|
|
|
Statybos žiemą – kaip išvengti klaidų
|
Dėl žiemos šalčių stojančios statybos atideda taip ilgai lauktą įsikraustymo akimirką ir užtempia pačią statybą. Kita vertus, yra nemažai teigiamų dalykų, kuriuos sėkmingai galima realizuoti šaltuoju laikotarpiu. Jeigu viskam tinkamai pasiruošti, tai statybas ne tik bus galima tęsti ir atšalus orams, bet net sutaupyti dalį lėšų.
Aišku, kartais statybos darbus tenka stabdyti, tačiau šios dienos realijos ir nemaža prastovos kaina verčia situaciją peržiūrėti. Temperatūra, prie kurios statybas tikrai reikia stabdyti yra -20°С ir žemesnė. Laimei, tokių šalčių mes sulaukiame retai, tad, iš esmės, statybos gali vykti ištisus metus.
Pamatų klojimas
Situacija, kai pamatų duobes reikia kasti žiemą, pasitaiko labai retai. Kita vertus, tai yra įmanoma, bet tik tuo atveju, jeigu sklypo hidrologiniai ir geologiniai tyrimai, lemiantis pamatų tipą, buvo atlikti dar vasarą. Geriausia žiemos darbams tinka sausi smėlingi gruntai, žvyras ir skalda. Jie lengviau pasiduoda sutankinimui, o atšilus orai mažiau sėda.
Kai kuriais atvejais pamatų klojimui įšalusi žemė netgi patogesnė už atšilusią. Žiemą galima nebijoti, kad duobę užlies vanduo arba ims drėkti jos dugnas. Deja, lieti pamatų tiesiai ant įšalusio grunto taip pat negalima, nes rizikuojame, kad pavasarį, žemei atšilus, gruntas gali gerokai nusėsti. Prieš pradedant betonavimo darbus, duobės dugną teks atitirpdyti. Aišku, kuo šaltesnis oras, tuo sudėtingiau tai bus padaryti, bet tai yra būtina.
Svarbu betonui sukurti tokias sąlygas, kad jis spėtų sukietėti iki atvėsdamas. Vienas iš būdų, kaip tai pasiekti, yra specialaus „termoso“ naudojimas. Iš anksto pašildžius infraraudonaisiais spinduliais, betono temperatūrą galima padidinti iki +40…+60°С. Tiesa, paprastai tokių darbų planus rengia specialistai. Jie paskaičiuoja reikiama betono temperatūrą ir įvertinta turimo klojinio šilumos pralaidumą. Teoriškai, jeigu betonas sušals nespėjęs sustingti, orui atšilus jis galės stingti toliau, tačiau jeigu tuo metu klojinys jau bus nuimtas, pamatai tiesiog subyrės.
Norint šito išvengti, būtina naudoti betoną su užšalti neleidžiančiais priedais. Tokių priedų pagrindą gali sudaryti natrio ar kalcio chloridas, formiatas arba natrio nitritas ir panašios medžiagos, neleidžiančios vandeniui užšalti. Priedų masė neturėtų viršyti 3 – 16 proc. betone esančio cemento masės. Paprastai reikiamas jų kiekis paskaičiuojamas įvertinus oro temperatūrą. Taip gaunamas betonas, kuris stingsta neužšaldamas net esant minusinei temperatūrai.
Sienų mūrijimas
Jeigu pamatai klojami žiemą, tai būtina juos apkrauti, kad pavasarį jie atsilaikytų prieš natūralų grunto judėjimą. Beje, kalbant apie medinius, iš „žieminių“ rąstų renčiamus, ir karkasinius namus, tai juos labiau apsimoka statyti būtent žiemą. Pastebėta, kad žiemą nukirsti rąstai, kuriuose apmirę visi gyvybiniai medžio procesai, mažiau skeldėja ir deformuojasi. Be to, šaltyje neauga medienai kenkiantis grybelis, nesivysto bakterijos. Per žiemą mediena spėja iššalti, taip užtikrindama tolygų namo sienojų sėdimą.
Nors medinė statyba žiemą yra lengviausia ir paprasčiausia, darbas su sušalusia mediena visgi reikalauja tam tikros kvalifikacijos. Reikalas tas, kad šaltyje mediena tampa trapi ir neatsargiai su ja elgiantis padidėja tikimybė ją suskaldyti ar kitaip apgadinti.
Gerokai daugiau kruopštumo ir žynių reikalauja sienų mūrijimas. Daugiausia sunkumų kelia poreikis nuolat palaikyti tinkamą rišančiosios medžiagos temperatūrą ir neleisti jai sušalti. Tokiais atvejais būtinas specialių, saugančių nuo šalčio priedų naudojimas. Taip pat specialistai rekomenduoja naudoti aukštesnės markės cementą. Taip pat svarbu, kad plytos būtų švarios, neapledėjusios ir be sniego.
Skiedinys mūrijimui ruošiamas su šiltu vandeniu. Jo temperatūra parenkama taip, kad skiedinys sustingtų nespėjęs sušalti. Jeigu lauke apie -10°С, tai paruošto skiedinio temperatūra turi būti ne mažesnė kaip +5°С; jeigu -10…-20°С, tada temperatūra ne mažiau kaip +10°С.
Taip pat nereiktų iškart ruošti didelio skiedinio kiekio. Visas paruoštas skiedinys turi būti sunaudotas per 20 – 30 min. Kadangi skiedinys greitai auš, mūryti reikia kaip galima greičiau, tačiau kruopštumas neturi būti pamirštas. Tinkamai tai gali padaryti tik patyrę, mūrijimo patirtį žiemą turintys mūrininkai.
Neverta bandyti šildyti skiedinio likučių pilant į juos karštą vandenį. Atitirpęs skiedinys nebebus toks tvirtas, tad mūrijimui jo vis tiek nebus galima naudoti.
Mūrijimas žiemą kiek skiriasi nuo mūrijimu šiltuoju metų laiku. Skiedinį ant plytų riekia tepti siauromis juostelėmis, kad jis nespėtų ataušti. Optimalus per kartą paklojamų plytų – 5 – 7. Reiktų stengtis mūryti trumpomis eilėmis ir vertikaliai, kad veikiamos apkrovų tinkamai spėtų susitankinti siūlės. Be to, mūrijimas vertikaliai padeda skiediniui ilgiau išsaugoti šilumą. Dar geriau, jei yra galimybė naudoti pašildytas plytas, kurias, tarkim, galima šildyti šilumos patranka. Kaip galima greičiau reiktų užpildyti langų ir durų angas, taip suteikiant daugiau tvirtumo likusiai sienos daliai.
Norit, kad siena būtų tvirtesnė ir pavasarį smarkiai nenusėstų, būtina pasirūpinti patalpų vidaus šildymu. Pabaigus mūryti pirmo aukšto sienas ir prieš pradedant antrą aukštą, pirmame aukšte paliekamos šilumos patrankos ir pirmas 3 – 5 dienas palaikoma +30…+50°С temperatūra. Kitas 4 – 7 paras temperatūrą sumažinama iki +20…+25°С. Tuo pat metu būtina užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą.
Svarbu – žiemos mūrijimo technologija netinka apdailos plytų mūrijimui. Jas galima mūryti tik esant šiltai temperatūrai.
Gerą betono šilumos izoliaciją užtikrina ir tinkamas sąlygas mūrijimui žiemą sudaro klojiniai iš polistirolo. Naudojant tokius klojinius, betono mišinio galima nešildyti. Užtenka tik naudoti šalčiui atsparius priedus ir „šiltame“ klojinyje esantis betonas net ir žiemą įgaus tokį pat tvirtumą, kokį jis įgauna šiltuoju metų laiku. Svarbu tik nepamiršti polistirolo lapais užkloti atviras sienos vietas ir apsaugoti klojinį nuo galima sniego patekimo. Jeigu kitą dieną išlieto betono paviršius apledėja, prieš tęsiant darbus ledą būtina nuvalyti.
Dengiame stogą
Žiūrint technologiškai, stogo dengimas žiemą ir vasarą niekuo nesiskiria. Dar daugiau, orui šąlant jame lieka mažiau drėgmės, o tai – į naudą montuojant medinę stogo konstrukciją. Tiesa, visiškai užbaigti stogą žiemą bus galima tik tokiu atveju, jei statyboje bus naudojama visiškai sausa mediena. Jeigu mediena drėgna, neišgarinus drėgmės jį persisunks į šilumos izoliaciją. Be to, ne visos stogo dangos yra pritaikytos žemoms temperatūroms. Tarkim bituminių čerpių nebegalima naudoti, kai oro temperatūra mažesnė negu +5°С. Tam tikrų tempratūrinių apribojimų turi ir ruberoidai. Tai reikia įvertinti dar planuojant darbus ir galvojant apie medžiagų įsigijimą.
Kadangi bet kuriuo metų laiku stogą reikia uždengti greitai, tikslinga naudoti tokias medžiagas, kurioms netaikomi temperatūriniai apribojimai. Tai gali būti ir natūralios čerpės, sakrdinės čerpės, skarda, beasbestis šiferis ir t.t. Ruošiantis dengti stogą vertėtų tam pasirinkti kaip galima labiau palankesnes sąlygas – kai nėra vėjo ir nesninga, nes priešingu atveju stogo dengimas gali tapti ilgu ir varginančiu procesu.
Ir dar
Jeigu žiemą nusprendėte apšildyti savo statinį, reiktų naudoti tokias technologijas, kurios nebijo žemų temperatūrų. Drėgni sienų apdorojimo metodai arba sienų apklijavimas klinkerio plytelėmis žiemą neįmanomas. Kita vertus, vis tiek reikia sulaukti, kol mūras išdžius ir sustings, ir tik tada pradėti išorės apšiltinimo darbus. Priešingu atveju drėgmė iš sienų persismelks į šiltinimo medžiagas. Arba visada galima montuoti vėdinamą fasadą, nes tada perteklinė drėgmė pasišalina pati.
Ruošiantis statyboms žiemą reikia nepamiršti pasirūpinti ir statybininkais – jiems tai pat reikės pasišildyti po darbo dienos – bei papildomu apšvietimu, nes dienos žiemą, kaip visi žinome, labai trumpos.
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
