Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Šilto namo sumuštinis

Nuo 2016-ųjų lapkričio Lietuvoje negali būti statomi žemesnės nei A energinės klasės pastatai.
Nuotraukos

Nuo 2016-ųjų lapkričio Lietuvoje negali būti statomi žemesnės nei A energinės klasės pastatai. Maksimalų energinį naudingumą – svarbiausią rodiklį, siekiant kokybiškos gyvenamojo būsto statybos – trukdo pasiekti prastai išspręsti šalčio tiltai, parinkta prasta stogo ir pamatų izoliacija, netinkamai sumontuoti langai, durys, net ir fasado trūkumai.

Pasak projektuotojų, energiškai efektyvūs pastatai yra patrauklūs keliais aspektais. Pirma, jie mažai energijos naudoja, todėl išlaidos šildymui bus 2–3 kartus mažesnės, palyginti su B klasės pastatais. Antra, šių namų patalpų mikroklimatas bus geresnis. Jį sukuria visas tokiems pastatams taikomų priemonių rinkinys: vėdinimo sistema, tiekianti gryną orą į patalpas, gerai apšiltintos išorinės atitvaros bei pastato sandarumas, kuris užtikrina, kad patalpose nebus skersvėjų.

Renkasi plokštuminius pamatus

Architekto Daliaus Griškonio teigimu, šiandien Lietuvoje akivaizdus vienaaukščių gyvenamųjų namų su mansardomis statybos bumas. Namas pradedamas statyti nuo pamatų. Norint sutaupyti kuo daugiau šilumos, paprasčiausia įrengti kuo geresnę pamatų ir rūsio izoliaciją.

„Šiuo metu geriausiu pasirinkimu aukšto energinio efektyvumo namui yra pripažįstami plokštuminiai pamatai. Jie įrengiami išliejant vientisą armuotą pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo grunto. Tokie pamatai geriausiai izoliuoti nuo grunto, juose nėra šilumos tiltelių“, – pažymėjo A. Griškonis.

Svarbi stogo konstrukcija

Dideli šilumos nuostoliai taip pat gresia netinkamai izoliavus namo stogą. Populiariausias konstrukcinis pasirinkimas Lietuvoje tebėra šlaitiniai stogai, kuriuose termoizoliacinis sluoksnis montuojamas tarp gegnių.

„Žinoma, pasitaiko nemažai pastatų ir su plokščiais ar daugiapakopiais stogais, bet tai atskiri variantai. Jei norime pasiekti patį aukščiausią energinį A, A+ ar A++ efektyvumą, įrengdami šlaitinį stogą, privalu montuoti didesnius termoizoliacijos sluoksnius nei įprasta, todėl stogo konstrukcijai naudojamos sudėtinės arba kompozicinės gegnės“, – pasakojo D. Griškonis.

Iš pastato vidaus prie gegnės tvirtinama vandens garų izoliacijos medžiaga, sudarant ir oro barjerą. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila. Tarpas tarp tašelių ar profilių standartiškai užpildomas 5 cm storio šilumos izoliacija. Virš gegnės įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės, prie kurios dažniausiai glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės.

„Būtina pasirinkti tinkamą plėvelę. Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 5 centimetrų. Be to, turi būti užtikrinta pakankama ventiliacija šiame tarpe, tai yra karnize ir kraige šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, o ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos. Kiekviena klaida įrengiant šį sluoksniuotą stogo „sumuštinį“ yra labai didelė, o taisymas ateityje kainuos brangiai, tad būtina viską apskaičiuoti ir atlikti preciziškai“, – sakė pašnekovas.

Montuoja į termoizoliacinį sluoksnį

Vienas svarbiausių elementų, užtikrinančių efektyvų šilumos sulaikymą būste, yra kokybiški ir tinkamai sumontuoti langai bei durys. Vien išsirinkti tinkamus langus nepakanka. Tai ypač svarbu siekiant aukščiausios energinio naudingumo klasės.

Šilumos tilteliai susidaro aplink langų angokraščius. Išvengti šilumos nuostolių gali padėti ir tokie specialūs langų montavimo sprendimai kaip „Rockwool Redair Link“, kai langai montuojami izoliaciniame šilumos sluoksnyje. Gamintojo pateikiamais duomenimis, sumontavus langus termoizoliaciniame sluoksnyje, šilumos nuostoliai gali būti iki 7 kartų mažesni, nei įprastai tvirtinant lango rėmą vidinėje laikomosios sienos konstrukcijos dalyje. Tačiau iškyla problema, kaip lango plokštumą pritraukti kuo arčiau išorinio fasado paviršiaus. Tam galima naudoti šilumai nelabai laidžius armuotus plastiko laikiklius. Tačiau dažniausiai langų rėmai pakabinami ant išsikišusių ir prie laikomųjų sienos konstrukcijų pritvirtintų plieninių laikiklių.

Pasak įmonės „Viva langai“ vadovo Mindaugo Grigo, tinkamai parinkti ir sumontuoti langus svarbu statant ne tik energiškai efektyvius nuosavus namus, bet ir keičiant langus sename bute. Be to, specialistas paneigė mitą, kad šaltuoju metų laiku keisti langus yra labai nepatogu.

„Montuodami langus žiemą profesionalūs meistrai visada naudoja tik šiuolaikines montavimo putas, todėl langų montavimas galimas iki –10 laipsnių Celsijaus. Pagrindinis rūpestis montuojant plastikinius langus žiemą – baimė atšaldyti patalpas. Reikia nepamiršti, kad procesas atliekamas žingsnis po žingsnio, o pats langų montavimas netrunka ilgiau nei pusvalandį. Darbai daromi nuosekliai. Išėmus kambario langą, iškart įstatomas naujas. Patalpos išvėdinamos, bet tikrai smarkiai neatšąla“, – sakė M. Grigas.