Tačiau jei statosi mažiuką namuką, kaip mes – 4 metrai prie 4 ar net 3 prie 4. Tai realiai ten pasidedi sienas, ant viršaus užsidedi stogą ir gyveni po tuo stogu. Inžinierius čia nelabai reikalingas. Todėl manau, kad įstatymas galėtų apibrėžti ir tokius labai mažus namukus, kaip laikiną statybą ar kaip laikiną būstą“, – sakė jaunas vyras.

Mažas namas – žmogaus prigimtinė teisė

Ar statybose dalyvaujantis Almantas jaučia išsilavinimo stygių?

„Visi, kas turi pakankamai drąsos statyti – tie ir pasistato. Jei jam viskas aišku – ir pasistato. O jei kažkas neaišku – pasitaria su specialistu. Visi turi draugų, kurie gali patarti. Negirdėjau nė vieno atvejo, kad kam nors dėl to namas nugriūtų“, – šypsosi molinių ir šiaudinių namelių mėgėjas.

Jis pripažino, jog jo bendruomenėje retas turi statybų inžinieriaus ar architekto diplomą. Tokius namus statantys žmonės bendrauja su statybų srities specialistais, tačiau tiesiog jų nepasisamdo. 

„Manau, kad tai žmogaus prigimtinė teisė į savo būstą. Tiesiog, kad turėtų kažkokią pastogę. Dideli namai – tai jau prabangos dalykas, o čia – tiesiog keliolikos kvadratų namukas, pavyzdžiui, jaunai porai išgyventi. Ir jei žmogus stato iš natūralių medžiagų, tokių kaip molio, šiaudų, tie įstatymai jam apskritai galėtų supaprastėti, – svarstė Almantas. – Juk tai dėl ekologijos, natūralumo, priartėjimo prie gamtos.“ 

Tokių namų mėgėjai rangovo nesamdo ne tik dėl taupymo. Jie tiesiog mėgaujasi galimybe savo rankomis pasistatyti būstą. 

„Nėra įmonių, kurios statytų šiaudinius namus. Na, yra, bet jos stato dar kitokiomis technologijomis. O žmonės patys pasistato ir 200 kvadratinių metrų namus, žinoma, architektai jiems ten šį tą papaišo. Tačiau tai nėra labai sudėtinga. Na, jei įstatymas leistų pačiam pasistatyti iki 20– 30 kvadratų namelį... Arba tiesiog vieno aukšto natūralų namą iki tam tikro ploto“, – svarstė Almantas. 

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ