Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

„Toro y Torero“ arba naujas susitikimas su Flamenko

Kiekvienas susitikimas, tiek planuotas, tiek atsitiktinis, su flamenko šokių klubu „Tientos“
Nuotraukos

Kiekvienas susitikimas, tiek planuotas, tiek atsitiktinis, su flamenko šokių klubu „Tientos“ – tarsi mažytė šventė, kurios dalimi tampi tu pats. Tas buvo juntama stebint su „gatvės buliais“ Didžiojoje gatvėje kovojančias ir visuotinio žiūrovų palaikymo sulaukusias „Tientos“ merginas praėjusiais metais, tas buvo juntama kamerinėje Šlapelių namų – muziejaus salėje prabėgusių metų rudenį, tad su nekantrumu laukiau „Tientos“ pasirodymo šiemet, gegužės pabaigoje.

 

Su nekantrumu ir nedideliu nerimu, nes tiek šokiai gatvėje, tiek Šlapelių muziejuje vyko čia pat – nebuvo žiūrovus ir šokėjas skiriančios sienos, merginos šoko arba tiksliau, gyveno šokiu per ištiestos rankos atstumą.

Universiteto salė, kur pastarąjį kartą koncertavo „Tientos“, nors ir labai graži, bet visgi turėjo sceną – atributą, kuris dažnai atitolina žiūrovus ir atlikėjus, tarsi padalindamas juos į dvi stovyklas. Abejonės ėmė sklaidytis kai renginio vedėja pasakė, kad salėje negalima tik ramiai sėdėti ir žiūrėti kaip šokama. Atėjus į flamenko renginį būtina garsiai ploti, šaukti „Ole!“ ar net švilpti. Galutinai prieš koncertą tvyrojusią nedidelę laukimo įtampą išsklaidė scenoje pasirodęs ir audrą pirmųjų ovacijų sukėlęs Ispanijos karalystės ambasados darbuotojas: „As neliaba gerai kalbėti lietuviskai, bet pabandyti pasakysiu, kad džiaugtis atėjęs į flamenko“. Po truputės ambasados atstovo kalbos, scenoje pasirodė... ne, ne šokėjos. Pirmieji scenoje pasirodė gitaristai – E. Irens ir M. Zableckas, bei mūsų skaitytojams jau pažįstamas ispanas H. K. Pagan Motos. Taip, skirtingai nuo ankstesnių pasirodymų, šį kartą sceną merginoms teko dalintis ir su muzikantais, ir su ispaniškai uždainavusia viena klubo šokėjų – I. Trofimova. Akivaizdu, kad pagausėjus atlikėjui, „Tientos“ tiesiog buvo būtina didesnė, negu iki šiol matytos, scenos. Ir buvo būtina didesnė erdvė, nes tuščių sėdimų vietų Universiteto salėje beveik nebeliko.

Galima prognozuoti (ir norisi to palinkėti), kad ateityje ir Universiteto salė flamenko šokančioms merginoms bus per maža. Beje, tai neturėtų stebinti. Nors flamenko – ispaniškos kultūros nešėjas, jis puikiai prigijo mūsų krašte. Be to, Lietuva nuo seno garsėja puikiais scenaristais ir muzikantais, o „Tientos“ merginos šoka ne blogiau už tikras ispanes.

Grįžtant prie gegužės 20 d. šokios spektaklio,  ji būtų galima apibūdinti keliais sakiniais. Maždaug tokiais – Pasirodymui tik pasibaigus ir dar nespėjus nutilti muzikos ir ovacijų garsams, jau pradedi laukti naujo susitikimo su „Tientos“ šokėjomis. Ir labai tikiesi, kad jis įvyks netrukus, nes ką tik matytas jų pasirodymas buvo puikus.

Įdomus dalykas – pagal scenarijų balsas už kadro pasakojo apie tai, kas vyksta scenoje, žiūrovams buvo išdalintos renginio programėlės, bet tai nebuvo būtina. Muzika, dainos, merginų judesiai ir emocijos bei fone besikeičiantys Ispanijos vaizdai puikiai perteikė visą istoriją, kurią mums norėjo papasakoti spektaklio kūrėjai. Laukimas, vidinės abejonės, baimė, džiaugsmas ir nušvitimas. Visa tai buvo papasakoti judesiais, garsais, besikeičiančiomis veido išraiškomis. Spektaklis įtraukė ne tik pačius artistus, bet ir juos stebėjusią salę. Norėjosi, kad spektaklis tęstųsi ir tęstųsi...

Deja, viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Arba, gal tiksliau šiuo atveju bus sakyti, kad spektaklis, kuris prasidėjo dar prieš metus prasidėjo Didžiojoje gatvėje, dabar, po pastarojo pasirodymo, vėl padarė trumputę pertrauką tam, kad netrukus grįžtu. Grįžtu naujas, nenuspėjamas, stebinantis, bet tuo pat metu toks pat artimas, puikiai pažįstamas ir labai laukiamas....

 

Prim.lt