Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Namo sklypas be drenažo virs pelke

Nors ty­ri­nė­da­mi pa­sta­rų­jų me­tų me­teo­ro­lo­gi­nius duo­me­nis si­nop­ti­kai vis daž­niau pa­si­gen­da kri­tu­lių, ta­čiau, at­ro­dy­tų, to­kia smulk­me­na kaip tin­ka­mai įreng­ta lie­taus van­dens su­rin­ki­mo sis­te­ma...
Nuotraukos
Nors ty­ri­nė­da­mi pa­sta­rų­jų me­tų me­teo­ro­lo­gi­nius duo­me­nis si­nop­ti­kai vis daž­niau pa­si­gen­da kri­tu­lių, ta­čiau, at­ro­dy­tų, to­kia smulk­me­na kaip tin­ka­mai įreng­ta lie­taus van­dens su­rin­ki­mo sis­te­ma ir na­mo skly­po dre­na­žas pa­de­da iš­veng­ti ne­ti­kė­tų ir di­de­lių rū­pes­čių.

In­di­vi­dua­lių na­mų pro­jek­tuo­to­jas Ma­rius Pa­lai­šis šmaikš­čiai pri­mi­nė, jog lie­taus su­rin­ki­mo ir dre­na­žo sis­te­mą pro­jek­tuo­to­jai ne­re­tai lai­ko po­du­kra, to­dėl ši spe­ci­fi­nę funk­ci­ją at­lie­kan­ti sis­te­ma lie­ka tar­si be vie­tos.

„Iš pa­tir­ties ga­liu teig­ti, jog di­džio­ji dau­gu­ma prob­le­mų, su­si­ju­sių su van­dens kau­pi­mu­si skly­pe, ky­la dėl ne­tvar­kin­gai įreng­tos lie­taus van­dens su­rin­ki­mo sis­te­mos. Dar blo­giau, kad per­tek­li­nis lie­taus van­duo ke­liau­ja prie pa­ma­tų, o šie su­ge­ria van­de­nį kaip kem­pi­nė. Il­gai­niui tai ar­do pa­ma­tus, to­dėl bū­ti­na už­ti­krin­ti, kad van­duo nuo sto­go nu­ke­liau­tų ten, kur rei­kia – į spe­cia­lius šu­li­nė­lius ar­ba gi­liau į grun­ti­nius van­de­nis“, – pa­žy­mė­jo M. Pa­lai­šis.

Po­pu­lia­riau­sios – plie­ni­nės ir plastikinės

Pa­čios lie­taus su­rin­ki­mo sis­te­mos in­ži­ne­ri­niu po­žiū­riu nė­ra su­dė­tin­gos. Jas iš es­mės su­da­ro iš­il­gai sto­go ei­nan­tis la­ta­kas, liet­vamz­dis ir van­dens rink­tu­vas. Sta­ty­bi­nių me­džia­gų sa­lo­nuo­se ga­li­ma ras­ti iš tri­jų ti­pų me­džia­gų – plie­no, plas­ti­ko, va­rio ar aliu­mi­nio pa­ga­min­tų liet­vamz­džių. Pa­sta­ro­sios dvi yra bran­gios ir su­dė­tin­giau mon­tuo­ja­mos, to­dėl daž­niau­siai pa­si­rin­ki­mo ai­bė ap­si­ri­bo­ja dviem pir­mai­siais va­rian­tais. Ko­kie jų skir­tu­mai?

„Plie­ni­nės ir plas­ti­ki­nės lie­taus van­dens nu­lei­di­mo sis­te­mos ne­abe­jo­ti­nai yra pa­čios po­pu­lia­riau­sios. Plie­ni­nės sis­te­mos įpras­tai ga­mi­na­mos iš spe­cia­lios, iš abie­jų pu­sių nu­da­žy­tos 0,5–0,6 mm sto­rio skar­dos. Tiek plie­ni­nių, tiek plas­ti­ki­nių liet­vamz­džių bū­na įvai­riau­sių spal­vų ir jei jie pa­deng­ti ko­ky­biš­ko­mis me­džia­go­mis, tu­rė­tų ga­na at­spa­riai prieš­in­tis ap­lin­kos ir UV spin­du­lių po­vei­kiui. Ta­čiau nors daug kam plie­ni­niai la­ta­kai at­ro­do so­li­džiau, juos mon­tuo­ti yra su­nkiau ir tai da­ry­ti rei­kia la­bai ati­džiai. Net men­ki skar­dos įbrė­ži­mai vė­liau pra­de­da rū­dy­ti. Su plas­ti­ki­nė­mis sis­te­mo­mis dar­bas pa­pras­tes­nis. Jos su­ren­ka­mos ne su­dė­tin­giau nei vai­kiš­kas kons­truk­to­rius“, – pa­aiš­ki­no sta­ty­bi­nių me­džia­gų par­duo­tu­vės va­dy­bi­nin­kas Kas­pa­ras Ba­lu­tis.

Plas­ti­ki­niai liet­vamz­džiai yra ga­mi­na­mi iš po­li­vi­nilch­lo­ri­do, to­dėl pa­si­žy­mi di­de­liu at­spa­ru­mu me­cha­ni­niam po­vei­kiui, tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čiams, nuo­la­ti­nei drėg­mei. Tai ge­res­nis pa­si­rin­ki­mas pa­jū­ry­je dygs­tan­tiems na­mams. Pa­sak spe­cia­lis­to, sis­te­mos il­gaam­žiš­ku­mas tik iš da­lies pri­klau­so nuo me­džia­gos rū­šies. Ne­bent rink­tu­mė­tės pa­čias bran­giau­sias va­ri­nes sis­te­mas, ku­rios ne­rū­di­ja ir ga­li lai­ky­ti bent šim­tą me­tų.

„Sta­tan­tiems na­mus pa­grin­di­nis pa­siū­ly­mas bū­tų prieš per­kant to­kias sis­te­mas pa­si­do­mė­ti ga­min­to­jais: ar se­niai jie ga­mi­na, iš ko­kios kon­kre­čios ža­lia­vos pa­ga­min­tas pro­duk­tas. Jei liet­vamz­dis skar­di­nis ar pa­deng­tas nuo ko­ro­zi­jos ap­sau­gan­čiu sluoks­niu, koks skar­dos sto­ris. Jei per­ka­me plas­ti­ki­nius vamz­džius, rei­kė­tų ži­no­ti, koks tai plas­ti­kas, ar jis vien­ti­sas, ar ne­bluks spal­va“, – pa­ta­rė K. Ba­lu­tis.

Pa­ša­li­na per van­dens rinktuvą

Kaip ir kiek­vie­ną na­mo ele­men­tą, liet­vamz­džius ten­ka pri­žiū­rė­ti. Tie­sa, jei sis­te­mą įreng­si­me tin­ka­mai, pa­kaks kar­tą per se­zo­ną iš­va­ly­ti fil­trą ar „pra­pūs­ti“ vamz­dy­ną aukš­to slė­gio van­dens sro­ve.

„Siū­ly­čiau ant la­ta­ko vir­šaus tink­le­lių ne­dė­ti, ypač jei skly­pe yra me­džių, nes teks lip­ti ant sto­go ir ša­lin­ti pri­kri­tu­sius la­pus. Ge­riau kaip al­ter­na­ty­vą nau­do­ti van­dens rink­tu­vą, tuo­met vi­sas šiukš­les pa­gaus ja­me esan­tis fil­tras. Jį pa­kaks kart­kar­tė­mis iš­trauk­ti ir iš­kra­ty­ti. Van­dens rink­tu­vai yra pa­pras­tai ir leng­vai mon­tuo­ja­mi, jie su­jun­gia lie­taus van­dens nu­lei­di­mo sis­te­mą su nuo­te­kų sis­te­ma. Taip kur kas leng­viau vis­ką iš­va­ly­ti“, – tei­gė M. Ba­lu­tis.


Dar vie­na prob­le­ma, ku­ri bū­din­ga liet­vamz­džiams, – at­šiau­res­nę žie­mą jie už­šą­la. Nuo to ga­lė­tų ap­sau­go­ti per liet­vamz­dį ar pa­lei sto­go kraš­tą nu­ties­tas šil­dy­mo ka­be­lis. To­kias ap­sau­gos nuo ap­le­dė­ji­mo sis­te­mas ga­li­ma pri­tai­ky­ti bet ku­riam sto­gui, ta­čiau Lie­tu­vo­je jos nė­ra po­pu­lia­rios, nes pa­pil­do­mai nau­do­ja elek­trą. Vis dėl­to jei nau­ja­ku­riai no­ri šim­tu pro­cen­tų ap­si­sau­go­ti nuo be­si­kau­pian­čio ant sto­go snie­go ir le­do ga­li­mų pa­da­ri­nių, ver­tė­tų aps­vars­ty­ti to­kio ka­be­lio įren­gi­mo ga­li­my­bę.

Pro­jek­tuo­ja iškart

Pro­jek­tuo­to­jo M. Pa­lai­šio tei­gi­mu, ge­rai at­lik­tas skly­po dre­na­žas už­ti­kri­na, kad pa­sta­to pa­ma­to il­gai­niui ne­įveiks drėg­mė, o na­mo rū­sys per lie­tin­gas ru­dens die­nas ne­virs ba­sei­nu. Ži­no­ma, į dre­na­žą rei­kė­tų žiū­rė­ti komp­lek­siš­kai: ne vien pa­si­rū­pin­ti lie­taus nu­lei­di­mo sis­te­ma ir šu­li­nė­liais, bet ir ko­ky­biš­ka na­mo pa­ma­tų hid­roi­zo­lia­ci­ja.

„Jei skly­pas yra že­mo­je vie­to­je, o grun­ti­niai van­de­nys prie pat pa­vir­šiaus, tu­rė­si­te prob­le­mų ne tik na­mą sta­ty­da­mi, bet ir eksp­loa­tuo­da­mi. To­kiu at­ve­ju į dre­na­žo sis­te­mą bū­ti­na žvelg­ti kaip į gy­vy­biš­kai svar­bią. Ki­taip bus daug bė­dų ne tik dėl iš­plau­na­mų pa­ma­tų, bet ir pa­ties skly­po ero­zi­jos. Dre­na­žo sis­te­mą vi­suo­met pri­va­lu įreng­ti pa­ties na­mo sta­ty­bos me­tu. Iš­ka­sus vie­tą pa­ma­tams, pa­da­ry­ti tran­šė­ją pa­pil­do­mam vamz­džiui yra pi­gu. Jei su­sig­rieb­si­te per vė­lai, kai na­mas jau bus pa­sta­ty­tas, teks ar­dy­ti, ir tai kai­nuos kur kas bran­giau“, – kruopš­čiai pla­nuo­ti pa­ta­rė pro­jek­tuo­to­jas.

Anot pa­šne­ko­vo, jei skly­pas nė­ra že­mo­je vie­to­je, lie­taus van­de­niui su­rink­ti pa­kan­ka pa­vir­ši­nių dre­na­žo sis­te­mų – šu­li­nė­lių su gro­te­lė­mis. Jei si­tua­ci­ja komp­li­kuo­tes­nė, teks dar kar­tą įver­tin­ti grun­to ty­ri­mų re­zul­ta­tus, iš­kas­ti pa­pil­do­mus ka­na­lus van­de­niui nu­leis­ti į grio­vį ar ša­lia esan­tį tven­ki­nį. Ypač su­dė­tin­gais at­ve­jais mon­tuo­ja­mas dvi­gu­bas dre­na­žas.

„Pa­gal pro­jek­tą, dre­na­žu su­rink­tas van­duo daž­niau­siai ke­liau­ja į su­ren­ka­muo­sius šu­li­nius, ku­rie yra įren­gia­mi že­miau­sio­je skly­po rel­je­fo vie­to­je. To­kį van­de­nį kuo pui­kiau­siai ga­li­ma pa­nau­do­ti so­dui ar ve­jai lais­ty­ti. Vie­toj gelž­be­to­ni­nio šu­li­nio ga­li­ma rink­tis ir ki­tą va­rian­tą – gi­lų šu­li­nį, ku­ris ne­tu­ri be­to­no už­pil­do, jį at­sto­ja smė­lio ir žvy­ro už­pi­las. Ta­čiau to­kio šu­li­nio gy­lis tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis nei trys me­trai, kad su­rink­tas van­duo nu­te­kė­tų į grun­ti­nius sluoks­nius“, – pa­aiš­ki­no M. Pa­lai­šis.

Dre­na­žo įren­gi­mo kai­nos ga­li la­bai skir­tis. Stan­dar­ti­niam 10 arų skly­pui vi­sai lie­taus nu­te­kė­ji­mo sis­te­mai bei dre­na­žo vamz­dy­nui įreng­ti pri­reiks apie 100 me­trų vamz­džių. Kai­na pri­klau­sys nuo ga­min­to­jo ir sis­te­mą mon­tuo­jan­čių spe­cia­lis­tų pro­fe­sio­na­lu­mo, ji ga­li skir­ti net ke­lis kar­tus.



Straipsnio kategorijos