Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Prastas vėdinimas žiemą sukelia nemalonumų

Džiūstantys kambariniai augalai, išsausėjusi oda, džiovinama nosies ir gerklės gleivinė, akių perštėjimas ar net medinių grindų deformacijos – visi šie signalai rodo...
Nuotraukos

Lietuvoje galiojančios higienos normos nustato, kad santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti nuo 35 iki 60 procentų. Tačiau centrinis šildymas sausina patalpų orą, ir tai šaltuoju metų laiku greitai pajuntame.

Džiūstantys kambariniai augalai, išsausėjusi oda, džiovinama nosies ir gerklės gleivinė, akių perštėjimas ar net medinių grindų deformacijos – visi šie signalai rodo drėgmės patalpose trūkumą. Tai palankios sąlygos susirgti oru plintančiomis ligomis, ypač kenksminga besiskundžiantiems alergija arba sloga.

„Atšalus orams, intensyviai orą kaitinant radiatoriams, tinkamas drėgmės lygis itin svarbus tiek namuose, tiek ir darbovietėje. Vidaus patalpos esanti drėgmė turėtų būti nuo 30 iki 50 procentų. Laikoma, jog 45 proc. santykinis oro drėgnumas žmogui yra idealiausias. Drėgmės lygį galite patys nesunkiai išmatuoti naudodami higrometrą. Šis prietaisas nėra brangus, panašus į termometrus“, – patarė visuomenės sveikatos specialistė Aistė Rimdžiuvienė.

Langai turi „kvėpuoti“

Specialistės teigimu, dažniausias problemos sprendimo būdas – oro drėkintuvas. Ketinantieji į kokybišką patalpų orą investuoti daugiau renkasi automatinę klimato kontrolės sistemą. Kokybiškesnį patalpų orą padeda užtikrinti ir rekuperacinė-šilumogrąžos sistema. Ji pasirūpina visais reikiamais mikroklimato parametrais ir leidžia išvengti temperatūros ir drėgmės svyravimų, kurie kenkia sveikatai.

Kita problema, kad žiemos metu dalis gyventojų norėdami sutaupyti visiškai užsandarina langus. Dažna langų montavimo klaida – pasirenkamos orui nepralaidžios sandarinimo medžiagos, kuriose vėliau kaupiasi drėgmė, o aplink langus atsiranda ir ima plisti pelėsis. Tinkama alternatyva – garo izoliacinės juostos, kurių membrana išleidžia pastato viduje besikaupiančią drėgmę į išorę, tačiau užkerta kelią drėgmei iš lauko patekti į vidų.

„Labai svarbu parinkti tinkamus tvirtinimo elementus. Netinkamai atliekant lango montavimą, nukenčia ne tik sandarumas. Ypač budriems reikia būti, kai nuosavame name įrengiame didesnių gabaritų langus. Netinkamai suprojektavus ir neįvertinus tenkančių apkrovų, audringą dieną vėjas juos gali išpūsti“, – perspėjo langų gamybos bendrovės vadovas Vitalijus Karpauskas.

Kalbėdamas apie langų ilgaamžiškumą, tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojams jis siūlė įvertinti keičiamų – įveriamų tarpinių privalumus. Šios nėra daug brangesnės, tačiau per keliolika metų susidėvėjusias tarpinių gumas vėliau nesunku bus pakeisti naujomis. Pasirinkus tokį sprendimą, gerokai pailgės lango eksploatacijos laikotarpis, palyginti su nekeičiamomis tarpinėmis.

Ypač sau kenkia tie gyventojai, kurie nusprendžia žiemai užklijuoti orlaides bei ventiliacijos angas. Mat jeigu bute įrengti plastikiniai langai, oras negali laisvai judėti ir į vidų nepatenka pakankamai deguonies

Dėl to rizikuojate susirgti kvėpavimo takų ligomis. Aišku, yra kita medalio pusė – net ir trumpam atidarius langus rizikuojama susirgti, o visą dieną palikus atvertą orlaidę ar mikroventiliaciją patiriami šilumos nuostoliai.

Pamiršta šilumogrąžą

Siekiant to išvengti, šiuolaikiniuose būstuose diegiama rekuperacijos sistema, užtikrinanti automatinį vėdinimą, o senuose būstuose, kur tokios galimybės nėra, problema sprendžiama išvalant ventiliacijos šachtas ar įrengiant ventiliatorius.

„Visi nori šilto būsto, kuo artimesnio pasyvaus namo kriterijams. Taigi individualių namų statytojai apie šilumogrąžos svarbą žino ir rekuperacines sistemas, mano skaičiavimais, įsirengia 4 iš 5 nuosavus namus statančių naujakurių. Tačiau daugiabučiuose rekuperacija pamirštama, nors galėtų būti išnaudojama taip pat efektyviai. Iš pradžių tai nemenka investicija, bet vėliau ji atsiperka taupant šilumą. Net jei daugiabutis senas, galima įrengti minirekuperatorių bute, o vėliau atnaujinus pastatą, jis sėkmingai veiks“, – pažymėjo ilgametę vėdinimo sistemų projektavimo ir įrengimo patirtį sukaupusios įmonės „Exposito“ vadovas Žilvinas Strelčiūnas.

Pastatų energetikos ekspertai pažymi, kad šilumogrąža, nors nėra joks stebuklas, vis dar neatrasta žemė daugeliui mūsų daugiabučių gyventojų. Naujos statybos daugiabučiuose, siekiant aukštesnio energinio naudingumo, rekuperacijos sistemos jau diegiamos, o daugelyje senų daugiabučių, net ir juos renovuojant, pastatų šilumogrąžos sistemos pamirštamos.

Jeigu renovacijos projektai įgyvendinami siekiant maksimalaus pastato sandarumo, tai kokybiškas jo patalpų vėdinimas vėliau lieka gyventojų problema.

Parūpina pakankamai deguonies

Lyginant su stacionariais elektriniais ar ant radiatorių kabinamais garintuvais (kurie taip pat gana efektyviai sprendžia oro sausumo bėdą ir puikiai tinka namams, kuriuose pastatų automatiką įsivesti sudėtinga), vienas iš automatinių klimato kontrolės privalumų yra jos daugiafunkciškumas. Tam į pagalbą ateina išmaniųjų namų sprendimai. Specialios sistemos rūpinasi ne tik patalpų drėgnumu, bet ir kitais oro kokybės parametrais.

„Klimato kontrolės funkcija susideda iš kelių daviklių, kurie matuoja drėgmę, deguonies kiekį, temperatūrą bei kitas oro kokybės parametrus. Jiems pakitus, sistema automatiškai reaguoja ir tiekia papildomai šviežio oro iš lauko, drėkina, šildo arba vėsina patalpas“, – teigė išmaniųjų namų sprendimų ekspertas Marius Kulbokas.

Anot pašnekovo, gyvenimo kokybei – darbui, mokymuisi, bendravimui ir net miegui itin svarbu deguonis. Klimato kontrolės sistema normaliam žmogaus aktyvumui reikalingą deguonies kiekį skaičiuoja pagal patalpose esantį žmonių kiekį. Todėl net jei surengėte šventinį vakarėlį kelioms dešimtims žmonių, niekam dėl oro stokos galvos neskaudės ir mieguistumas nekamuos.



Lietuvoje galiojančios higienos normos nustato, kad santykinė oro drėgmė gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti nuo 35 iki 60 procentų. Tačiau centrinis šildymas sausina patalpų orą, ir tai šaltuoju metų laiku greitai pajuntame. Džiūstantys kambariniai augalai, išsausėjusi oda, džiovinama nosies ir gerklės gleivinė, akių perštėjimas ar net medinių grindų deformacijos – visi šie signalai rodo drėgmės patalpose trūkumą. Tai palankios sąlygos susirgti oru plintančiomis ligomis, ypač kenksminga besiskundžiantiems alergija arba sloga. „Atšalus orams, intensyviai orą kaitinant radiatoriams, tinkamas drėgmės lygis itin svarbus tiek namuose, tiek ir darbovietėje. Vidaus patalpos esanti drėgmė turėtų būti nuo 30 iki 50 procentų. Laikoma, jog 45 proc. santykinis oro drėgnumas žmogui yra idealiausias. Drėgmės lygį galite patys nesunkiai išmatuoti naudodami higrometrą. Šis prietaisas nėra brangus, panašus į termometrus“, – patarė visuomenės sveikatos specialistė Aistė Rimdžiuvienė. Langai turi „kvėpuoti“ Specialistės teigimu, dažniausias problemos sprendimo būdas – oro drėkintuvas. Ketinantieji į kokybišką patalpų orą investuoti daugiau renkasi automatinę klimato kontrolės sistemą. Kokybiškesnį patalpų orą padeda užtikrinti ir rekuperacinė-šilumogrąžos sistema. Ji pasirūpina visais reikiamais mikroklimato parametrais ir leidžia išvengti temperatūros ir drėgmės svyravimų, kurie kenkia sveikatai. Kita problema, kad žiemos metu dalis gyventojų norėdami sutaupyti visiškai užsandarina langus. Dažna langų montavimo klaida – pasirenkamos orui nepralaidžios sandarinimo medžiagos, kuriose vėliau kaupiasi drėgmė, o aplink langus atsiranda ir ima plisti pelėsis. Tinkama alternatyva – garo izoliacinės juostos, kurių membrana išleidžia pastato viduje besikaupiančią drėgmę į išorę, tačiau užkerta kelią drėgmei iš lauko patekti į vidų.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Namu-pasaulis/prastas-vedinimas-ziema-sukelia-nemalonumu/237402
© Lietuvos žinios