|
|
Radiatoriai: iš caro rūmų - į kiekvieno namus
|
Šiandien radiatoriai ne tik atlieka tiesioginę funkciją – efektyviai šildo namus, bet gali papuošti ir interjerą. Pirmasis radiatorius buvo pagamintas iš ketaus. Šis geležies lydinys, kaip viena kokybiškiausiai šilumą perduodančių medžiagų, naudojamas iki šių dienų. Inžinieriai tik tobulina radiatorių konstrukciją, tiksliau apskaičiuoja konkrečioms patalpoms reikalingą jų šiluminį galingumą.
Nepataria užstatyti
Seno tipo rusiški radiatoriai, neatitinkantys siekiamo ekonomiškumo, keičiami modernesniais čekiškais, kurių konstrukcija ir santykinė dizaino įvairovė atriša rankas šildymo sistemą įrengiantiems ar renovuojantiems namų šeimininkams.
„Radiatoriai gaminami iš plieno, ketaus, aliuminio ar jų mišinių. Visų savybės skiriasi. Perkant radiatorius galioja tam tikros bendros taisyklės. Pasirinkimą labiausiai lemia jų instaliavimo vieta. Įrengiant radiatorius reikia vadovautis principu, kad maksimalų pajėgumą būtina pasiekti ten, kur yra didžiausi šilumos nuostoliai. Todėl geriausia juos montuoti ant vidinių sienų, po langais. Šaltą orą, prasiskverbiantį pro langus, radiatoriai sušildo ir temperatūra patalpose pasiskirsto tolygiai “, - pažymėjo šilumos sistemų inžinierius Herkus Norkus.
Ketus – viena patvariausių medžiagų, tačiau iš jo pagaminti radiatoriai, ypač senesni, labiau linkę oksiduotis, jungčių vietose dažnai išlenda akies neglostančios rūdys. Jas kartkartėmis reikia uždažyti.
LŽ sutikęs konsultuoti specialistas paaiškino, kad norint įrengti radiatorių kitoje vietoje, ne po langu, teks rinktis iki penktadalio galingesnį šildomąjį bloką. Šilumos našumui turi įtakos ir jo užstatymas baldais. „Ketaus radiatorių minusas - kad visi iš esmės yra vieno standartinio gremėzdiško dizaino, nors ir pigiausi. Todėl šeimininkai stengiasi juos paslėpti už rašomųjų stalų, sofų, ar kitų baldų. O siekiant estetikos pralaimi racionalumas, nes užstatytas radiatorius nebe taip efektyviai atliks savo pagrindinę funkciją ir prasčiau šildys namus“, – pabrėžė H. Norkus.
Pertvarkant reikia projektoApskaičiuoti tinkamą radiatoriaus galingumą galima pasinaudojant ir internete esančiomis nemokamomis skaičiuoklėmis, o pasiklydus tarp matavimų ir šilumos vertės koeficientų, konsultacijos reikėtų kreiptis į specialistus.
H. Norkaus teigimu, dažniausiai radiatoriaus galingumas skaičiuojamas atsižvelgiant į šildymo parametrus: tiekimo ir grįžimo temperatūros bei temperatūros patalpoje. Pagal temperatūros vertę jie turėtų būti atitinkamai 75/65/20 ar 70/55/20 laipsnių. Jei yra kitų sistemos parametrų arba jei kambario temperatūrą norima palaikyti mažesnę nei 20 laipsnių, skaičiuojant radiatoriaus galingumą naudojami koreguojantys koeficientai.
„Apskaičiavus galingumą ir įsigijus tinkamą radiatorių, jo instaliavimą reikėtų patikėti geram santechnikui. Eksperimentuoti nuosavame name, žinoma, niekas nedraudžia, tačiau daugiabutyje griežtai rekomenduočiau tik profesionalaus santechniko pagalbą. Nebent tikrai turite patirties šioje srityje, esate įrengę ne vieną radiatorių ir neabejojate savo gabumais. Kitaip ateityje gali kilti rimtų problemų dėl prastos šilumnešio cirkuliacijos. Be to, rizikuojate užlieti apačioje gyvenančius kaimynus“, - įspėjo pašnekovas.
H. Norkus priminė, kad daugiabučio gyventojai, norintys seną ar prakiurusį radiatorių pakeisti nauju arba drastiškiau pertvarkyti visą šildymo sistemą, vadovaujantis taisyklėmis, turi kreiptis į šilumos energiją tiekiančią įmonę ir pateikti raštišką prašymą techninėms sąlygoms gauti. Paskui pagal tas sąlygas sistemas projektuojantys šilumininkai parengs techninį darbo projektą.
Derinti šilumos sistemos pertvarką, kaip dažnam atrodo, reikia ne su kaimynais, o su namo bendrijos pirmininku ir šildymo sistemos prižiūrėtojais. Parengus techninį darbo projektą būtina gauti jų pritarimą, o baigus buto ir kitų patalpų šildymo sistemos pertvarkymą, - darbus įteisinti.
Pasirinkimas – natūralus akmuo
Tie, kuriems labiau rūpi ne radiatorių šiluminės savybės, bet jų estetinis vaizdas, šiandien pasirinkimo galimybių turi daugiau nei kada nors anksčiau. Modernių radiatorių dizaino srityje garsėja italų gamintojai. Jų vaizduotėje, o vėliau įgavę ir materialų pavidalą šie įrenginiai virsta neįtikimomis interjero detalėmis, kurios nė iš tolo neprimena įprasto ketaus senuko.
Kam netinka tradicinis ketus, aliuminis ar plienas, gali šildytis ir iš kitokių medžiagų pagamintais įtaisais – pavyzdžiui, natūralaus akmens radiatoriais. Kaip tikina šių Lietuvoje dar labai retai naudojamų radiatorių gamintojai ir pardavėjai, natūralaus akmens šiluma yra malonesnė nei metalo, nes ji mus pasiekia kitokiu būdu: įprasti radiatoriai spinduliuoja šilumą trumposiomis bangomis, o akmeniniai ilgųjų bangų infraraudonuosius spindulius skleidžia taip, kaip senoji močiutės koklių krosnis.
Anot tradicinių radiatorių kritikų, šildant namus metaliniais įtaisais šiluma kaupiasi prie lubų, todėl galva šyla, o kojos šąla. Antra, alergiją sukeliantys faktoriai – dulkės, sudžiūvę erkučių ekskrementai skyla į labai smulkias dalis, susijungia su namų dulkėmis ir, veikiami nuolatinės konvekcinės cirkuliacijos, nuo grindų kyla į viršų. Pastebėta, kad šie faktoriai blogai veikia ne tik tuos, kuriuos vargina alergija ar astma, bet ir sveikus žmones.
Tuo metu iš natūralaus marmuro ar granito pagaminti radiatoriai nesukuria elektromagnetinio lauko ir nedžiovina patalpoje oro. Daugiau kaip tris ketvirtadalius šilumos skleidžia priekinė įtaiso dalis, o jo šilumos išlaikymo galimybės leidžia sutaupyti energijos. Patalpa lėtai priima šilumos spindulius ir taip pat lėtai juos atiduoda. Todėl kambario temperatūra, kuriai esant jaučiamės jaukiai ir maloniai, individualiai pagal savijautą gali būti žemesnė net 3 laipsniais.
