Individualių namų projektuotojas Marius Palaišis šmaikščiai priminė, jog lietaus surinkimo ir drenažo sistemą projektuotojai neretai laiko podukra, todėl ši specifinę funkciją atliekanti sistema lieka tarsi be vietos.
„Iš patirties galiu teigti, jog didžioji dauguma problemų, susijusių su vandens kaupimusi sklype, kyla dėl netvarkingai įrengtos lietaus vandens surinkimo sistemos. Dar blogiau, kad perteklinis lietaus vanduo keliauja prie pamatų, o šie sugeria vandenį kaip kempinė. Ilgainiui tai ardo pamatus, todėl būtina užtikrinti, kad vanduo nuo stogo nukeliautų ten, kur reikia – į specialius šulinėlius arba giliau į gruntinius vandenis“, – pažymėjo M. Palaišis.
Populiariausios – plieninės ir plastikinės
Pačios lietaus surinkimo sistemos inžineriniu požiūriu nėra sudėtingos. Jas iš esmės sudaro išilgai stogo einantis latakas, lietvamzdis ir vandens rinktuvas. Statybinių medžiagų salonuose galima rasti iš trijų tipų medžiagų – plieno, plastiko, vario ar aliuminio pagamintų lietvamzdžių. Pastarosios dvi yra brangios ir sudėtingiau montuojamos, todėl dažniausiai pasirinkimo aibė apsiriboja dviem pirmaisiais variantais. Kokie jų skirtumai?
„Plieninės ir plastikinės lietaus vandens nuleidimo sistemos neabejotinai yra pačios populiariausios. Plieninės sistemos įprastai gaminamos iš specialios, iš abiejų pusių nudažytos 0,5–0,6 mm storio skardos. Tiek plieninių, tiek plastikinių lietvamzdžių būna įvairiausių spalvų ir jei jie padengti kokybiškomis medžiagomis, turėtų gana atspariai priešintis aplinkos ir UV spindulių poveikiui. Tačiau nors daug kam plieniniai latakai atrodo solidžiau, juos montuoti yra sunkiau ir tai daryti reikia labai atidžiai. Net menki skardos įbrėžimai vėliau pradeda rūdyti. Su plastikinėmis sistemomis darbas paprastesnis. Jos surenkamos ne sudėtingiau nei vaikiškas konstruktorius“, – paaiškino statybinių medžiagų parduotuvės vadybininkas Kasparas Balutis.
Plastikiniai lietvamzdžiai yra gaminami iš polivinilchlorido, todėl pasižymi dideliu atsparumu mechaniniam poveikiui, temperatūros pokyčiams, nuolatinei drėgmei. Tai geresnis pasirinkimas pajūryje dygstantiems namams. Pasak specialisto, sistemos ilgaamžiškumas tik iš dalies priklauso nuo medžiagos rūšies. Nebent rinktumėtės pačias brangiausias varines sistemas, kurios nerūdija ir gali laikyti bent šimtą metų.
„Statantiems namus pagrindinis pasiūlymas būtų prieš perkant tokias sistemas pasidomėti gamintojais: ar seniai jie gamina, iš kokios konkrečios žaliavos pagamintas produktas. Jei lietvamzdis skardinis ar padengtas nuo korozijos apsaugančiu sluoksniu, koks skardos storis. Jei perkame plastikinius vamzdžius, reikėtų žinoti, koks tai plastikas, ar jis vientisas, ar nebluks spalva“, – patarė K. Balutis.
Pašalina per vandens rinktuvą
Kaip ir kiekvieną namo elementą, lietvamzdžius tenka prižiūrėti. Tiesa, jei sistemą įrengsime tinkamai, pakaks kartą per sezoną išvalyti filtrą ar „prapūsti“ vamzdyną aukšto slėgio vandens srove.
„Siūlyčiau ant latako viršaus tinklelių nedėti, ypač jei sklype yra medžių, nes teks lipti ant stogo ir šalinti prikritusius lapus. Geriau kaip alternatyvą naudoti vandens rinktuvą, tuomet visas šiukšles pagaus jame esantis filtras. Jį pakaks kartkartėmis ištraukti ir iškratyti. Vandens rinktuvai yra paprastai ir lengvai montuojami, jie sujungia lietaus vandens nuleidimo sistemą su nuotekų sistema. Taip kur kas lengviau viską išvalyti“, – teigė M. Balutis.
Dar viena problema, kuri būdinga lietvamzdžiams, – atšiauresnę žiemą jie užšąla. Nuo to galėtų apsaugoti per lietvamzdį ar palei stogo kraštą nutiestas šildymo kabelis. Tokias apsaugos nuo apledėjimo sistemas galima pritaikyti bet kuriam stogui, tačiau Lietuvoje jos nėra populiarios, nes papildomai naudoja elektrą. Vis dėlto jei naujakuriai nori šimtu procentų apsisaugoti nuo besikaupiančio ant stogo sniego ir ledo galimų padarinių, vertėtų apsvarstyti tokio kabelio įrengimo galimybę.
Projektuoja iškart
Projektuotojo M. Palaišio teigimu, gerai atliktas sklypo drenažas užtikrina, kad pastato pamato ilgainiui neįveiks drėgmė, o namo rūsys per lietingas rudens dienas nevirs baseinu. Žinoma, į drenažą reikėtų žiūrėti kompleksiškai: ne vien pasirūpinti lietaus nuleidimo sistema ir šulinėliais, bet ir kokybiška namo pamatų hidroizoliacija.
„Jei sklypas yra žemoje vietoje, o gruntiniai vandenys prie pat paviršiaus, turėsite problemų ne tik namą statydami, bet ir eksploatuodami. Tokiu atveju į drenažo sistemą būtina žvelgti kaip į gyvybiškai svarbią. Kitaip bus daug bėdų ne tik dėl išplaunamų pamatų, bet ir paties sklypo erozijos. Drenažo sistemą visuomet privalu įrengti paties namo statybos metu. Iškasus vietą pamatams, padaryti tranšėją papildomam vamzdžiui yra pigu. Jei susigriebsite per vėlai, kai namas jau bus pastatytas, teks ardyti, ir tai kainuos kur kas brangiau“, – kruopščiai planuoti patarė projektuotojas.
Anot pašnekovo, jei sklypas nėra žemoje vietoje, lietaus vandeniui surinkti pakanka paviršinių drenažo sistemų – šulinėlių su grotelėmis. Jei situacija komplikuotesnė, teks dar kartą įvertinti grunto tyrimų rezultatus, iškasti papildomus kanalus vandeniui nuleisti į griovį ar šalia esantį tvenkinį. Ypač sudėtingais atvejais montuojamas dvigubas drenažas.
„Pagal projektą, drenažu surinktas vanduo dažniausiai keliauja į surenkamuosius šulinius, kurie yra įrengiami žemiausioje sklypo reljefo vietoje. Tokį vandenį kuo puikiausiai galima panaudoti sodui ar vejai laistyti. Vietoj gelžbetoninio šulinio galima rinktis ir kitą variantą – gilų šulinį, kuris neturi betono užpildo, jį atstoja smėlio ir žvyro užpilas. Tačiau tokio šulinio gylis turi būti ne mažesnis nei trys metrai, kad surinktas vanduo nutekėtų į gruntinius sluoksnius“, – paaiškino M. Palaišis.
Drenažo įrengimo kainos gali labai skirtis. Standartiniam 10 arų sklypui visai lietaus nutekėjimo sistemai bei drenažo vamzdynui įrengti prireiks apie 100 metrų vamzdžių. Kaina priklausys nuo gamintojo ir sistemą montuojančių specialistų profesionalumo, ji gali skirti net kelis kartus.