Susipažinkime – kariškas „Perkūnas MCC“

Lietuvoje yra kelios dešimtys baikerių klubų. Nors visus juos vienija bendras pomėgis – motociklai ir jų teikiama laisvė, kiekvienas klubas kažkuo skiriasi nuo kitų. Kiekvienas turi kažką unikalaus, savito, kas jį, nepaisant bendrų normų ir taisyklių, daro išskirtiniu.

Kubo  „Perkūnas MCC“ išskirtinumas yra tame, kad klubo narius vienija ne tik meilė motociklams, bet ir tai, kad visi klubo nariai – kariškiai. Tarnaujantys ir esantys atsargoje.

„Nors yra viena išimtis, kuri šiuo atveju tik patvirtina taisyklę.“ – nusišypso dabartinis klubo prezidentas Andrius.– „Daugiau kaip pusšimtį karių vienijančiame klube yra vienas ir vienintelis narys ne kariškis. Tai – mūsų garbės narys. Jis ne vienerius metus važinėjo kartu su mumis, prisidėjo prie klubo veiklos, praėjo visus „išbandymus“, tad jam, išimties tvarka, buvo suteiktas klubo garbės nario vardas ir įteiktos klubo spalvos.“

„Visi likę nariai – kariškiai?“

„Jei tiksliau, priklausantys KAM struktūrai.“ – patikslina Andrius – „Jūrų, oro, sausumos pajėgų kariai, šauliai, į klubo narius galėtų pretenduoti ir Karo akademijos studentai. Klube yra keturios narės ir veikiausiai vieninteliai iš klubų Lietuvoje savo  gretose turime Karo kapelioną. Dar kelios merginos pretenduoja tapti klubo narėmis. Jeigu žmogus yra „iš sistemos“, turi motociklą, sutinka su klubo ir bendromis moto visuomenės taisyklėmis, tokiems mūsų durys visada atviros.“

„Jeigu klubo nariu norėtų tapti kurios nors užsienio šalies kariuomenės karys?“

„Teoriškai tai įmanoma, nes klubo nuostatai tai leidžia“ – susimąsto pašnekovas – „Tačiau tai būtų sunku realizuoti praktikoje. Nors kariuomenę galima laikyti darbu, tačiau jis – specifinis, ir gerokai skiriasi nuo kitų darbų. Karius būtų galima lyginti su greitosios pagalbos medikais ar ugniagesiais gelbėtojais – tiek vieni, tiek kiti visą laiką budi, pasirengę suskubti į pagalbą, visiems keliami aukšti reikalavimai. Skirtumas būtų nebent tas, kad karių paskambinęs telefonu į nelaimės vietą neišsikviesi.“

„Būtent todėl nusprendėte kurti savo, karių, klubą?“

„Būtent. Tiesa, yra kariškių ir kituose Lietuvos moto klubuose, tačiau „darbo“ specifika visgi daro savo. Mes puikiai vieni kitus suprantame, žinome, kas yra budėjimai, mokymai ar po pusę metų trunkančios misijos. Tvarka yra tvarka ir kai visi dirba vienoje sistemoje, paprasčiau tos tvarkos laikytis ir kyla mažiau klausimų, kodėl vieno ar kito klubo nario pusmetį nematome.“

„Kadangi visi – kariškiai, tai karo atveju (jokiu būdu to nelinkiu ir tikiuosi, kad tokia neganda mūsų kraštą aplenks) taptumėte savotiška moto divizija?“

„Irgi tikiuosi, kad niekada to neprireiks, bet turbūt taip. Visi mokame ne tik šaudyti, bet ir važinėti motociklais, o kaip rodo Afganistano pavyzdys, kariai motociklininkai – galingas ir pavojingas ginklas.“ Tačiau motociklo valdymo įgūdžiai praverstų nebent tik sausumos pajėgų kariškiams.

„Lietuvoje esate vienintelis tautinis karių klubas, bet gal yra panašių ir kitose šalyse?“

„Kaimyninėje Latvijoje yra moto klubas „Dieva Sunys“, kuriame irgi susirinkę esantys ar buvę jėgos struktūrų atstovai. Kaip man išaiškino jų klubo prezidentas, latviškai „Dieva Sunys“ reiškia maždaug tą patį, ką lietuviškai „Perkūnas“. Turbūt todėl su šiuo klubu sieja ypatingai draugiški santykiai, o kai vyko „Baltijos kelio“ renginiai, būtent mūsų klubą latviai pakvietė atvežti Lietuvos vėliavą iki sienos. Pasienyje įvyko draugiškas apsikeitimas vėliavomis ir „Dieva Sunys“ vėliavas nuvežė iki Estijos.

Dar vienas draugiškas karių klubas įsikūręs Švedijoje „Brothers in Arms MC‘‘. Su šiuo klubu susipažino Švedijoje gyvenęs mūsų narys ir užsimezgė draugiški santykiai. Šiemet švedai turėtų atvykti pas mus į svečius.

Reikalas tas, kad kariai, nesvarbu, švedai ar lietuviai, puikiai supranta, kas yra kariuomenė, tvarka, disciplina, misijos ir t.t. Turbūt todėl mes, kariškiai, „jaučiame“ vieni kitus ir susitikus kad ir pirmą kartą matomą žmogų, visada yra apie ką pasikalbėti. Nenoriu nieko įžeisti, bet civiliokai to nesupras“.

„Bijau, kad perskaitę šiuos sakinius, skaitytojai gali pagalvoti, jog kariuomenė, kažkokia „pikta ir uždara“ organizacija“.

Andriaus veidą nušviečia dar platesnė šypsena –„Tikrai ne. Kariuomenė reiškia discipliną ir tvarką, tačiau šiandieninėje Lietuvoje tai nėra „uždara organizacija“. Kasmet vyksta „Kariuomenės ir visuomenės“ dienos, kur kiekvienas norintis gali iš arti susipažinti su karišku gyvenimu. Tiesa, tai – KAM renginys. Kalbant apie klubą, mes ilgus metus lankydavomės kadetų pasirengimo stovykloje Juodkrantėje. Taip būsimieji kariškiai turėjo progos susipažinti su „darbo kariuomenėje laisvalaikiu“ – motociklizmu. Mūsų klubo nariai lankėsi ir merginų „Vėjų Laumių“ organizuotoje vaikų vasaros stovykloje. Būtų smagu ir patiems padaryti motorizuotą karinę stovyklą vaikams, tačiau tai – ganėtinai sudėtinga. Kaip jau minėjau, kariuomenė yra kariuomenė. Čia nebus taip, kad sugalvojau, pasiimu palapines, košės virimo katilus ir savaitei, niekam nieko nesakęs išvykstu į mišką. Kiekvienas žingsnis turi būti aptartas, suderintas, tad, bent šiai dienai, mes, užuot rengę savo stovyklas, mieliau lankomės ten, kur mus kviečia – stovyklose, miestelių ir miestų šventėse, kituose renginiuose. Esame atviri pasiūlymams, mielai bendraujame su visuomene. Tiesiog civiliams reiktų atminti, kad kai kurių dalykų kariai negali nei pasakoti, nei rodyti.“

„Tad jeigu kokia nors organizacija ar mokykla sugalvos, jog vaikams reiktų iš arčiau susipažinti su motociklais važinėjančiais kariškiais, galima į jus kreiptis?“

„Kontaktai, tiek mano, tiek regionų klubo viceprezidentų – vieši ir patalpinti mūsų tinklalapyje. Aišku, reiktų žinoti kur ir kas kviečia, bet greičiausiai, sutiktume. Nes vienas iš mūsų klubo tikslų – skiepyti meilę ir atsidavimą tėvynei, o jaunuose širdyse tokie „skiepai“ geriausiai prigyja“.

„Linkiu, kad jūsų klubo narių – gerai organizuotų, drausmingų, kariškos tvarkos, išdidžių ir ištikimų – skaičius tik augtų, o jūsų skleidžiamos vertybės – ištikimybė ir meilė Tėvynei, pareigos ir atsidavimo bendram tikslui suvokimas – išplistų po visą Lietuvą“.

Nuotraukos iš Perkūnas MCC archyvo

Kalbėjosi V. Misevičius

Prim.lt