|
|
|
Pažinkime gimtąjį kraštą – Vilniaus Arkikatedros požemiai
|
Katedra. Arkikatedra. Arkikatedra Bazilika. Šis, įvairiai vadinamas pastatas, kurio tikras ir pilnas pavadinimas yra Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, stovi to paties pavadinimo aikštėje, šalia atgimusių Valdovų rūmų.
Šimtai miestiečių ir sostinės svečių kasdien praeina pro šį pastatą, skiria pasimatymus prie varpinės bokšto, skuba į Katedros aikštėje vykstančius koncertus ar renginius, tačiau net nesusimąsto apie tai, kad čia pat, keliolikai metrų toliau ir keliais metrais giliau glūdi visiškai kitoks, nepažintas, laiko mažai paliestas, pasaulis – garsieji Katedros požemiai.
Girdėjęs apie požemius yra ne vienas, tačiau kiek juose yra apsilankę? Retorinis klausimas, į kurį nebūtina atsakyti. Bent jau garsiai.
Požemiai – ne tik labai įdomi, bet ir unikali vieta. Čia labai aiškiai ir vaizdžiai susikerta kelių šimtų metų senumo architektūros istorija, ankstyvųjų, kelių tūkstančių metų senumo, galimai kulto statinių liekanos ir nūdiena. Visa tai sudaro darnią ir nepakartojamą visumą.
Be to, Katedros požemiai išsiskiria savo ypatinga atmosfera. Galbūt tam įtakos turi tai, kad požemiai niekada nebuvo naudojami blogiems tikslams. Tai visada buvo ramybės ir susikaupimo vieta.
Gali nuskambėti kiek baisiai, tačiau Katedros požemiai – ne tik galima pagoniško kulto vieta, bet ir ne vieną šimtmetį veikiantys kapai – Vilniaus vyskupai, išreiškę norą, gali būti laidojami būtent Katedros požemiuose.
Beje, dar ir šiandien požemiuose yra ne vienas, dar netyrinėtas, praėjusių amžių kapas, neabejotinai, turintis savo paslapčių ir ateities archeologams pateiksiąs dar ne vieną staigmeną.
Kita vertus, žinoma Katedros požemių dalis ir taip ne kartą stebino. Būtent čia XX amžiaus pradžioje, likviduojant potvynio padarinius, buvo rastas laikinas bendras Barboros Radvilaitės, Elžbietos Habsburgietės ir dviejų valstybių valdovo Aleksandro kapas.
Teigiama, kad tada buvo rastas ir Vytauto Didžiojo, savo laiku amžinojo poilsio taip pat atgulusio Katedroje, kapas, tačiau vėliau jo palaikai dingo. Vieni istorijai linkę kaltinti tuomet Vilnių užėmusius lenkus, kiti – Antrą Pasaulinį karą. Kaltų galime ieškoti ilgai, tačiau faktas lieka faktu – kažkur požemiuose savo valandos laukia vieno iškiliausių Lietuvos valdovo palaikai, kada nors užimsiantys jiems priklausančią vietą...
XX amžiaus pradžioje požemiai dar kartą pradžiugino istorikus, atiduodami jiems dar XVII amžiaus viduryje sienose įmūrytą ir taip nuo Vilnių siaubusių maskvėnų išgelbėtą Katedros lobyną. Pastarasis šiuo metu eksponuojamas Bažnytinio paveldo muziejuje.
Vaikštinėjant po Katedros požemius taip pat galima išvysti... Išvysti galima dar ne vieną įdomų, gilią senovę ar kiek naujesnius įvykius menantį eksponatą, apie kuriuos būtų galima parašyti ne vieną knyga. Būtų, tačiau kaip teigia senoliai – verčiau vieną kartą pamatyti, negu šimtus kartų išgirsti.
Tad jeigu dar nebuvote Katedros požemiuose, apsilankykite juose. Bent vieną kartą. Ir neabejotinai apie Vilniaus istoriją sužinosite naujų, iki šiol dar nelabai girdėtų, dalykų.
Juolab, kad lankytojų maloniai laukiantys požemiai yra beveik čia pat – po šiandieninės Arkikatedros bazilikos, stūksančios Katedros aikštėje, grindimis.
Prim.lt
