|
|
Teisininko komentaras apie skolininkus ir renovaciją
|
Renovacija – vieniems tas terminas skamba paslaptingai, kiti su tuo jau susidūrė, tačiau klausimų vis dar lieka. Vieni iš aktualiausių, su renovacija susijusių, klausimų yra susiję su finansais – valstybinė parama, banko teikiami kreditai, skolininkai.
Kas visa tai sieja? Kokios įtakos tai gali turėti daugiabučio namo renovacijai? Kaip išvengti su tuo susijusių problemų? Šiandiena, padedami Mindaugo Šimkūno advokatų kontoros advokato padėjėjo Šarūno Siudiko į šiuos klausimus ir pabandysime atsakyti.
Pasak Š. Siudiko, nors bankai skolina Europos investicinio banko, o ne savo lėšas, tai nekeičia susiklosčiusių santykių tarp jų ir besiskolinančių asmenų esmės – tai yra paskola. Viena šalis skolina su tikslu vėliau ją susigrąžinti.
Šiuo atveju Lietuvos banko valdybos patvirtinti atsakingojo skolinimo nuostatai teikiant kreditus daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) ir netaikytini, tačiau manytina, kad bankai turi teisę įvertinti būsimų skolininkų galimybę vykdyti prisiimamus turtinius įsipareigojimus.
Esami įsiskolinimai (bankams, komunalininkams ir t.t.), neabejotina, rodo, kad gali kilti problemų ir dėl paskolos namui atnaujinti (modernizuoti) grąžinimo.
Kai daugiabutyje yra skolininkų ir dėl to bankas nenori duoti paskolos renovacijai, kokių veiksmų gali imti bendrija ar namo administratorius?
Kadangi banko atsisakymo priežastis – įsiskolinimas, bendrija/administratorius turėtų siekti, kad jo nebūtų. Jeigu bendrija/administratorius yra reikalavimo teisę į skolininką turintys asmenys, jie gali jų atsisakyti.
Jeigu atsisakyti reikalavimų į skolininkus nepageidaujama, galima inicijuoti skolos priteisimą teisme, o vėliau ir priverstinį išieškojimą, pagal teismo priimtą sprendimą. Tačiau, toks būdas yra ganėtinai ilgas. Be to, jis neįmanomas, kai bendrija/administratorius neturi reikalavimo teisės į skolininką, nes pastarasis skolingas trečiajam asmeniui (pvz., už elektros energiją, šildymo paslaugas ir pan.). Tokiu atveju skolininką paduoti į teismą dėl skolos priteisimo gali tik reikalavimo teisę turintis asmuo.
Kita vertus, bendrija/administratorius gali padengti skolininko įsiskolinimą trečiajam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 str., bendrijai/administratoriui pereitų trečiojo asmens teisė į skolininką dėl skolos padengimo. Atitinkamai, bendrija/administratorius pašalintų trukdžius paskolai gauti bei turėtų galimybę tretiesiems asmenims išmokėtas lėšas prisiteisti iš skolininkų.
Ar tokie skolininkai, teisiškai, gali nepaisyti bendrijos reikalavimų?
Skolininkai galėtų ginčyti jiems pareikštus reikalavimus, tik jei jie būtų visiškai ar iš dalies nepagrįsti (pvz., paslaugos buvo nesuteiktos ar jų suteikta už mažesnę sumą, nei prašoma apmokėti).
Ar visada daugiabutyje gyvenantys skolininkai gali tapti kredito negavimo priežastimi?
Jeigu kalbame apie kreditus paėmusius skolininkus, mano nuomone, svarstydamas dėl paskolos daugiabučiui namui atnaujinti (modernizuoti) suteikimo, bankas įvertintų ir šį faktorių. Esminę reikšmę čia greičiausiai turėtų tai, ar skolininkas tinkamai vykdo sutartimi su banku prisiimtus įsipareigojimus. Jeigu įsipareigojimai vykdomi tinkamai, problemų neturėtų iškilti. Jeigu kreditas negrąžinamas ar vėluojama jį grąžinti, tai tikriausiai būtų įvertinta kaip papildomas rizikos faktorius, galintis turėti įtakos neigiamam banko atsakymui dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) kreditavimo.
Kalbėjosi V. Misevičius
PRIM.lt
