Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Prieš speigo gniaužtus – šildymo kabeliai

Didelis speigas, pastarosiomis dienomis sukaustęs Lietuvą, pridaro begalę bėdų individualių namų, sodybų, sodo namelių šeimininkams.
Nuotraukos
Di­de­lis spei­gas, pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis su­kaus­tęs Lie­tu­vą, pri­da­ro be­ga­lę bė­dų in­di­vi­dua­lių na­mų, so­dy­bų, so­do na­me­lių šei­mi­nin­kams. Už­šą­la re­čiau nau­do­ja­mi ar­ba ne­tin­ka­mai įreng­ti ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų vamz­džiai, ten­ka kas­ti snie­gą ar tirp­dy­ti le­dą nuo įva­žia­vi­mų. Šioms ir pa­na­šioms prob­le­moms spręs­ti ga­li­ma pa­si­telk­ti pa­pras­tą, bet vis dar ne­įp­ras­tą pa­gal­bi­nę prie­mo­nę – šil­dy­mo ka­be­lius ir ki­li­mė­lius.

„Kai spei­gas pa­sie­kia 20 laips­nių že­miau nu­lio, ne­tin­ka­mai įreng­ti vamz­dy­nai už­šą­la ir spro­gi­nė­ja taip pat gau­siai, kaip nau­ja­me­čiai fe­jer­ver­kai. Tik ty­liai ir be švie­sos efek­tų“, – iro­ni­za­vo šil­dy­mo įran­gos spe­cia­lis­tas Ro­lan­das Jur­ge­lai­tis.

To­kiu at­ve­ju ten­ka keis­ti vamz­džius ir čiau­pus, o kur dar pa­pil­do­mi nuo­sto­liai van­de­niui už­lie­jus pa­tal­pas. Ši bė­da daž­niau ka­muo­ja kai­miš­kų re­gio­nų gy­ven­to­jus. Ji opi ir gy­vu­li­nin­kys­tės ūkiuo­se, nes su­tri­kus van­dens tie­ki­mui ap­sau­ga nuo spei­go pokš­tų ne­pa­si­rū­pi­nę ūki­nin­kai tu­ri pa­tys ke­lis­kart per die­ną ne­šio­ti van­de­nį, nes ne­re­tai lyg ty­čia už­šą­la ne tik vamz­dy­nai, bet at­si­sa­ko veik­ti ir van­dens siurb­liai.

„Jei­gu vamz­dį il­gai vei­kia šal­tis, o van­dens cir­ku­lia­ci­ja nė­ra pa­sto­vi, aiš­ku, jis už­šals. Jei spei­gas trun­ka ne il­giau kaip ke­le­tą die­nų, pa­dės ir pats pa­pras­čiau­sias spren­di­mas – tie­siog vi­siš­kai ne­už­su­ki­te vamz­dy­no čiau­po, pa­li­ki­te jį var­vė­ti. Kai van­duo cir­ku­liuo­ja, su­ma­žė­ja ti­ki­my­bė, kad jis už­šals. Jei vamz­dis už­kas­tas gi­liau ir tin­ka­mai ter­moi­zo­liuo­tas, taip pat ma­žai ti­kė­ti­na, jog su­si­dur­si­te su prob­le­mo­mis. Vi­sai ki­tais at­ve­jais de­rė­tų pa­si­rū­pin­ti vamz­dy­nų ap­sau­ga nuo už­ša­li­mo“, – pa­žy­mė­jo pa­šne­ko­vas.

Šil­do, kur reikia

Elek­tri­niai šil­dan­tys ka­be­liai, ku­rių ra­si­te šil­dy­mo įran­gos ar sta­ty­bi­nių pre­kių par­duo­tu­vė­se, daž­niau­siai į Lie­tu­vą ve­ža­mi iš Skan­di­na­vi­jos. Jie bū­na dvie­jų rū­šių – pa­sto­vaus ga­lin­gu­mo ir sa­vi­re­gu­liuo­jan­tys. Šie, nors ir bran­ges­ni, var­to­ja kur kas ma­žiau elek­tros ener­gi­jos, mat kais­ta tik ten, kur rei­kia.

„Pas­to­vaus ga­lin­gu­mo ka­be­lis šy­la per vi­są il­gį, o sa­vi­re­gu­liuo­jan­tis – tik to­se vie­to­se, ku­rio­se vamz­džiui gre­sia už­šal­ti. Pa­vyz­džiui, „De­vi-Pi­pe­heat“ sa­vi­re­gu­liuo­jan­tį ka­be­lį, par­duo­da­mą di­džio­sio­se sta­ty­bi­nių pre­kių par­duo­tu­vė­se, ga­li­ma mon­tuo­ti vamz­džio vi­du­je ar­ba pa­vir­šiu­je. Jam ne­bū­ti­nas ter­mos­ta­tas. Jei pra­dės šal­ti kon­kre­ti vie­ta, apie ją pus­me­trio il­gio ruo­že bus šil­do­ma in­ten­sy­viai. Ten, kur grie­bia šal­tis, pra­de­da veik­ti ka­be­lio pus­lai­di­nin­kio sa­vy­bės – tuo ir grįs­tas sa­vi­re­gu­liuo­jan­čio ka­be­lio vei­ki­mas. Jis taip pat tin­ka ge­ria­mo­jo van­dens vamz­dy­nui“, – aiš­ki­no R.Jur­ge­lai­tis.

Šildomas įvažiavimas į garažą – vietoj kasdienės treniruotės su kastuvu.LŽ archyvo nuotrauka

Šil­dan­tį ka­be­lį ga­li­ma tvir­tin­ti dviem bū­dais. Vie­ni jį pri­tai­so prie vamz­džio iš iš­orės, ki­ti įve­ria į pa­tį vamz­dį. Pa­pras­čiau, kai vamz­džiai dar ne­už­kas­ti – ta­da ka­be­lį lip­nia aliu­mi­nio juo­sta ga­li­ma pri­tvir­tin­ti iš iš­ori­nės. Bet įver­tas į vi­dų jis vei­kia efek­ty­viau.

„Šil­dan­tį ka­be­lį ti­krai ne­sun­ku įsi­reng­ti ir pa­tiems na­mo šei­mi­nin­kams. Jei van­den­tie­kio sis­te­ma jau už­kas­ta, be­lie­ka jį įver­ti į pa­tį vamz­dį. Jei ka­be­lį tvir­ti­na­te vamz­dy­no iš­orė­je, bū­ti­nai jį izo­liuo­ki­te, kad gys­la šil­dy­tų tik vamz­dį, o ne že­mę. Ge­riau­siai tam tin­ka ak­mens ar­ba stik­lo va­ta“, – pa­ta­rė R. Jur­ge­lai­tis.

Mon­tuo­jant šil­dy­mo ka­be­lį prie vamz­džio pa­vir­šiaus, be kruopš­čių ran­kų, pa­pil­do­mai pri­reiks mo­vų komp­lek­to (su­jung­ti su elek­tros lai­du ir ga­lū­nei už­san­da­rin­ti) bei lip­nios aliu­mi­nio juo­stos, ku­ria jis tvir­ti­na­mas prie vamz­džio. Mak­si­ma­lus to­kio ti­po ka­be­lio il­gis sie­kia iki 100 m, bet jį ga­li­ma kar­py­ti.

Jei sa­vi­re­gu­liuo­jan­tį ka­be­lį mon­tuo­si­te vamz­džio vi­du­je, taip pat rei­kės mo­vų komp­lek­to ir san­da­rik­lio. Mak­si­ma­lus į vamz­džio vi­dų įve­ria­mo ka­be­lio il­gis – 60 me­trų.

Ir sto­gui, ir grindiniui

Šil­dy­mo ka­be­liai gelbs­ti ne vien vamz­dy­nus. Jie vis daž­niau tam­pa ko­ky­biš­ka ap­sau­ga nuo sto­gų, įva­žų į ga­ra­žą, aikš­te­lių ša­lia na­mo ap­le­dė­ji­mo, liet­vamz­džių la­ta­kų už­ša­li­mo. Di­des­nėms kons­truk­ci­joms šil­dy­ti ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ir pa­sto­vaus ga­lin­gu­mo šil­dy­mo ka­be­liai, ta­čiau in­di­vi­dua­liuo­se na­muo­se daž­niau­siai už­ten­ka tam skir­tų sa­vi­re­gu­liuo­jan­čių ka­be­lių, to­kių kaip „Ens­to Op­ti­heat“.

„Ka­be­liai ga­li šil­dy­ti liet­vamz­džius, ant ku­rių kau­pia­si var­vek­liai. Įren­gus to­kią gys­lą ir ins­ta­lia­vus hid­ro­ter­mos­ta­tą, ka­be­lis au­to­ma­tiš­kai ims šil­dy­ti pa­ju­tęs ga­li­mą le­dė­ji­mą – pa­di­dė­jus oro drėg­nu­mui ir nu­kri­tus ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­rai. Kai pra­si­de­da at­ly­dys, snie­gas ant sto­go tirps­ta grei­čiau ne­gu ati­tirps­ta liet­vamz­džiai. Ta­da ant sto­go ga­li kaup­tis ba­los, o van­duo su­nktis į na­mo kons­truk­ci­jas“, – įspė­jo R. Jur­ge­lai­tis.

Liet­vamz­dy­je šil­dy­mo ka­be­lį re­ko­men­duo­ja­ma mon­tuo­ti kil­pos for­ma. Jei­gu liet­vamz­dis il­gas ar tu­ri daug kam­pų, šil­dy­mo ka­be­lis ga­li baig­tis liet­vamz­džio ga­le ar­ba ka­na­li­za­ci­jo­je že­miau už­ša­li­mo ly­gio. Svar­bu ne­vir­šy­ti mak­si­ma­laus leis­ti­no ka­be­lio il­gio.

Kai sa­vi­re­gu­liuo­jan­tis ka­be­lis įjun­gia­mas šal­tuo­ju me­tu, jis pra­de­da dirb­ti mak­si­ma­liu pa­jė­gu­mu, to­dėl kol įsi­bė­gė­ja šil­dy­mo pro­ce­sas, ga­li­mas ne­men­kas ener­gi­jos su­var­to­ji­mo šuo­lis. Tai tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta par­en­kant au­to­ma­ti­nį iš­jun­gik­lį. Jei ti­kė­ti­nas žmo­gaus pri­si­lie­ti­mas prie šil­dy­mo ka­be­lio liet­vamz­dy­je, jis jun­gia­mas per 30 mA ar ma­žes­nės sro­vės nuo­tė­kio re­lę.

Kaip ap­sau­ga nuo ap­le­dė­ji­mo įva­žo­se į na­mus ir so­dy­bas daž­niau­siai nau­do­ja­mas elek­tri­nis tink­le­lis. Kad ne­rei­kė­tų jo klo­ti po trin­ke­lė­mis di­de­lia­me plo­te, pa­pras­tai pa­tie­sia­mi du ruo­žai. Jie ati­tir­pi­na vė­žes ir pa­leng­vi­na įva­žia­vi­mą ar iš­va­žia­vi­mą, pa­vyz­džiui, iš nuo­kal­nė­je ar po na­mu esan­čio ga­ra­žo.