Pažinkime gimtąjį kraštą – motociklais aplink Lietuvą

Keliauti po gimtąjį kraštą būtina. Paradoksas, tačiau mūsų tautiečiai vis dar geriau pažįsta Turkijos ar Egipto, o ne Lietuvos lankytinas vietas, nors ir čia pat, šalia yra labai gražių ir daugeliui neatrastų vietų. Į vienas jų galima patekti važiuojant automobiliu, kitos pasiekiamos tik pėsčiomis, tačiau yra labai daug gražių vietų, kurios nesunkiai pasiekiamos dviratėmis transporto priemonėmis.

„Tačiau tam reikia išsukti iš magistralinių kelių ir leistis į keliones mažesniais, siauresniais keliukas“ – teigia Aidas, motociklininkas ir nuotykių ieškotojas, motociklu pasiekęs ne tik kultiniu objektu tapusį Nordkapą, lakstęs po pelkėtas Ladogos ežero apylinkes Rusijoje bet ir perskrodęs skersai Euraziją nuo Lisabonos iki Vladivostoko per 12 dienų.

Aidui pritaria specialiai „kelionei aplink Lietuvą“ iš Maskvos motociklu atlėkęs Vitalijus – „Automobiliu keliauti patogiau ir paprasčiau, tačiau automobiliu ne visada nuvažiuosi ten, kur gali privažiuoti sėdėdamas ant motociklo. Be to, automobiliais žmonės, dažniausiai, lekia tiesiai, nesidairydami, nesižvalgydami aplink, o važiuojant motociklu, kai niekas neužstoja vaizdo, gali pastebėti greta esantį grožį ir susilieti su gamta. Tu nesi kevale, kuris tave saugo nuo aplinkos ir kitų žmonių.“

„Motociklas man įaugęs į kraują – toliau pasakoja vyras, – tad kai Aidas, su kuriuo kaip tik ir susipažinome Ladogos apylinkėse, pasiūlė atvažiuoti pas jį, į Lietuvą, tik radęs laiko tai ir padariau. Lietuvoje esu buvęs ne kartą, tačiau pirmą kartą motociklu leidausi į „pažintinę kelionę“ Aido sudarytu maršrutu ir supratau, kad mažai pažįstų jūsų šalį ir jo žmones.“

„Kadangi Vitalijus keliavo per Latviją, susitikti sutarėme Zarasuose ir čia mūsų laukė pirma staigmena – estafetę perima Aidas. – „Vitalijus Latvijoje pateko į nedidelę avariją, sulankstė vairą, tad pastarasis gerai sukosi tik į vieną pusę. Aišku, kad su tokiu vairu toli nenuvažiuosi, tad sustoję Šlininkos malūne užkąsti ir pasiremontuoti motociklą, paprašėme šeimininko paskolinti plaktuką. Mūsų nuostabai, malūnininkas Stasys, pažiūrėjęs į sulankstytą vairą, reikiamą detalę ištiesino... rankomis. Be jokių papildomų instrumentų. O vėliau geraširdiškai leido pernakvoti malūne, teigdamas, kas lauke, palapinėje, sušalsim. Iš Zarasų keliavom Šiaurės Lietuva –  Stelmužė, Sartai, Rokiškis, Obeliai, Biržai, Pasvalys, Panevėžys, Pakruojis, Šiauliai.“

„Šiauliuose ypač sužavėjo Kryžių kainas.“– prie pokalbio prisijungia Vitalijus – „Kažko panašaus dar neteko matyti. Labai įdomi ir graži vieta. Būtinai čia dar sugrįšiu“.

„Vėliau maršrutas tęsėsi per Žemaičių Kalvarija, Platelius, Lazdininkus iki Klaipėdos, kur dienai persikėlėme į Nidą“. – tęsia Aidas – „Čia jau nustebau aš, nes keltu perkelti motociklą kainuoja 3 eurus, o ekologinis mokestis siekė 5 eurus. Tai yra, nors kalbant apie promiles ar atsakomybę už greičio viršijimą, motociklininkai, lyginant su automobilių vairuotojais, yra diskriminuojami, kai kalba užeina apie mokesčius, staiga jie tiems patiems automobiliams prilyginami. Jeigu jau lygybė, tai ji turėtų būti visur.“ – pykteli motociklininkas.

„Naktį praleidom Mingės kaime – Lietuvos Venecijoje, bet kadangi reikėjo grįžti į Vilnių, pasitikti Vitalijaus žmoną, kuri nusprendė ištrukti iš darbų ir prisijungti prie mūsų pasivažinėjimo, pasukome link namų. Tiesa, ne tiesiai magistrale, o vingiuotais aplinkiniais keliukais – aplankėme Jurbarką, panemunės pilis, užkopėme į Rambyno kalną.“

„Pamačiau Rusiją iš kitos pusės – Kaliningradą.“ – nusijuokia Vitalijus – „Čia, šalia jūsų, didelio skirtumo tarp Lietuvos ir Rusijos nesimato – geri keliai, prižiūrėta gamta, tačiau jeigu kada keliausite pačia Rusija, kuo toliau nuo Maskvos, tuo skirtumų daugės – konteinerinės degalinės, keliai, kuriuos tik popieriuje galima vadinti keliais ir t.t. Esu tokiais važiavęs, tad ten kelionė motociklu tampa išbandymu, pas jus – malonia pramoga, kai per dieną gali nulėkti kelis šimtus kilometrų ir nepavargti. Tada yra noras ir keliauti, ir apsilankyti gražiose vietose, ir pamatyti tai, ko esi nematęs. Ačiū Aidui, po šios kelionės, kuri dar tik įpusėjo (trumpam grįžę į Vilnių, motociklininkai kitą dieną vėl leidosi į kelią. Dar liko bent prabėgomis aplankyti žymiausias Dzūkijos ir Aukštaitijos vietas) žymiai geriau pažinsiu Lietuvą ir tikrai dar ne kartą norėsiu čia sugrįžti.“

„Visgi ši „kelionė aplink Lietuvą“ nebuvo vien tik malonus pasivažinėjimas ir krašto įžymybių lankymas.“ – paslaptingai nusišypso Aidas – „Žinoma, norėjau bičiuliui parodyti mūsų kraštą, palydėti jį motociklininkų keliais, pasidžiugti tuo, ką mes turime, tačiau buvo ir kitas tikslas – mums abiem geriau pažinti vienas kitą. Vitalijus šiemet turėjo vieną įdomią idėją, kurios nespėjo realizuoti, tad kitais metais, jei viskas bus gerai, pabandysime ją realizuoti drauge. Kokia idėja – kol kas, paslaptis, bet kai jau keliausime, naujienomis galėsiu pasidalinti. Galiu tik tiek prasitarti, kad kelionė laukia žymiai ilgesnė ir sudėtingesnė negu šis pasivažinėjimas, todėl mums abiem reikėjo laiko pažinti vienas kitą, suprasti, ar ištversime kartu ilgoje kelionėje, ar galėsime vienas kitu visiškai pasitikėti. Keliauti planuojame tik dviese, tad prieš leidžiantis į šią avantiūrą, reikia viską įvertinti, apsvarstyti ir suplanuoti. Apsukus su Vitalijumi „nedidelį  2500 kilometrų ratuką“ aplink Lietuvą ir aplankius, kiek spėjome per 7 dienas, gražiausias vietas – tapo aišku, kad galime kartu leistis ir į rimtesnius pasivažinėjamus, tačiau daugiau apie tai, bent kol kas tegul tai būna maža mūsų paslaptis. Laiko dar daug, dar daug kas gali pasikeisti, tad nenoriu tuščiai kalbėti.“

Tikimės, kad keliautojams kitais metais pavyks realizuoti savo didįjį planą, o kol kas siūlome pasigrožėti rudenėjančia Lietuvą, kurią pakeliui užfiksavo Aido fotoaparatas.

Nuotraukos Aido

Kalbėjosi V. Misevičius

Prim.lt