Pastatų stogai, jų įrengimas ir dažniausiai pasitaikančios klaidos

Norint, kad namų, tiek privačių, tiek ir daugiabučių, renovacija (atnaujinimas) duotų laukiamus rezultatus, būtinas kompleksinis šio klausimo sprendimas. Aišku, pakeitus langus arba apšiltinus išorinę pastato sieną, patalpų temperatūra kiek pakils, tačiau efektas bus geriau juntamas ir investicijos atsipirks greičiau, jeigu bus atlikti ne pavieniai darbai, o visas jų kompleksas – pakeisti langai, apšiltintos visos sienos, apšiltintas arba pakeistas stogas, sumontuota nauja šildymo sistema.

Vienas svarbesnių šio komplekso elementų, kalbant apie privačius namus, yra stogas. Viena vertus, senesnės statybos privačiuose namuose stogo apšiltinimui buvo skiriamas per mažas dėmesys, kita vertus Lietuvoje dar nemažai stogų dengti sveikatai pavojingais ir jau nebegaminamais asbesto turinčio šiferio lakštais. Taigi, šiuo atveju renovacija ne tik leidžia padidinti patalpų temperatūrą, bet ir atsisakyti sveikatai pavojingo senojo šiferio.

Privačių namų stogo renovavimas, stogo keitimas

Stogo renovacija yra svarbus ir atsakingas darbas. Šios pastato dalies atnaujinimas padeda sumažinti šiluminės energijos pralaidumą iš pastato vidaus į išorę. Reiktų nepamiršti ir to, kad netvarkingas stogas nesugeba apsaugoti pastato nuo vandens prasiskverbimo, o pro stogą lašantis vanduo gali neigiamai paveikti tiek pastato vidų, tiek ir konstrukcijas. Taip pat senas stogas praranda savo tvirtumą ir stabilumą, todėl stipresnis vėjas gali jį nunešti. Tokiu atveju laukia nemažos išlaidos, nes naujo stogo dengimas visada kainuos brangiau negu senojo renovacija.

Stogo karkasas

Stogo konstrukcija yra sudaryta iš keleto sudedamųjų dalių. Stogą sudaro gegnės, stogo plėvelė, tąšai, grebėstai, hidroizoliacija, šiltinimo medžiaga ir stogo danga.

Nusprendus renovuoti stogą visų pirma reikia įvertinti visos stogo konstrukcijos būklę ir pakeisti susidėvėjusias dalis naujomis. Jeigu sąlygos leidžia, reiktų sutvirtinti ir stogo konstrukciją papildomomis tvirtinamosiomis dalimis. Tai reikalinga tam, kad stogas atlaikytų didesnes apkrovas, nes šiltinant stogą jo svoris padidės.

Stogo šiltinimas

Norint sumažinti pastato šilumos pralaidumą ir būsto šildymo kaštus, būtina teisingai pasirinkti ir sumontuoti šiltinimo medžiagą. Išsirinkti stogo šiltinimo medžiagas nėra taip paprasta, nes jų yra įvairių. Medžiagos skiriasi kaina, šilumos laidumo, ventiliacijos ir kitomis savybėmis. Pateikiame dažniausiai Lietuvoje naudojamų termoizoliacinių medžiagų palyginimą:

Rekomenduojame: Apšildant stogą rekomenduojame naudoti kompleksinį būdą, kitaip dar vadinamą „sumuštiniu“. Sienose pirmą 5 – 10 cm sluoksnį užpurkšite putomis ir užsandarinkite namą, taip sudarydami gerą garo izoliaciją. Antrą sluoksnį denkite vata arba poliestireninio putplasčio plokštėmis. Dangos storis priklausys nuo norimos pasiekti sienų varžos dydžio. Taip pasieksite gerus šilumos laidumo rezultatus nepermokėdami.

Stogo danga

Nuo stogo dangos tipo priklauso viso pastato estetinė išvaizda, stogo tarnavimo trukmė ir gyvenimo kokybė.

Lietuvoje senų namų renovacijai dažniausiai yra naudojamos šios stogo dangos: Banguoti lakštai (kitaip dar vadinamas "šiferis");

• Plieninė stogo danga;
• Čerpės.

Banguoti lakštai

Banguoti lakštai – Lietuvoje pasiteisinusi stogo danga, kuri pasižymi savo ilgaamžiškumu ir patikimumu.

Šiuolaikiniams banguoti lakštams gaminti nebenaudojamas asbestas, jie yra gaminami išpluoštinio cemento. 

Pluoštinis cementas yra sudėtinė mineralinė medžiaga, turinti ypatingų estetinių ir fizinių savybių. Jos užtikrina, kad banguoti lakštai tarnaus ilgai, nerūdys, ir neprakiurs. Be to ši stogo danga nėra pavojinga.

Banguotų lakštų spalvų ir formų pasirinkimas yra mažesnis nei plieninių stogo dangų, bet banguoti lakštai atrodo estetiškiau. Ypač gražiai atrodo mažesni lapai su didesnio aukščio bangomis. Tokiais lakštais galima sukurti gražų stogo reljefą. Lyjant banguoti lakštai nekelia tiek triukšmo kiek, tarkim plieninė stogo danga. Deja, tokia stogo sąranga yra brangesnė, nors taip uždengtas stogas atrodo labai gražiai. Banguoti lakštai pasižymi tuo, kad yra ekologiški, kvėpuojantis.

 Fibrocementiniai banguoti lakštai gaminami trimis etapais:

1. Mišinio paruošimas – Mišinio paruošimo etape vienoje maišyklėje yra sumaišoma armuojantis ir procesinis pluoštas su vandeniu, kitoje – cementas su vandeniu. Visa masė yra nuolat maišoma iki reikiamos konsistencijos pagrindinėje maišyklėje. Vėliau gamybinė masė patenka ant lakšto formavimo būgnų.
2. Lakšto paruošimas – Suformuotas lakštas automatiškai nukertamas ir apipjaustomas pjaustytuvu. Likusi nepanaudota medžiagų dalis grįžta atgal į gamybos procesą. Banguotuve suformuojamos lakšto bangos. Vėliau lakštas keliauja į brandinimo kamerą, kurioje po aštuonių valandų tampa stabilios, nekintančios formos. Atsitiktiniai partijos lakštai visuomet yra tikrinami kokybės laboratorijoje. Čia įvairiais testais nustatoma ar pagaminta produkcija atitinka kokybės standartus.
3. Dažymas – pirmame dažymo etape lakštai yra kaitinami ir dažomi šepečiais. Vėliau, pakartotinai užtepus dažų sluoksnį, aušinami. Išdžiovinti lakštai sandėliuojami gatavos produkcijos sandėliuose.

Plieninė stogo danga

Plieninė stogo danga – lengva ir universali stogo danga, pasižyminti didele spalvų ir formų įvairove. Plieninė stogo danga yra viena pigiausių stogo dangų ir išsiskiria ilgaamžiškumu, tačiau turi keletą minusų, tokių kaip didelis triukšmas lietaus metu.

 Atidžiai rinkitės plieninę stogo dangą ir prižiūrėkite jos montavimą:

• pigiausios ir paprasčiausios plieninės stogo dangos gali po keleto metų naudojimo prarasti antikorozines savybes;
• blogai sumontuota danga audros metu gali būti nuplėšta vėjo.

Stogo čerpės

Čerpės pasižymi ilgaamžiškumu ir prabanga. Jos būna dviejų rūšių: keraminės ir betoninės. Abiejų rūšių čerpių tarnavimo laikas panašus. Skiriasi tik paviršius, gamybos technologija ir atspalvis.

Betoninės čerpės yra pagamintos iš betono ir dažytos iš išorės. Betoninės čerpės dažnai turi papildomą apsauginį sluoksnį, saugantį stogą nuo samanojimo ir išblukimo. Tokios rūšies čerpės ilgus metus atrodys tarsi naujos.

Keraminės čerpes yra natūralaus molio spalvos. Jos gaminamos iš molio masės. Galima pasirinkti ir glazūruotos molines čerpes. Jų spalvų pasirinkimas yra didesnis.

Visgi reiktų nepamiršti, kad norint stogą papuošti čerpėmis būtina papildomai sustiprinti stogo konstrukcijas, nes čerpės – sunkiausia stogo danga. Be to, stogas turi turėti ne mažesnį kaip 30 laipsnių nuolydį. Pats stogo dengimo čerpėmis procesas – taip pat ilgas ir žinių reikalaujantis procesas. Netinkamai paklojus čerpes, per silpnai jas pritvirtinus, atitrūkusi viena čerpė gali sukelti „sniego lavinos efektą“, kurio pasekmės būtų labai liūdnos.

Stogų dengimo klaidos

Paprastai didžiausios klaidos statybos srityje padaromos tada, kai elementariai nesilaikoma gamintojų nurodymų ir techninių reglamentų.

Projektuojant stogą būtina iš anksto numatyti ir visas galimas (reikiamas) papildomas angas – kaminą, lietaus kanalizaciją, televizijos antenų įvadus ar žaibolaidžius. Numačius visas angas iš anksto nereiks vietoje kapoti naujų skylių ir skubiai rūpintis jų užsandarinimu.

Kartais, siekiant taupyti lėšas, stogo konstrukcijos montuojamos neįvertinus mūsų klimato ypatumų. Mūsų krašte pasitaiko ir kepinančių vasarų, ir stingdančių žiemų. Oro kaitos permainas turi atlaikyti ir pastato stogas, todėl statant namus būtina montuoti tvirtas stogo konstrukcijas, pakabinti plačius lietaus vandeniui skirtus lovelius ir net pagalvoti apie automatines ledo tirpinimo sistemas. Taip pat būtina tinkamai pasirinkti stogo dangą, optimaliausiai tinkančią mūsų klimato kaitai.

Stogų dengime iš dažniausiai pasitaikančių klaidų galima paminėti tokias kaip nesandariai užtiesta ar per trumpa difuzinė plėvelė. Stogo konstrukcijoje difuzinė plėvelė atlieka labai svarbų vaidmenį – garina besikaupiančią drėgmę ir saugo termoizoliacinį sluoksnį nuo kondensato. Drėgmei prasiskverbus į termoizoliacinę medžiagą, ši prarastų savo savybes ir stogas taptų „šalčio tiltu“, per kurį į išorę iš pastato skverbtųsi šiluma. Norint, kad taip neatsitiktų, difuzinė plėvelė ne tik turi būti užtiesta lygiai, be raukšlių, bet ir papildomai užleista stogo kraštuose, atskiri plėvelės gabalai sandariai suklijuoti.

Dar viena, dažnai sutinkama klaida – neišdžiovintos medienos naudojimas. Džiūdama mediena traukiasi, gali išsikreipti, tad jei iš nepakankamai išdžiovintų rąstų bus montuojama stogo konstrukcija, medienai džiūvant ji gali deformuotis.

Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės netinkamai pakloja termoizoliacinę medžiagą. Negalima šios medžiagos kloti „gabalais“, nes tada susidarys „šalčio tiltai“. Termoizoliacinė medžiaga turi būti klojama persipinančiais sluoksniais taip, kad nesutaptų sluoksnių sandūros.

Būtina nepamiršti ir to, kad stogo konstrukcijos plokštuma turi būti kaip galima lygesnė. Tai ypač svarbu nusprendusiems naudoti metalinę stogo dangą arba čerpes. Jeigu stogas bus nelygus, danga tinkamai neatliks savo funkcijų ir pastato konstrukcijos drėks.

Labai svarbu pasirinkti ir tinkamo ilgio tvirtinimo elementus. Jie neturi išlysti iš gegnių ar grebėstų, nes kitaip aštrūs galai gali pažeisti difuzinę plėvelė.

Cementinius banguotus lakštus būtina išsimatuoti ir pjaustyti ant žemės, idant būtų išvengta papildomų dulkių ar smulkių atplaišų ant paties stogo. Nupjautus kampus būtina uždažyti. Geriausiai tam tinka gamintojo rekomenduoti dažai.

Prim.lt