Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Vonia: šveisti, keisti ar restauruoti

Kas ra­cio­na­liau – pirk­ti nau­ją vo­nią ar res­tau­ruo­ti se­ną­ją?
Nuotraukos
Ir ko­ky­biš­ka vo­nios kam­ba­rio įran­ga me­tams bė­gant su­brai­žo­ma. Vo­nios ema­lį su­dar­ko dė­mės, įvai­rios ap­na­šos, ir jų ne­įvei­kia net stip­res­nės che­mi­nės va­ly­mo prie­mo­nės. Ky­la klau­si­mas, kas ra­cio­na­liau – pirk­ti nau­ją vo­nią ar res­tau­ruo­ti se­ną­ją?

„At­sa­ky­mas pa­pras­tas: jei tu­ri­te pi­ni­gų, pir­ki­te nau­ją. Ji ti­krai lai­kys il­giau nei res­tau­ruo­ta. Ki­tu at­ve­ju, jei vo­nia jau at­ro­do ne­es­te­tiš­kai, o no­ri­te, kad bliz­gė­tų it nau­ja, res­tau­ruo­ki­te se­ną­ją. At­nau­jin­ta vo­nia bliz­gės nuo pen­ke­rių iki pen­kio­li­kos me­tų - lai­kas pri­klau­so nuo nau­do­ja­mo ema­lio. Kuo jo mi­ši­ny­je dau­giau stip­ri­ni­mo prie­dų, tuo su­nkiau dan­ga su­sib­rai­žys ar at­šoks nuo stip­res­nio smū­gio“, - pa­aiš­ki­no sep­ty­nio­li­ka me­tų šiuo ama­tu už­sii­man­tis Res­tau­ruok.lt tech­no­lo­gas Gin­ta­ras Marš­čion­ka.

Ema­lį lie­ja iš pistoleto

Pa­sak LŽ pa­šne­ko­vo, prieš dvi­de­šimt me­tų pir­mie­ji vo­nių res­tau­ra­to­riai nau­do­jo pa­čias pa­pras­čiau­sias prie­mo­nes - tep­tu­kais pa­deng­da­vo vo­nią ema­liu. Ta­čiau jo sluoks­nį pa­skirs­ty­da­vo ne­to­ly­giai. Be to, li­kę tep­tu­ko še­re­liai vė­liau tap­da­vo lė­ti­niu ema­lio "aug­liu" – at­si­ras­da­vo ma­žy­čių įtrū­ki­mų, ku­rie iš­plis­da­vo į aki­mi pa­ste­bi­mus pa­žei­di­mus.

Bė­gant me­tams kei­tė­si ne tik me­džia­gos, bet ir tech­no­lo­gi­jos. Šiuo me­tu kai ku­rie res­tau­ra­to­riai nau­do­ja ne at­gy­ve­nu­sius tep­tu­kus ar komp­re­so­rius su purkš­tu­kais, o spe­cia­lius pis­to­le­tus. Iš jų ema­lio sluoks­nis lie­ja­mas ant par­uoš­to se­nos vo­nios pa­vir­šiaus. Res­tau­ra­vi­mas at­lie­ka­mas vo­nios ne­de­mon­tuo­jant. Klien­tui taip pat ne­rei­kia bai­min­tis dul­kių, nes iš pis­to­le­to lie­ja­mas ema­lis ne­kon­tak­tuo­ja su oru.

„Vo­niai at­nau­jin­ti ga­li­ma rink­tis tri­jų rū­šių dan­gas. Jos ski­ria­si pa­gal prie­dus, nau­do­ja­mus tvir­tu­mui su­stip­rin­ti. Pats esu pa­ten­ta­vęs šias dan­gas Lie­tu­vo­je, tad ži­nau jų sa­vy­bes - kiek lai­ko, ar yra at­spa­rios ap­lin­kos po­vei­kiui. Res­tau­ruo­jant vo­nią dan­ga den­gia­ma dviem sluoks­niais. Jei pra­mu­ši­te vir­šu­ti­nį, apa­ti­nis liks ne­pa­žeis­tas. Ži­no­ma, jei ne­dau­žy­si­te vo­nios plak­tu­ku, nes taip ir sky­lę ga­li­te pra­muš­ti“, - šmaikš­ta­vo res­tau­ra­vi­mo tech­no­lo­gas.

Su­ku­ria trum­pa­lai­kį efektą

G.Marš­čion­ka pa­sa­ko­jo, kad ten­ka res­tau­ruo­ti ne tik iš­vaiz­dą pra­ra­du­sias stan­dar­ti­nes vo­nias, bet ir du­šo pa­dėk­lus, per­li­nes ar sū­ku­ri­nes vo­nias. To­kiu at­ve­ju dar­bai ga­li už­truk­ti ir vi­są die­ną, rei­kia dvi­gu­bai dau­giau me­džia­gų. Bai­gus res­tau­ra­ci­ją par­ą re­ko­men­duo­ja­ma į vo­nią ne­leis­ti van­dens.

„E­ma­lio sluoks­nis su­kie­tė­ja per ke­tu­rias va­lan­das, bet ge­riau šiek tiek pa­ken­tė­ti. Nors kai ku­rie klien­tai ne­tu­ri kan­try­bės - perb­rau­kia ran­ka, ma­to, kad ne­be­te­pa, ir pa­lei­džia van­de­nį. Taip ri­zi­kuo­ja­ma - ema­lio sluoks­nis bus ne il­gaam­žis“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

Res­tau­ra­to­rius da­vė ke­le­tą pa­ta­ri­mų tiems, ku­rie no­ri, kad vo­nia kuo il­giau at­ro­dy­tų es­te­tiš­kai. Pir­miau­sia re­ko­men­duo­ja­ma po kiek­vie­no mau­dy­mo­si nu­plau­ti ją mui­lu ir kem­pi­ne. Jei at­si­ran­da ap­na­šų, jas taip pat ge­riau plau­ti mui­lu ir kem­pi­ne ar­ba nau­do­ti skal­bi­mo mil­te­lius. Ga­li­ma įsi­gy­ti ir pre­ky­bos cen­truo­se siū­lo­mų skys­tų prie­mo­nių, skir­tų spe­cia­liai stik­li­niams ar ke­ra­mi­niams pa­vir­šiams va­ly­ti. Jos lei­džia leng­viau pa­ša­lin­ti ap­na­šas.

„Tie­sa, ne­pa­ta­riu nau­do­ti ne­va ema­liui at­nau­jin­ti skir­tų da­žų, siū­lo­mų sta­ty­bi­nių me­džia­gų par­duo­tu­vė­se. Jais iš­da­žy­ta se­na vo­nia iš pra­džių gal ir at­ro­dys it nau­ja, bliz­gės, ta­čiau tai truks ne­il­gai. Po pus­me­čio, vė­liau­siai po pu­san­trų me­tų da­žų dan­ga ims lup­tis. To­kias prie­mo­nes ga­li nau­do­ti ne­bent tie, ku­rie no­ri par­duo­ti bu­tą ir sie­kia su­kur­ti trum­pa­lai­kį spin­din­čios vo­nios efek­tą. Ki­taip ne­ma­tau jo­kios pra­smės“, - kal­bė­jo G.Marš­čion­ka.

Įren­gia vo­nią vonioje

Lie­tu­vo­je po­pu­lia­riau vo­nias res­tau­ruo­ti, t. y. pa­deng­ti jas nau­ja ema­lio dan­ga, o Va­ka­rų ša­ly­se daž­nai tai­ko­mas ki­toks me­to­das – į se­ną stan­dar­ti­nio il­gio (1,7 m ar­ba 1,5 m) vo­nią įmon­tuo­ja­mas iš akri­lo pa­ga­min­tas įdėk­las. Toks pri­nci­pas dar va­di­na­mas „vo­nia vo­nio­je“. Pa­sak pa­slau­gą tei­kian­čių įmo­nių, akri­lo įdėk­las lai­ko il­giau nei nau­ju ema­lio sluoks­niu pa­deng­ta vo­nia. Be to, anot jų, yra dar vie­nas pra­na­šu­mas - mau­dan­tis to­kio­je dvi­gu­bo­je vo­nio­je karš­tas van­duo vės­ta lė­čiau, per pus­va­lan­dį jo tem­pe­ra­tū­ra nu­krin­ta tik vie­nu laips­niu.

„Ši tech­no­lo­gi­ja skir­ta stan­dar­ti­nio dy­džio vo­nioms, dar va­di­na­moms Lent­va­rio vo­nio­mis, o to­kios sto­vi dau­ge­lio lie­tu­vių na­muo­se. Akri­lo įdėk­lą ga­mi­na Ry­go­je įsi­kū­ru­si bend­ra Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos ga­myk­la, me­džia­gos tie­kia­mos iš Aus­tri­jos. Prie akri­lo lies­tis ma­lo­niau. Įdėk­las yra 4 mm sto­rio, tad vo­nia su­siau­rė­ja mi­ni­ma­liai. Jis kli­juo­ja­mas dvie­jų kom­po­nen­tų po­liu­re­ta­ni­niais kli­jais, ku­rie vi­siš­kai ne­sklei­džia jo­kio kva­po. Ko­ky­biš­kai dir­ban­tys meis­trai pri­va­lo už­ti­krin­ti, kad po įdėk­lu ne­pa­tek­tų drėg­mė, ki­taip to­je vie­to­je jis iš­si­pūs“, – pa­žy­mė­jo įmo­nės „Vo­nia vo­nia“ di­rek­to­rė Ni­jo­lė Kli­ma­šaus­kie­nė.

Bai­gus kli­ja­vi­mo dar­bus į vo­nią pri­lei­džia­ma van­dens. Jis pri­spau­džia įdėk­lą prie se­no­jo pa­vir­šiaus ir kli­jai per 12 va­lan­dų vi­siš­kai su­stings­ta. Tuo­met na­mų šei­mi­nin­kai ga­li džiaug­tis at­nau­jin­ta vo­nia. Be­je, toks spren­di­mas kai­nuo­ja ke­liais šim­tais li­tų bran­giau, nei pa­deng­ti vo­nią ema­lio sluoks­niu. Ta­čiau, kaip ti­ki­no N.Kli­ma­šaus­kie­nė, vo­nia vo­nio­je lai­ko apie 20 me­tų.

Vis dėl­to mau­dant ke­tur­ko­jį au­gin­ti­nį vo­nio­je bū­ti­na pa­ties­ti ki­li­mė­lį, ki­taip ka­tė ar šuo aš­triais na­gais vi­sas res­tau­ra­to­rių pa­stan­gas ga­li pa­vers­ti nie­kais. Šei­mi­nin­kui teks pa­žeis­tą vie­tą šli­fuo­ti ir po­li­ruo­ti spe­cia­lio­mis kem­pi­nė­mis.

www.lzinios.lt