Per akistatą su karščiu gelbsti kondicionieriai

Dirb­ti tam­pa lengviau

Pa­tal­pų, ku­rio­se dir­ba­ma, oro kon­di­cio­na­vi­mo va­sa­rą ir tin­ka­mo vė­di­ni­mo iš­ti­sus me­tus už­ti­kri­ni­mas tu­rė­tų bū­ti ne sie­kia­my­bė, bet bū­ti­ny­bė. Bent jau pi­ni­gus skai­čiuo­jan­tiems ir dar­buo­to­jų re­zul­ta­tus ver­ti­nan­tiems va­do­vams ir biu­rų ad­mi­nis­tra­to­riams.

Tai pui­kiai at­sklei­džia Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) ty­rė­jų ne­se­niai at­lik­tas eks­pe­ri­men­tas. Jis at­sa­kė į klau­si­mus, ar ver­ta kon­di­cio­nuo­ti pa­tal­pų orą, ko­kią mi­krok­li­ma­to pa­lai­ky­mo sis­te­mą mū­sų są­ly­go­mis ge­riau­sia įsi­reng­ti. Nors ty­ri­mai bu­vo at­lie­ka­mi biu­ro pa­tal­po­se, jų re­zul­ta­tai ga­li bū­ti ne­sun­kiai pri­tai­ko­mi ir ren­kan­tis oro vė­di­ni­mo bei kon­di­cio­na­vi­mo įran­gą nuo­sa­vam na­mui ar bu­tui.

Tai­gi ką iš­siaiš­ki­no VGTU moks­li­nin­kai? Per mė­ne­sį pa­lė­pė­je įreng­ta­me biu­re iš­ban­dę ke­tu­ris pa­tal­pų oro kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo va­rian­tus bei pa­ly­gi­nę tuo me­tu dar­buo­to­jų su­ku­ria­mą ver­tę ir įmo­nės veik­los są­nau­das per vė­si­ni­mo lai­ko­tar­pį, jie nu­sta­tė, kad tin­ka­mo mi­krok­li­ma­to už­ti­kri­ni­mas tu­rė­jo itin daug įta­kos to­se pa­tal­po­se dir­bu­sio ko­lek­ty­vo re­zul­ta­tams.

Dau­giau­sia ver­tės dar­buo­to­jai su­kū­rė, kai bu­vo įreng­ta oro kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­ma, ku­rią su­da­ro oro tie­ki­mo ir ša­li­ni­mo įren­gi­nys su ši­lu­mos (vė­sos) re­ku­pe­ra­to­riu­mi bei in­teg­ruo­ta oro vė­si­ni­mo sek­ci­ja. Pa­kei­tus šį įren­gi­nį pa­pras­tes­niu, „split“ ti­po kon­di­cio­nie­riu­mi su tie­sio­gi­nio plė­ti­mo­si dvi­na­re re­cir­ku­liuo­ja­mo oro vė­si­ni­mo sis­te­ma, ko­lek­ty­vo re­zul­ta­tai per sa­vai­tę smuk­te­lė­jo be­veik treč­da­liu (28,6 proc.). Dar ryš­kes­nę pra­sto mi­krok­li­ma­to įta­ką dar­bin­gu­mui moks­li­nin­kai už­fik­sa­vo tuo me­tu, kai vė­di­ni­mas biu­re bu­vo pa­lai­ko­mas oro tie­ki­mo įren­gi­niu be vė­si­ni­mo ar­ba tie­siog pra­da­rius stog­lan­gius.

Šio ty­ri­mo re­zul­ta­tai įro­dė se­niai ži­no­mą tie­są: kad mi­krok­li­ma­tas bū­tų tin­ka­mas, ver­ta į in­ves­tuo­ti. Kaip su­skai­čia­vo moks­li­nin­kai, pir­muo­ju at­ve­ju nau­do­ta bran­ges­nė oro tie­ki­mo sis­te­ma su re­ku­pe­ra­to­riu­mi ir vė­si­ni­mo sek­ci­ja, pa­gal ty­ri­mo re­zul­ta­tus, at­si­pirk­tų per dve­jus me­tus.

Di­des­nės sąs­kai­tos už elektrą

Dar­bui skir­tos pa­tal­pos yra vie­na, o gy­ve­na­mo­sioms pa­tal­poms gal­būt pa­kan­ka ir na­tū­ra­laus vė­di­ni­mo? Pa­sak kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­mų įran­ga pre­kiau­jan­čių bei jas die­gian­čių spe­cia­lis­tų, daž­niau­siai įren­giant to­kias sis­te­mas na­muo­se ky­la abe­jo­nių dėl dvie­jų da­ly­kų: ar oro vė­si­ni­mo sis­te­ma ne­eik­vos per­ne­lyg daug bran­gios elek­tros ener­gi­jos, ar už­ti­krins tin­ka­mą pa­tal­pų mi­krok­li­ma­tą, nuo ku­rio pri­klau­so svei­ka­ta.

„Daž­nas lin­kęs ma­ny­ti, kad vei­kian­tis kon­di­cio­nie­rius tu­ri prieš­in­gą efek­tą – anks­čiau ar vė­liau žmo­nės dėl jo per­si­šal­do. Ta­čiau to­kiu at­ve­ju kal­tas bū­na ne kon­di­cio­nie­rius, o par­en­ka­ma ne­tin­ka­ma tem­pe­ra­tū­ra. Kad ne­per­si­šal­dy­tu­mė­te, rei­kė­tų pa­lai­ky­ti ne di­des­nį nei 5-6 laips­nių skir­tu­mą tarp lau­ko ir vi­daus tem­pe­ra­tū­ros“, – pa­aiš­ki­no kon­di­cio­na­vi­mo įran­ga pre­kiau­jan­čio sa­lo­no va­do­vas Al­gis Ma­zė­tis.

Tei­gia­ma, jog mies­to gy­ven­to­jai pa­tal­po­se pra­lei­džia ke­tu­ris penk­ta­da­lius lai­ko. Žmo­nės, ku­rie nuo­lat bū­na pra­stai vė­di­na­muo­se biu­ruo­se ar bu­tuo­se, daž­niau su­ser­ga­ma kvė­pa­vi­mo ta­kų, šir­dies ir ki­to­mis lė­ti­nė­mis li­go­mis, aler­gi­ja, juos pra­de­da ka­muo­ti nuo­la­ti­nis nuo­var­gis. Prie ne­tin­ka­mo mi­krok­li­ma­to, ne­sant ge­ro pa­tal­pų vė­di­ni­mo, pri­si­de­da ir to­kie bui­ties dar­bai kaip mais­to ga­mi­ni­mas, skal­bi­mas, įpro­tis rū­ky­ti.

„Kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo įren­gi­nių šian­dien siū­lo­ma itin daug. Sis­te­mos ga­li bū­ti įvai­rios mo­di­fi­ka­ci­jos ir kai­nuo­ti kiek­vie­nam pa­gal ki­še­nę. Vie­nos jų vei­kia tik šil­tuo­ju me­tų lai­ko­tar­piu, o ki­tos - iš­ti­sus me­tus. Pa­si­rin­kus tin­ka­mus įren­gi­nius ir eko­no­miš­ką jų re­ži­mą, eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­dos ti­krai ra­di­ka­liai ne­pa­di­dins sąs­kai­tų už elek­trą. Ži­no­ma, rei­kia at­siž­velg­ti ir į tai, ko­kios aps­kri­tai yra elek­tros są­nau­dos. Bū­ti­na at­kreip­ti dė­me­sį į va­rik­lių no­mi­na­lią ga­lią ar­ba dar ge­riau - į ro­dik­lį, ku­ris nu­ro­do, kiek elek­tros ener­gi­jos su­nau­do­ja re­ku­pe­ra­to­rius, kad su­ge­ne­ruo­tų oro srau­tą, ly­gų 1 m3/h“, - skai­čia­vo A. Ma­zė­tis.

Po­pu­lia­riau­sias – ne pats geriausias

Kon­di­cio­na­vi­mo ir vė­di­ni­mo sis­te­mų spe­cia­lis­tas pri­mi­nė, jog ren­kan­tis pri­vers­ti­nį vė­di­ni­mą su ši­lu­mog­rą­ža taip pat svar­bu pa­si­do­mė­ti įren­gi­nių ši­lu­mos per­da­vi­mo efek­ty­vu­mu. Stan­dar­ti­niai plokš­te­li­niai re­ku­pe­ra­to­riai ga­ran­tuo­ja maž­daug 60 proc. efek­ty­vu­mą, o nau­ji ka­na­li­niai įren­gi­niai – net iki 99 pro­cen­tų.

„Pie­tų Eu­ro­pos ša­ly­se pi­giau­si ir pla­čiau­siai nau­do­ja­mi sie­ni­niai kon­di­cio­nie­riai su iš­ori­niu blo­ku. Nors šis spren­di­mas leng­vai įgy­ven­di­na­mas, jis tu­ri ir tam ti­krų niuan­sų. Pa­vyz­džiui, įren­gi­nys įtrau­kia kam­ba­rio orą ir jį at­šal­dęs grą­ži­na į pa­tal­pą. Vei­kiant kon­di­cio­nie­riui vi­sus lan­gus ir du­ris rei­kia už­da­ry­ti, kad ne­bū­tų šal­do­mas lau­kas, to­dėl nuo­lat vė­si­nant tą pa­tį kam­ba­rio orą blo­gė­ja jo ko­ky­bė. To­kiu at­ve­ju, ma­no nuo­mo­ne, ge­riau rink­tis me­cha­ni­nę vė­di­ni­mo sis­te­mą su re­ku­pe­ra­to­riu­mi“, - svars­tė pa­šne­ko­vas.

Cen­tri­nis vė­di­ni­mo-šal­dy­mo įren­gi­nys, pa­sak A. Ma­zė­čio, yra ge­riau­sias spren­di­mas tiems, ku­rie ga­li in­ves­tuo­ti dau­giau. Toks re­ku­pe­ra­to­rius su šal­dy­mo blo­ku va­sa­rą vė­siu oru įsten­gia ap­rū­pin­ti ne vie­ną ar ke­lias pa­tal­pas, bet vi­są na­mą.

„Vė­di­ni­mas ir šal­dy­mas val­do­mi iš vie­no val­dy­mo blo­ko. Be to, to­kius įren­gi­nius ga­li­ma prog­ra­muo­ti pa­gal op­ti­ma­lius par­ame­trus. Tai lei­džia pa­siek­ti ma­žiau­sias ener­gi­jos są­nau­das. Pri­vers­ti­nis vė­di­ni­mas ga­li veik­ti ir nak­tį, ir ta­da, kai lau­ke at­vės­ta, nes re­ku­pe­ra­to­riu­je esan­tys fil­trai sau­go, kad į pa­tal­pą iš lau­ko ne­pa­tek­tų vabz­džių ar kad ra­maus mie­go ne­truk­dy­tų gat­vės triukš­mas“, – aiš­ki­no pa­tal­pų oro vė­di­ni­mo sis­te­mų sa­lo­no va­do­vas.

Pra­lei­džia tik šviesą

Tiems, ku­rie ke­ti­na karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis vers­tis be kon­di­cio­nie­riais ar ele­men­ta­raus ven­ti­lia­to­riaus, ga­li pra­vers­ti po­ra pa­ta­ri­mų, kaip ap­si­gin­ti nuo va­sa­riš­kos tvan­ku­mos.

Rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad tuo­met, kai karš­tis lau­ke pa­sie­kia 30 ar dau­giau laips­nių, ele­men­ta­rus me­cha­ni­nis kam­ba­rių vė­di­ni­mas pla­čiai pra­vė­rus vi­sus lan­gus ne­pa­dės, mat pro juos į pa­tal­pas plūs tas pats lau­ke tvy­ran­tis karš­tis. Šiuo at­ve­ju būs­to prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja: kai lau­ke ypač karš­ta, už­da­ry­ki­te lan­gus ir už­trau­ki­te ri­ti­ni­nes ar­ba pa­pras­tas užuo­lai­das. Tai ne­leis pa­tal­poms grei­tai pri­kais­ti, nes užuo­lai­dos blo­kuos sau­lės spin­du­lius. Be­je, ri­ti­ni­nės ir tra­di­ci­nės užuo­lai­dos, kaip tei­gia­ma, vei­kia ge­riau ne­gu nuo sau­lės įkais­tan­čios ža­liu­zės.

Ge­riau­siai spin­du­lius at­spin­di švie­sių at­spal­vių lan­gų už­dan­ga­lai, ta­čiau inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių skverb­ties ko­ky­biš­kai ne­su­lai­ko nei ri­ti­ni­nės, nei me­džia­gi­nės užuo­lai­das. No­rin­tie­ji iš­ma­niai ap­sau­go­ti pa­tal­pas nuo karš­čio, ga­li rink­tis spe­cia­lias ši­lu­mą at­spin­din­čias lan­gų plė­ve­les. Jos ga­ran­tuo­ja di­džiau­sią pa­to­gu­mą.

Šiuo­lai­kiš­ko­je eu­ro­pie­tiš­ko­je pa­sta­tų ar­chi­tek­tū­ro­je vis daž­niau nau­do­ja­mos di­de­lės stik­li­nės kons­truk­ci­jos, to­dėl to­kios plė­ve­lės ga­li bū­ti pui­ki iš­ei­tis no­rin­tie­siems mė­gau­tis sau­lės švie­sa, bet ne jos kai­tra. Sau­lės spin­du­lius kon­tro­liuo­jan­čios plė­ve­lės iki 80 proc. su­lai­ko ši­lu­mos, pa­de­da pa­lai­ky­ti op­ti­ma­lią pa­tal­pų tem­pe­ra­tū­rą ir su­ma­ži­na kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mų ap­kro­vą. Pa­den­gus stik­lą to­kia plė­ve­le, sau­lė­to­mis die­no­mis kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­rą ga­li­ma su­ma­žin­ti 8-10 laips­nių.

www.lzinios.lt