|
|
Investicija į renovaciją Estijoje: santaupų apsauga nuo infliacijos ir euro
|
Paskutinę vasarą prieš įsivedant eurą Estijoje ženkliai didėjo statybų apimtys. Žmonės suskato investuoti į renovaciją ir taip apsaugoti savo santaupas.
Pereinamuoju laikotarpiu susirūpinta taupyti
„Nuo 2010 metų vasaros sparčiai augo statybinių medžiagų pardavimai. Akivaizdu, kad tai lėmė artėjantis euro įsivedimas. Ypač vyresni žmonės, kurie dar prisimena skaudžias pinigų reformų pasekmes, nusprendė investuoti savo santaupas į namų renovaciją. Tokia reakcija aiškiai parodė, jog pereinamuoju laikotarpiu žmonės linkę racionaliai skaičiuoti savo pinigus”, – pasakoja stogų rekonstrukcija užsiimančios ir medžiagomis prekiaujančios kompanijos AS „Bestor Grupp” generalinis direktorius Jaak Heinola.
Pasak pašnekovo, 2011 sausio 1 dieną įsivedusi Estija, kaip ir kitos Europos šalys, kėlėsi iš ekonominės krizės. Direktoriaus teigimu, dėl euro įvedimo, stogų ir fasadų produkcijos pardavimai Estijoje nesumenko. Kokybiškų statybinių medžiagų paklausą lėmė šalyje prasidėjusi individualių ir daugiabučių namų renovacija.
Euras ir renovacija skatino atsigauti ekonomiką
Kaip ir daugelyje Europos šalių, Vyriausybė skyrė paramą pastatų atnaujinimui. Valstybės paramos dydis vienam namų ūkiui siekė nuo tūkstančio iki 30 tūkst. eurų. Paskolos, panašiai kaip ir Lietuvoje, suteiktos su fiksuotomis palūkanomis, neviršijančiomis 4 procentų. Šalies valdžia ženklia dalimi kompensavo atsinaujinančių energijos šaltinių įsidiegimą.
Atšiaurus Skandinavijos klimatas ir didžiulės sąskaitos už šildymą vertė Estiją pradėti gyvenamųjų namų renovaciją. Šiuo metu iš 25 tūkst. daugiabučių Estijoje modernizuota daugiau nei penktadalis.
Nekilnojamojo turto ekspertai netruko atkreipti dėmesį, kai euro įvedimas ir kylanti ekonomika paskatino ir būsto kainos kilimą.
