E. Armoška apie vitražus ir vitražistus

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ buvo atidaryta šiai dienai skirta Adolfo Valeškos (1905-1994) kūrybos darbų paroda iš Šiaulių miesto garbės piliečio, kolekcininkų asociacijos prezidento Edmundo Armoškos kolekcijos ir pristatytas „Laiptų galerijos“ išleistas šios parodos katalogas.
Šioje parodoje eksponuojama keturiasdešimt A. Valeškos vitražų projektų, kurie įrėminti, pasak menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, tampa įdomiais kūriniais, gerai reprezentuojančiais autorių.
Šiaulių meno mėgėjams ir miesto profesionaliems menininkams padovanojęs dar vieną parodą – šįsyk galimybę susipažinti su unikalia išeivijos lietuvio kūrėjo A. Valeškos kūrybos dalimi - meno mecenatas E. Armoška taip pat atvyko į parodos atidarymą.
- Be kelių likusių namuose darbų čia, „Laiptų galerijoje“, praktiškai visa A. Valeškos darbų kolekcija. Ji išskirtinė tuo, kad yra ryškus pavyzdys bažnytinio meno, prie kurio A. Valeška prisilietė Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes dirbdamas Čikagoje, Kalifornijoje ir kitose valstijose kūrė ir mozaikas, ir vitražus, ir piešinius.
Iš pradžių aš įsigijau kitų jo, kaip ir kitų lietuvių dailės klasikų, darbų, sukurtų tarpukario Lietuvoje. Vėliau atsirado jo darbų iš Amerikos: dalį jų atvežė mūsų emigrantai, dalį – giminės. O kadangi A. Valeška, mano galva, yra vienas iš ryškiausių mūsų klasikų, tai jo darbai ir atsidūrė mano kolekcijoje.

- Tai A. Valeška Lietuvos, o ne JAV klasikas?
- A. Valeška vitražistu ir mozaikos menininku vis dėlto tapo Amerikoje, o ten, nors lyginti labai sunku, vitražo srityje dar dirbo du lietuvių kilmės menininkai - Viktoras Kazimieras Jonynas ir Albinas Bielskis-Elskus. Šie trys mūsų menininkai labai ryškiai reiškėsi Amerikoje.
Nors manau, kad A. Valeška vis dėlto priklausė lietuvių dailės mokyklai, nes gimęs 1905 metais ir baigęs mokslus Rusijoje mokėsi Kauno meno mokykloje ir po to ten dirbo.
Manau, kad A. Valeškai labai didelę įtaką darė ir tai, kad prieš karą Lietuvoje jis įkūrė Bažnytinio meno muziejų Kaune, o karo metais kūrė Vilniuje. Apskritai jam buvo labai artimos sakralinio meno temos.
Ir 1944 metais, pasitraukęs į Vokietiją, vadovavo Freiburgo dekoratyvinės ir taikomosios dailės mokyklos tapybos studijai, o vėliau Čikagoje įsteigė vitražo ir mozaikos studiją.
Todėl labai suprantama, kodėl A. Valeška tiek daug sukūrė vitražų bažnyčioms.
Beje, dalį jo darbų mačiau Čikagos bažnyčioje 1989 metais, kai buvo galimybė man su dukra ten nuvažiuoti. Įspūdis tų vitražų, be abejonės, buvo labai stiprus, o be to, jo temos labai lietuviškos, labai patriotinės - visur išlenda mūsų spalvos ir mūsų kaimas.
- Ar to laikotarpio Lietuvos vitražistų kūrybą galima lyginti su A. Valeškos?
- Sovietmečiu nelabai ką bažnyčioms kūrė vitražistai Lietuvoje. Žinoma, antrojoje XX amžiaus pusėje šiek tiek kūrė, bet slapčia, labai atsargiai ir Kazys Morkūnas, ir kiti.
Manau, A. Valeškos darbus galima lyginti su Stasio Ušinsko kūryba - jis labai puikiai dirbo. Juos galima lyginti ir todėl, kad jų keliai buvo persikirtę: A. Valeška ir S. Ušinskas Kauno meno mokykloje dirbo beveik vienu metu.
Todėl ir Lietuvoje galima pamatyti labai aukšto lygio vitražų, kuriuos sukūrė tos pačios kartos, kaip ir A. Valeška, menininkai.

- O jūsų kolekcijoje yra vitražų, ne tik parengiamųjų darbų eskizų jiems?
- Prieš 15 metų Vilniuje, Teatro gatvėje, mano kavinėje, buvo vitražai – puikūs, šiuolaikiniai. Juos užsakinėjo mano architektas.
O daugiau prie vitražų aš kaip ir neprisiliečiau. Tačiau žinau, kad Kaune vienas ponas turi nepaprastai įdomų S. Ušinsko vitražą. Jis niekur neįkomponuotas, bet jis baigtas ir būtų labai puikus eksponatas bet kokiam muziejui.
Tiesa, mano namuose yra vitražinis Vytis – tai tarpukario Lietuvos laikmečio darbas. Jis kabo ant stiklo ir prieš saulę labai gražiai atrodo. Nežinau, kas jo autoriaus, nes Vytį padovanojo kažkoks Kauno kolekcininkas prieš maždaug 20 metų.
Ir daugiau tokių vitražų eskizų, kaip A. Valeškos kolekcija, man nepasitaikė. S. Ušinsko būčiau tikrai įsigijęs, bet kažkodėl rinkoje buvo tik vienas jo darbas. O vėlesnių vitražistų – K. Morkūno ir kitų – kaip suprantate, aš nerenku.

- O vitražai brangūs?
- Labai brangūs. Ir jų kaina yra dviejų dedamųjų: vitražo autoriaus ir technologijos su medžiaga. Net vienas vitražo langas yra labai brangus dalykas.
Todėl dažniausiai vitražus užsakydavo ir dabar užsako religinės bendruomenės, sukaupusios tam reikalingus pinigus. O ir autoriai, suprantama, bažnyčių niekada „neplėšdavo“ pagal senas tradicijas, gyvuojančias nuo pat ankstyvojo renesanso laikų.

- Kas šią parodą pristatys šiauliečiams – jūs ar menotyrininkai?
- Viskas keičiasi ir mes turime pasikeisti. Juk užtenka, kad atvežiau kolekciją ir galiu apie ją papasakoti, o be to, į ją ateina žmonės, kurie patys žino, kas yra A. Valeška, ir patys gali apie jį daug ką pasakyti.
O antra, sprendžiu pagal save: atėjęs į parodą noriu apžiūrėti darbus, o ne klausytis pasakojimų. Manau, ir žmonės į parodas ateina to paties.
Ko čia dar kalbėti, juolab kad nemanau, jog per parodų atidarymus su taure vyno pasakoma tiesa. Be to, tiesa yra tik darbe, o menotyrininkai turi straipsnius rašyti, nes ką parašys - to neištrinsi.
Aš noriu tokią tvarką įvesti.

Apie vitražo meistrus
Tapytojas, vitražistas, scenografas, meno bei kultūros tyrinėtojas, bažnytinio meno saugotojas Adolfas Valeška gimė 1905 m. Kybartuose, mirė 1994 m. Kaune. Kauno meno mokykloje baigė tapybos studijas, tobulinosi Berlyne, Romoje, Paryžiuje. Įkūrė Bažnytinio meno muziejų, 1935-1940 m. buvo jo direktorius. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, Freiburgo miestą, čia vadovavo meno mokyklos tapybos studijai, kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvių dailės institutą. 1950 m. A. Valeška išvyko į JAV, ten dėstė vitražą bei vykdė monumentaliosios dekoratyvinės dailės užsakymus įvairių konfesijų maldos namams. 1993 m. menininkas grįžo į Lietuvą, gyveno Kaune. Dalyvavo daugelyje parodų Lietuvoje ir užsienyje, jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir kitų šalių muziejai, kolekcininkai.
Albinas Bielskis-Elskus (1926–2007) – pasaulinio garso dailininkas vitražistas, tapytojas, pedagogas. 1942–1944 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, Stasio Ušinsko studijoje, Darmštato aukštojoje technikos mokykloje architektūrą, Dailės ir amatų mokykloje, Freiburge, tapybą. Nuo 1949 m. gyveno JAV, dėstė vitražo studijoje Niujorke, Fordhamo universitete Bronkse, Parsonso dizaino mokykloje Niujorke.
Sukūrė vitražų ir mozaikų Niujorko (Šv. Kotrynos Sienietės, 1954 m., Kristaus Apreiškimo, 1967 m.), Vašingtono (Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, 1965 m.) bažnyčiose, Rokfelerio universitete (1975 m., 1981 m.), Dangaus Vartų kapinių mauzoliejuje Yst Hanoveryje (Naujojo Džersio valstija, 1991 m.) ir kitur.
Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997) – Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius, vitražų kūrėjas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų. Mokėsi Kauno meno mokykloje, Adomo Varno tapybos ir Adomo Galdiko grafikos studijose, Paryžiuje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, apsigyveno Vokietijoje, paskui JAV. Lietuvoje ir išeivijoje sukūrė vitražų, skulptūrų, knygų iliustracijų, aktyviai dalyvavo menininkų veikloje. Jo kūriniai puošia Lietuvos kankinių koplyčią Šventojo Petro bazilikoje Vatikane, bažnyčias JAV.
Lietuvos dailininkas, vitražistas, scenografas, pedagogas, lėlininkas Stasys Ušinskas (1905–1974). Baigęs Šiaulių gimnaziją Kauno meno mokykloje studijavo tapybą, mokėsi Paryžiuje.
Dėstė monumentaliąją tapybą (vitražą ir scenografiją), apipavidalino Valstybės teatro spektaklius, Kaune įsteigė vitražų dirbtuvę, bandė naujas technologijas, sukūrė įsimintinų istorinių, tautinės tematikos vitražų, monumentalių pano ir molbertinės tapybos kūrinių, įkūrė profesionalų lėlių teatrą, o 1938 m. – pirmąjį garsinį lėlių filmą Lietuvoje „Storulio sapnas“. Karo ir pokario laikotarpiu dirbo monumentaliosios dailės, ypač vitražo ir meninio stiklo, srityje, darė mokslinius-techninius eksperimentus su vitražais, sudarė žemos temperatūros vitražo gamybos sistemą, Lietuvoje pirmasis pradėjo kurti veidrodinius ir blokinius vitražus, kurie buvo instaliuoti visuomeninių pastatų interjeruose ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Ukrainoje, Armėnijoje.

A. Valeškos Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurti vitražai įvairių konfesijų maldos namams.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ