|
|
|
Vietoj paprasto katilo – patobulintas židinys
|
Tokio netradicinio šildymo būdo šalininkai pažymi, kad židinys su vandens kontūru namo šeimininkams praverčia visus metus. Šiltuoju metų laiku jis naudojamas karštam vandeniui pigiai paruošti, o atėjus žiemai šeima galės ne tik šildyti vandenį ir namus, bet ir jaukiai įsitaisyti šalia spragsinčios ugnies.
„Juk daugelis svajoja apie jaukią židinio ugnelę, kuri ne tik sušildo sėdint priešais ją fotelyje, bet ir ruošia šiltą vandenį bei šildo gana didelį patalpų plotą. Žinoma, didžiulėms patalpoms šildyti tokia sistema galbūt nėra pati parankiausia, nors pasitelkus sudėtingesnių spendimų galima pritaikyti ją ir iki 400 kvadratinių metrų ploto būstui. Tačiau mažėjant individualių namų plotui, daugeliui žmonių židinys su vandens kontūru tampa optimaliu sprendimu, mat patalpas iki 150 kvadratinių metrų jis šildo be problemų“, - paaiškino židinių ir krosnių salono pardavimų vadovas Sergejus Musnickis.
Jo teigimu, židinys su vandens kontūru – gera alternatyva katilams, kūrenamiems dujomis ar naftos produktais, nes šių kainos kur kas dažniau kyla, nei krinta. Židiniai su vandens kontūru gali visiškai patenkinti namo gyventojų šilumos poreikius. Tai nėra rinkos naujiena, bet pastaraisiais metais keliskart išaugusi jų paklausa skatina gamintojus dar labiau tobulinti šią technologiją, kad iš šių židinių būtų gaunamas maksimalus šilumos efektyvumas.
„Židiniai su vandens kontūru yra kur kas universalesni nei tradiciniai su ortakiais, mat pirmuosius galima sujungti beveik su bet kokia individualiame name įrengta šildymo sistema. Stebuklų šioje technologijoje nėra: židinys veikia kaip paprastas kietojo kuro katilas, tik jam nereikia atskiros patalpos rūsyje, o išlaikant estetiškas židinio formas toks židinys tampa kambario puošmena“, - teigė S. Musnickis.
Pritaikyti uždarai sistemai
Namuose, kuriuose jau išvedžiota šildymo sistema – įrengtos šildomosios grindys ar radiatoriai, toks židinys gali padėti sutaupyti, o kartu ir džiugins spragsinčia ugnimi. Tuo tarpu žmonės, kurie židinį su vandens kontūru siekia naudoti kaip pagrindinį būsto šildymo būdą, gauna ne tik estetinę naudą, bet ir židinį, atliekantį katilo funkcijas. Ypač tai aktualu kompaktiškame name, kur nėra vietos atskirai katilinei.
„Šis židinys tinka ir tiems, kurie turi dujinį katilą, ir nori sutaupyti. Jei yra galimybė prijungti šį židinį prie centrinės šildymo sistemos, tai visais atvejais daugiau ar mažiau apsimoka. Renkantis vandeninį židinį, kurio kaina svyruoja nuo 10 iki 20 tūkst. litų, būtina įvertinti, prie kokios šildymo sistemos – atvirosios ar uždarosios – jis bus jungiamas“, - aiškino židinių ir krosnių salono specialistas.
Jo teigimu, uždarosios sistemos židiniai nuo atvirųjų skiriasi tuo, kad gaminami iš storesnio plieno. Lietuvių namuose atvirųjų sistemų beveik nėra, nors nemaža dalis ir Lietuvoje parduodamų gamintojų pasiūlymų yra būtent atvirajai, o ne uždarajai sistemai, kurioje veikia didesnis slėgis. Uždarosios sistemos židinių darbinis slėgis prasideda nuo 2 barų ir daugiau.
Tam, kad vandeninis židinys su šilumokaičiu kokybiškai šildytų gyvenamąsias patalpas, būtina tiksliai apskaičiuoti ir reikalingą jo galingumą. Kitaip patalpų nepavyks tinkamai šildyti, teks sistemą tobulinti, keisti, o tada jau būtų papildomų išlaidų. Padėti apskaičiuoti optimalią reikalingą židinio galią geriausiai padės tokių židinių salonuose dirbantys šildymo sistemų specialistai.
„Beje, kapsulės su vandens kontūru gali praversti ir užmiesčiuose esančių, tik savaitgaliais ar dar rečiau lankomų sodybų šeimininkams. Mat į tokio židinio cirkuliacinę sistemą galima pilti glikolį, kuris neužšąla šaltuoju metų laiku. Sistemoje vanduo ilgai neatvėsta, net ir užgesus ugniai“, – tikino LŽ pašnekovas.
Vidutinės galios vandeninį židinį užkūrus ryte, karšto vandens bus visą dieną, o užkūrus vakare - ir dalį kitos dienos. Pavyzdžiui, su 12 kW galios židiniu per pusvalandį galima prišildyti iki 150 litrų vandens.
Saugo nuo avarijų ir išaugusių kainų
Dalis anksčiau būstus įsirengusiu individualių namų šeimininkų domisi galimybėmis sumažinti šildymo išlaidas sujungiant esamą sistemą su kitomis efektyvesnėmis. Pavyzdžiui, prie dujinio šildymo sistemos prijungiamas kietojo kuro katilas arba įrengiamas geoterminis šildymas.
„Pastaruoju metu tapo populiaru derinti tradicines ir alternatyvias kuro rūšis. Tai labiausiai nulemia poreikis mažinti riziką. Juk visi įrenginiai, įskaitant ir kosminius aparatus, kartais sugenda pačiu netinkamiausiu laiku, kai lauke spaudžia šaltis. Tuomet gelbsti galimybė vieną energijos rūšį pakeisti kita. Aišku, gyventojams labai svarbios ir sąnaudos, kai vienos energijos naudojimas tampa brangus dėl jos kainų kilimo. Tokiu atveju alternatyva gelbsti nuo per didelio iššūkio šeimos biudžetui“, - pažymėjo šilumos sistemų inžinierius Herkus Norkus.
Pačią tinkamiausią alternatyvą prie kiekvienos jau esamos namo šildymo sistemos reikėtų derinti individualiai, mat yra daug niuansų. H. Norkaus manymu, nėra labai racionalu dujinį šildymą dubliuoti su skystuoju kuru, nes šių kuro rūšių kainos dažniausiai kyla ir krinta kartu. Jei norite nepertraukiamo šildymo, kur kas geresnių galimybių suteikia kietojo kuro ir dyzelinio kuro katilų dubliavimas. Tačiau pačiu pigiausias, nors ir ne pats patogiausiausias šildymo variantas dar tebėra tradicinis kietojo kuro katilas.