Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Saugus kaminas – tinkamai jį iškrėtus

Pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui pa­si­pi­la in­di­vi­dua­lių na­mų gais­rai. Taip bū­na ta­da, kai šei­mi­nin­kai tin­ka­mai ne­pri­žiū­ri sa­vo...
Nuotraukos
Pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui pa­si­pi­la in­di­vi­dua­lių na­mų gais­rai. Taip bū­na ta­da, kai šei­mi­nin­kai tin­ka­mai ne­pri­žiū­ri sa­vo kros­nių, ži­di­nių ir dūm­trau­kių. Kaip tei­gia spe­cia­lis­tai, di­de­lė da­lis gy­ven­to­jų ne tik ne­pa­si­rū­pi­na tin­ka­mai iš­va­ly­ti žie­mą gy­vy­biš­kai svar­bią na­mo šil­dy­mo sis­te­mą, bet ir kros­ny­se kū­re­na vis­ką, kas pa­kliū­va po ran­ka.

Ke­ra­mi­niai patikimesni

Ne­svar­bu, iš ko­kių me­džia­gų bū­tų pa­sta­ty­tas ka­mi­nas – ša­mo­to, ke­ra­mi­kos ar me­ta­lo skar­dos, lai­ku ne­iš­va­ly­tas jis ga­li tap­ti gais­ro prie­žas­ti­mi. Ne vi­si at­ve­jai bai­gia­si dra­ma­tiš­ku ug­nies šėls­mu, juk ne vi­sa­da lieps­nos už­si­kim­šus ka­mi­nui iš­si­ver­žia į iš­orę, ta­čiau tuo at­ve­ju, kai taip nu­tin­ka, pleš­ka vi­sas na­mas.

„Sau­gu­mas, sau­gu­mas ir dar kar­tą sau­gu­mas tu­rė­tų bū­ti svar­biau­sias pri­ori­te­tas ren­kan­tis dūm­trau­kio sis­te­mą na­muo­se. Tik iš­spren­dus sau­gos klau­si­mus, ga­li­ma ver­tin­ti ki­tas de­ta­les. Ka­mi­nas yra il­gaam­žis sta­ti­nys na­muo­se, nie­kas juk ne­ke­ti­na jo kas ke­le­rius me­tus pers­ta­ty­ti, to­dėl ir ver­tin­ti tin­ka­mą jo sta­ty­bą ir pa­si­ren­ka­mas me­džia­gas at­mes­ti­nai ne­de­rė­tų. Ge­riau­siai ka­mi­ną ga­li par­ink­ti pa­ty­ręs meis­tras, su­pran­tan­tis tech­no­lo­gi­nius niuan­sus ir su­ge­ban­tis sta­ty­ti pa­gal ga­min­to­jo pa­teik­tas ins­truk­ci­jas. Ne vel­tui jos su­kur­tos. Pa­sta­čius ka­mi­ną, vi­sa to­les­nė eksp­loa­ta­ci­ja lie­ka šei­mi­nin­kų ga­li­my­bių ir nu­si­tei­ki­mo rei­ka­las. Tam, kad ka­mi­nas grei­tai iš vi­daus ne­ap­si­neš­tų suo­džiais, bū­ti­na ati­džiai rink­tis de­gi­na­mą ku­rą“, - sa­kė ži­di­nių ir ka­mi­nų spe­cia­lis­tas, pats ne vie­ną de­šim­tį jų su­ren­tęs An­ta­nas Sas­naus­kas.

Jo tei­gi­mu, iš pa­tva­riau­sių me­džia­gų yra sta­to­mi ke­ra­mi­niai ka­mi­nai, jie ga­li už­ti­krin­ti efek­ty­viau­sią de­gi­mą. Ply­ti­nių ka­mi­nų po­pu­lia­ru­mas šiais lai­kais vis la­biau mąž­ta, nes jie nė­ra to­kie efek­ty­vūs. Kaip ir me­ta­li­niai - šie be­nau­do­ja­mi tik tam ti­krais at­ve­jais, jei to rei­ka­lau­ja pro­jek­tas.

„Iš si­li­ka­ti­nių ply­tų mū­ri­nį ka­mi­ną, be abe­jo, pa­sta­ty­ti yra pi­giau ir grei­čiau. Ta­čiau si­li­ka­ti­nei ply­tai rei­kia daug ši­lu­mos, kad ji su­šil­tų. Kū­re­na­mos mal­kos ne vi­sa­da bū­na sau­sos. O jei mal­kos nė­ra tin­ka­mai iš­džio­vin­tos, jo­se su­si­kau­pu­si drėg­mė nu­sė­da ant sie­ne­lių. Pa­na­ši si­tua­ci­ja su­si­da­ro ir kū­re­nant pa­sta­tą du­jo­mis, nes 1 ku­bi­nia­me me­tre du­jų yra apie tris li­trus van­dens ga­rų pa­vi­da­lu. Van­duo kon­den­suo­ja­si ant ka­mi­no sie­ne­lių ir įsi­ge­ria į jas. Be šio kon­den­sa­to, de­gant taip pat iš­sis­ki­ria ša­lu­ti­niai rūgš­ti­niai pro­duk­tai, ku­rie in­ten­sy­viai ar­do ka­mi­no vi­dų. Su­dė­jus vi­sus ne­igia­mus fak­to­rius, si­li­ka­ti­nių ply­tų ka­mi­nas yra kur kas spar­čiau nei ke­ra­mi­nis, tad sta­ty­ti jo ne­la­bai ir ap­si­mo­ka“, - tvir­ti­no A. Sas­naus­kas.

Tin­ka­miau­sia ka­min­krė­čio šluota

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, kon­den­sa­tas dūm­trau­kiuo­se ga­li kaup­tis ne tik ta­da, kai į kie­to­jo ku­ro ka­ti­lą krau­na­mos ne vi­sai iš­džio­vin­tos mal­kos, bet ir tuo­met, kai tau­pu­mo su­me­ti­mais dū­mų an­gos, t. y. sklen­dės, yra per­ne­lyg pri­da­ro­mos. Kie­to­jo ku­ro ka­ti­lų ir kros­nių ga­min­to­jai yra aps­kai­čia­vę, kad ma­žiau­siai nuo­sė­dų dūm­trau­kio sis­te­mo­je kau­pia­si, kai dū­mų tem­pe­ra­tū­ra ka­mi­ne sie­kia 60-70 laips­nių. Na, o esant per ma­žai - 35-55 laips­nių - tem­pe­ra­tū­rai kon­den­sa­tas dūm­trau­kiuo­se kau­pia­si spar­čiau­siai.

Jei esa­tę įsi­ren­gę sis­te­mą su šil­do­ma sie­ne­le, bū­ti­na ži­no­ti, kad la­ta­kai šil­dy­mo sie­ne­lė­se už­si­ter­šia taip pat grei­čiau nei vi­so­je sis­te­mo­je. Tuo­met teks suo­džius de­gin­ti, mat ki­tais bū­dais jų iš­krapš­ty­ti ne­pa­vyks.

Pro­fi­lak­ti­nį kas­me­ti­nį ka­mi­no va­ly­mą ru­de­nį ga­li­ma at­lik­ti tiek pa­tiems, tiek ir pa­sam­džius spe­cia­lio­mis šluo­to­mis "ap­si­gink­la­vu­sį" ka­min­krė­tį. Dūm­trau­kio va­ly­mas kai­nuo­ja vi­du­ti­niš­kai apie 150 li­tų, ta­čiau iš­veng­si­te pa­iši­no dar­bo. LŽ apk­laus­tos ke­le­tas ka­min­krė­čių pa­slau­gas tei­kian­čių bend­ro­vių dar­bo sty­giu­mi ne­sis­kun­dė. Ka­min­krė­tys – ne tik pa­sa­kų per­so­na­žas. Vis dau­giau pri­va­čiuo­se na­muo­se gy­ve­nan­čių mies­to gy­ven­to­jų mie­liau dūm­trau­kio va­ly­mo už­duo­tį per­lei­džia ka­min­krė­čiams.

Nors ka­min­krė­čio dar­bas jums ga­li bū­ti ir vi­siš­ka nau­jie­na, tin­ka­miau­sias bū­das su juo su­si­do­ro­ti yra va­ly­ti ne pir­ma po ran­ka pa­si­tai­kiu­sia il­ga šluo­ta, o ka­min­krė­čio še­pe­čiu, ku­rį ga­li­ma įsi­gy­ti spe­cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­vė­se ar­ba iš­si­nuo­mo­ti to­kius įna­gius siū­lan­čio­se įmo­nė­se.

„Ka­min­krė­čio še­pe­tys nuo pa­pras­to ski­ria­si tuo, kad jo še­re­liai yra nai­lo­ni­niai, tai­gi, ne tik ne­brai­žo ka­mi­no sie­ne­lių, bet ir leng­viau pa­ša­li­na prie dūm­trau­kio pri­ki­bu­sias ap­na­šas. Dėl še­re­lių lanks­tu­mo toks še­pe­tys sėk­min­gai pra­sisk­ver­bia ir pro siau­riau­sias ply­šius. Įgu­dę ga­li­te ga­na ne­sun­kiai, jei nė­ra pa­pil­do­mų truk­dan­čių ele­men­tų, iš­va­ly­ti vi­są sis­te­mą kiš­da­mi to­kį še­pe­tį iš apa­čios, tie­siog pro kros­nies an­gą“, - pa­ta­rė A. Sas­naus­kas.

Va­lant ka­mi­ną, rei­kė­tų lai­ky­tis ir ki­tų kiek­vie­nam ka­min­krė­čiui su­pran­ta­mų tai­syk­lių. Prieš pra­de­dant dar­bą de­rė­tų įsi­ti­kin­ti, kad šil­dy­mo įren­gi­nys ne­įjung­tas, o pa­ku­ro­je nė­ra ku­ro ar ki­tų de­gių me­džia­gų, ku­rios ga­lė­tų už­si­lieps­no­ti. Jei­gu yra sklen­džių, rei­kia jas ati­da­ry­ti.

Suo­džiai įsip­lies­kia vė­juo­to­mis dienomis

Ge­riau­sias kros­nių ku­ras – la­puo­čių mal­kos. Po­pu­lia­riau­sios ir pla­čiau­siai nau­do­ja­mos ber­ži­nės mal­kos to­ly­giai lieps­no­ja, ne­sprag­si ir iš­ski­ria 25 proc. dau­giau ši­lu­mos nei dre­bu­li­nės bei 15 proc. dau­giau nei pu­ši­nės mal­kos. Ta­čiau ber­žo žie­vė­je gau­su de­gu­to, to­dėl prieš de­gi­nant mal­kas bū­ti­na to­šį pa­ša­lin­ti. Ki­taip de­gu­tas kaup­sis ant ka­ti­lo ir dūm­trau­kio sie­nų. Bai­giant kū­ren­ti į pa­ku­rą re­ko­men­duo­ja­ma įdė­ti ke­le­tą dre­bu­lės pliaus­kų, jų dū­mas pra­va­lo suo­džius.

Per šil­dy­mo se­zo­ną re­ko­men­duo­ja­ma kros­nį kū­ren­ti re­gu­lia­riai 1-2 kar­tus per par­ą ne­lei­džiant jai at­vės­ti ir kar­tu ati­drėk­ti. Kū­ren­ti tra­di­ci­nę kros­nį ne­re­gu­lia­riai yra ne­eko­no­miš­ka, nes di­džiau­si ener­gi­jos nuo­sto­liai yra kros­nies įši­li­mo me­tu.

„Jei­gu kros­nies ne­kū­re­no­te ke­le­tą sa­vai­čių, mal­kas krau­ki­te ma­žais kie­kiais, nes kros­ny­je bus su­si­kau­pu­si drėg­mė, to­dėl ga­li at­si­ras­ti įtrū­ki­mų. Kai kros­nis ar ži­di­nys kū­re­na­si at­vi­ra pa­ku­ra, sten­ki­tės kam­ba­ry­je ne­su­kel­ti skers­vė­jo. Kad iš kros­nies pa­ku­ros iš­kri­tu­sios ža­ri­jos ne­už­deg­tų grin­dų, bū­ti­na prie jų pri­kal­ti skar­dos la­pą ar­ba įreng­ti ne­de­gų pa­grin­dą. Ne­ga­li­ma mal­kų bei ki­tų de­gių me­džia­gų džio­vin­ti bei lai­ky­ti ant kros­nių ar­ba ar­ti jų, pa­lik­ti at­vi­rų pa­ku­ros du­re­lių. Kū­ren­da­mi kros­nį nuo­lat ti­krin­ki­te pe­le­nų kie­kį. Kai jų la­bai daug, per gro­te­les ne­be­pa­ten­ka oras, to­dėl su­ma­žė­ja trau­ka ir kros­nis ga­li už­ges­ti“, - pa­ta­ria Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai.

Suo­džiai, anot ug­nia­ge­sių, ne­va­ly­tuo­se dūm­trau­kiuo­se daž­niau­siai už­si­de­ga vė­juo­to­mis die­no­mis. To­kiam gais­rui bū­din­gas ūže­sys ka­mi­ne, iš ka­mi­no be­si­ver­žian­čios ki­birkš­tys ar net lieps­nos. Ta­da kuo sku­biau už­ge­sin­ki­te ug­nį kū­ryk­lo­je, san­da­riai už­da­ry­ki­te kros­nies ir pe­le­ni­nės du­re­les, kad ne­bū­tų trau­kos ir ug­nis ne­gau­tų švie­žio oro, ir kvies­ki­te ug­nia­ge­sius.

Per va­sa­rą dūm­trau­kius ga­li bū­ti už­kim­šę pa­ukš­čiai, ku­rie mėgs­ta ka­mi­nuo­se su­si­suk­ti liz­dus. Taip ne­nu­tin­ka, jei na­mo šei­mi­nin­kai pa­si­rū­pi­na dūm­trau­ky­je įtai­sy­ti re­tą tink­lą, gro­te­les ar sto­ge­lį. Pa­sta­ra­sis rei­ka­lin­gas dar ir tam, kad ne­nau­do­ja­mas dūm­trau­kis ne­per­mirk­tų nuo lie­taus.

www.lzinios.lt