|
|
|
Šiltadaržio priežiūra reikalauja išmanymo
|
Šiltadaržis sodininkams padovanoja galimybę pavasarį džiaugtis ankstyvu daržovių derliumi arba rudenį pailginti daržovių derėjimo sezoną. Šiltadaržyje galima ne tik auginti prieskonines žoleles, bet ir sudaiginti sėklas, kurių daigelius vėliau sodinsite darže. Patyrę sodininkai jau laisto pirmuosius žalius daigelius savo šiltadaržyje, tačiau tie, kurie niekada jo neturėjo, turėtų žinoti bent pagrindines šiltadaržio priežiūros taisykles. Vien suręsti šiltadaržį ar įsigyti sukonstruojamą šiltadaržį – tai tik pusė darbo. Kad sulauktumėme derliaus, reikia jį tinkamai paruošti.
Seno šiltadaržio apsauga nuo kenkėjų
Šiltadaržyje sodiname ne tik lepesnius augalus, bet ir ankstyvesniam derliui sėjame salotas, ridikėlius, krapus bei kitus daržo augalus, auginame įvairius daigus. Čia jų tyko įvairūs kenkėjai, augalus gali apnikti ligos. Kelerių metų senumo šiltadaržyje pavasarį pirmasis darbas turėtų būti dezinfekcija, ypač jei praėjusiais metais buvo ligotų augalų arba kenkėjų židinių. Nepakanka pašalinti augalų liekanas, reikia nukasti 3-4 centimetrų storio viršutinį durpių substrato sluoksnį ir išvežti toliau nuo šiltadaržio, dezinfekuoti vidines konstrukcijas. Šiuos darbus rekomenduojama atlikti jau rudenį, kad pavasarį iš karto būtų galima sodinti.
Šiltadaržio karkasą rekomenduojama nuplauti specialiu skalbimo tirpalu. Sodininkai rekomenduoja jį pasigaminti patiems iš skalbimo miltelių (500 g/10 l vandens) ir vandens. Tokiu pat tirpalu su šepečiu būtina nuplauti darbo įrankius, inventorių. Tačiau gilesniuose žemės sluoksniuose vis tiek lieka ligų sukėlėjų, todėl sodininkai rekomenduoja nedideliame šiltadaržyje durpių substratą dezinfekuoti verdančiu vandeniu arba išpurkšti 0,5 procento vario sulfato tirpalu. Vario sulfatas labai gerai naikina grybelius, pelėsius. Geriausias dezinfekcijos efektas pasiekiamas, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos. Esant nepakankamam vėdinimui, būtina naudoti tinkamas kvėpavimo takų ir akių (veido) apsaugos priemones. Baigus darbą, būtina išvėdinti šiltadaržį.
Paprastesnis sodinimo būdas – konteineriuose
Jei neketinate sodinti daug augalų, ekonomiškiau daržoves auginti ne šiltadaržio grunte, o polietileniniuose paketuose arba specialiuose konteineriuose (plastmasinėse dėžutėse) su durpių substratu. Be to, taip auginant reikia mažiau substrato, jį lengviau kasmet pakeisti nauju, nereikia dezinfekuoti seno grunto. Augalai, pasodinti į naują substratą, auga daug sveikesni. Nuo pašaknio ligų suserga tik pavieniai augalai. Tokie išmetami ir sunaikinami, o į jų vietą pastatomi paketai su naujais sveikais augalais. Plastmasinėse dėžutėse su durpių substratu auginant agurkus ar kitas daržoves, šaknynas būna vešlesnis ir gyvybingesnis, mat geriau prieina oras, nesikaupia drėgmė, neužmirksta šaknys, geriau įsisavinamos maisto medžiagos. Taip auginamos daržovės tręšiamos kompleksinių trąšų tirpalais.
Šiltadaržio priežiūra
Iš tikrųjų pastatyti šiltadaržį – tikras juokų darbas, tačiau kad jis būtų efektyvus, svarbi kiekviena detalė. Norint džiaugtis keliais derliais per metus, nori nenori reikia išmanyti procesus, kurie vyksta šiltadaržyje. Netinkamai įrengtas šiltadaržis gali niekais paversti visas pastangas. Taip pat svarbu mokėti ir jį prižiūrėti. Pavyzdžiui, šiltu oru, šviečiant saulei, šiltadaržis pradeda kaisti – kartu ir dirvos paviršius. Tada būtina atidaryti duris ir orlaides, bet taip vėjas išdžiovina ir lapus, ir dirvą.
O pamačius pavytusius daržovių lapus, reikia dar labiau sustiprinti vėdinimą. Tačiau dėl skersvėjo šiltadaržyje dar labiau sumažėja drėgmės kiekis. Greičiausiai tokiu atveju yra puolama lieti kibirus vandens. Taip augalai lyg atsigauna, bet dirvai suduodamas mirtinas smūgis. Staigūs temperatūros pokyčiai, drėgmės šuoliai. Perlieta kibirais vandens dirva vėliau, kylant temperatūrai, virsta pluta, kuri nepraleidžia oro. Todėl geriau šiltadaržio augalus lieti laistytuvu. Lašelinis laistymas – vienas iš sprendimų, nes jis laisto tik šaknis ir tik tiek, kiek reikia. Šis laistymo būdas padeda šiltadaržyje normalizuoti oro drėgnumą, tiesiogiai kartu su vandens lašeliais šaknis pasiekia ir trąšos.
Iš tiesų, tradiciniame šiltadaržyje sudėtinga išsaugoti pastovią šilumą, o tai sąlygoja didelius dirvožemio temperatūrų skirtumus, ypač, kai diena keičia naktį.
Kaip statyti šiltadaržį?
Siūloma šiltadaržį statyti su plokščiu stikliniu stogu. Tada saulės spinduliai kris statmenai ir beveik neatsispindės. Palyginus su įprastais arkiniais šiltadaržiais, tokiu stogu saulės energijos gauna 4-5 kartus daugiau. Rekomenduojama galinę namo ar ūkinio pastato sieną nubalinti – kai saulė bus žemai, siena atspindės spindulius ir šiltadaržio dirvai teks dvigubai daugiau šilumos nei įprastai. Šiltadaržių dydžių būna įvairių. Mažesni skirti mažesniems daržams, kuriuose nėra daug vietos. Patys didžiausi būna skirti bei pritaikyti auginti ir dideliais kiekiais parduoti ūkininkų turguose. Optimaliausias šiltadaržio plotas yra 10-18 kvadratinių metrų. 12 kvadratinių metrų šiltadaržyje galima susodinti apie 40 pomidorų daigų. Kiek ir ko planuojama jame auginti turėtų nulemti ir apsisprendžiant dėl dydžio.
Statydami šiltadaržį kai kurie daržininkai pamatus šiltadaržiui lieja norėdami apsaugoti šiltadaržyje auginamas daržoves nuo kurmių invazijos ar nuo nedidelės šalnos (jei betonuoti pamatai yra bent šiek tiek įkasti į žemę). Perkant jau pagamintus šiltadaržius įprastai nereikia ruošti papildomų pamatų, nes jie turi cinkuotus metalinius pagrindus. Žemės šiltajam daržui paruošimas labai paprastas – ją reikia susikasti, galima papildomai įdėti trąšų pagal augalus, kurie ten augs.
Dideliems šiltadaržiams gali prireikti labai daug medienos sutvirtinimams. Tačiau jei norisi patvaresnio šiltadaržio, kurio nereikėtų naujai tvarkyti kitais metais, geriausia medžiaga – metalas. Jis tinkamas aukštoms ir didelėms konstrukcijoms. Metalo detales lengva išlenkti, suvirinti ir pritaikyti prie pasirinkto šiltadaržio projekto. Plastiko lankai yra pigiausias variantas. Jie yra patikimi ir saugūs. Iš jų galima pastatyti tik arkinį šiltadaržį, sudėtingiau įrengti orlaides viršuje. Jie taip pat yra ilgaamžiai ir stiprūs. Uždengimui stiklas jau beveik nesirenkamas, nes jo savybės nėra geresnės už polikarbonato plokštes. Taip pat stiklas dažnai dūžta, tenka keisti. Plėvelė pasirenkama įprastai, kai norima paties pigiausio varianto. Ją tenka keisti kelerius metus. Jei žiemai nuimama – galima keisti ir kas tris-keturis metus.
