Į triukšmą kiekvienas reaguojame skirtingai. Vieni žmonės gali ramiai snausti ir šalia garsiakalbio, kitiems net varvantis čiaupas "groja" nervų stygomis. Akustinio komforto ypač išsiilgę didmiesčių centrinių rajonų ir senamiesčių gyventojai, kurių kaimynystėje įsikuria populiarūs barai, naktiniai klubai, kitos lankytojų traukos vietos.
Vienus triukšmadarius keičia kiti
Dažniausiai su triukšmingais kaimynais kovojama skundais savivaldybei arba policijai. Tačiau kivirčai neretai trunka ilgai, o iškovoti teisę į ramybę ne visada pavyksta. Apmalšinti pavienį triukšmadarį gal ir pavyks, bet grumtynės su pasilinksminimo įstaigų savininkais dažniausiai baigiasi tuo, kad iškrausčius vienus verslininkus netrukus patalpas išsinuomoja kiti, ir plokštelė vėl sukasi iš naujo.
Aišku, lazda turi du galus - dažnai ir patys norime namie garsiau pasileisti mėgstamą muziką, išnaudoti naujo filmo visus garso efektus arba pagroti, surengti trankų vakarėlį. Bet šių sumanymų paprastai atsisakome dėl galimų nepatogumų už sienos gyvenantiems kaimynams.
Tad neverta deginti nervų - verčiau investuokite į tylą, įsirenkite garso izoliaciją.
Naudoja tankų gipso kartoną
Aplinkos triukšmą izoliuojančių sprendimų ar statybinių medžiagų pasiūla nėra gausi. Kaip pažymi jų pardavėjai, kiekvienu atveju reikalinga specialisto konsultacija, nes skiriasi triukšmo, nuo kurio norima apsisaugoti, šaltiniai, intensyvumas, patalpų išdėstymas. Būtina atkreipti dėmesį ir į nereikšmingas iš pažiūros detales. Pavyzdžiui, elektros lizdų nerekomenduojama įrengti tiesiai per sieną su kaimynu - juos reikėtų montuoti įstrižai. Priešingu atveju net ir įsirengę gerą garso izoliaciją per elektros lizdą girdėsite, kaip saldžiai kaimynas knarkia.
Vienas iš pigesnių ir pirmųjų garso izoliavimo darbų – kruopščiai užtaisyti visus "bendrus" su kaimynu plyšius, elektros lizdus, vamzdžių kiaurymes. Jei yra galimybė, elektros lizdus patariama įrengti vidinėse buto sienose.
Garsams, sklindantiems iš kaimynų, gyvenančių virš jūsų, ir kaimynų, gyvenančių šalia jūsų, izoliuoti yra naudojamos skirtingos priemonės. Viršutinių kaimynų keliamas triukšmas vadinamas smūginiu (jums "ant galvos" dunda žingsniai, krinta daiktai), o už sienos gyvenančių – oriniu (garsas jus pasiekia tiesiog oru).
„Norint efektyviai apsaugoti būstą nuo triukšmo, reikia imtis kompleksinių sprendimų. Vien tik prie sienos ar lubų pritvirtintos garso izoliacijos plokštės problemos neišspręs. Su specialistu nepasikonsultavęs savamokslis rangovas dažnai mano: kur nors truputį patepsiu, ką nors priklijuosiu ir viskas pagerės, bet taip nėra“, - paaiškino garsą izoliuojančiomis plokštėmis prekiaujančios įmonės atstovė Vilda Kiršytė.
Gerinant sienos izoliaciją, pasak jos, reikia atkreipti dėmesį, iš kokių medžiagų siena padaryta. Nuo triukšmo sauganti sistema surenkama iš atskiro profilio, mineralinės vatos ir specialių gipso kartono plokščių, turinčių didelio tankio gipso šerdį. Garsą izoliuojanti sistema negali liestis prie sienų. Naudojamos tiesioginio tvirtinimo detalės turi būti su gumine tarpine. Kuo atstumas nuo sienos mažesnis, tuo didesnio tankio plokščių reikia.
Ir dar įdomiau štai kas: garso izoliacijos efektyvumas bus keletą kartų didesnis, jeigu izoliacija bus sumontuota toje pačioje patalpoje, iš kurios garsas sklinda. Tas pats principas tinka ir sienoms. Taigi, jei smarkiai triukšmauja kaimynas viršuje, būtų efektyviau izoliuoti grindis jo bute, negu jums montuoti daugiasluoksnes lubas.
Anot kai kurių meistrų, klijuoti prie jūsų lubų garsą sugeriančias medžiagas – beprasmiškas darbas. Kad negirdėtumėte virš galvos dundėjimo, kaimynas turėtų įsirengti vadinamąsias plaukiojančias grindis, t. y. tokias, kurių medžiagos standžiai nesujungtos (šis terminas nusako ne medžiagas, iš kurių grindys pagamintos, o jų klojimo būdą). Tokia pagrindinė garso izoliacijos paslaptis: jei sienos su grindimis ir grindų plokštės tarpusavyje sujungtos „kietai“, nenaudojant garsą izoliuojančių medžiagų bei tarpinių, garsas sklis kaip pašėlęs.
Gyvenimiška patirtis rodo, kad kaimynas, paprašytas įsirengti "plaukiojančias" grindis, greičiausiai nepuls vykdyti jūsų norų. Galite pasiūlyti jam bent pasitiesti storesnį kilimą.
Be to, LŽ konsultavusios specialistės teigimu, šiuo metu jau yra efektyvių sprendimų nuo sklindančių garsų izoliuoti ir lubas. Tokios garso izoliacijos plokščių pagrindu suręstos lubos yra kabinamos ant specialių pakabų arba konstrukcijos pritvirtinamos nuo sienos iki sienos.
Jei pertvaroms tarp butų panaudoti mažesnės masės betono, o ne, pavyzdžiui, sunkesni dujų silikato blokeliai, nepageidaujamos garso bangos tarp butų sklis kur kas lengviau. Derėtų atkreipti dėmesį, kad nors yra patvirtinti statybos techniniai reglamentai (STR), garso izoliacija prasta ir kai kuriuose naujos statybos daugiabučiuose, ypač tuose, kurie iškilo per ikikrizinį statybų bumą. Ką jau kalbėti apie senos statybos stambiaplokščius pastatus.
Tai lemia pati namo konstrukcija: standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, gerai perduodančios smūgio garsą (kai kas nors trankosi ar trypia), sienų kiaurymės (elektros lizdai, ventiliacijos angos, plyšiai ties vamzdžiais), kuriomis sklinda orinis garsas, maža to - betonas garsą dar labiau sustiprina.
FAKTAI: Tyla kainuoja
Jei nusprendėte investuoti į tylą ir įsirengti papildomą garso izoliaciją, galite rinktis iš kelių sprendimų:
- Pigesnis ir mažiau efektyvus būdas - vadinamojo mėlyno gipso kartono sluoksnis, jo kvadratinis metras atsieis 10-12 litų.
- Šias plokštes derinant su aukštos kokybės izoliacinėmis plokštėmis ir specialiais profiliais, galima pasiekti visišką akustinę ramybę. Bet jų kaina siekia net 65 litus už kvadratinį metrą, o profiliai ir mineralinė vata atsieis maždaug antra tiek.
- Jeigu patys mėgstate garsią muziką, tai aparatūrą ir kitus garso šaltinius statykite ant minkštos dangos, dar geriau – ant specialių kamštinio medžio ar gumuotų kilimėlių. Televizoriai ar kiti garsus skleidžiantys prietaisai jokiu būdu neturi liestis su siena.