|
|
|
|
|
Žieminės išvykos motociklais
|
Vasaris. Saulėta, bet šalta diena. Staiga ramią miško tyla sudrumsčia neįprastas tokiam metų laikui garsas – motociklų variklių gausmas. Netrukus iš už posūkio pasirodo pirmas motociklas su vežimėliu, paskui jį seka antras, trečias, ketvirtas....
Suprantu, kad pradžia primena romaną ar apysaką, tačiau įdomiausia tai, kad prabėgusį ilgąjį savaitgalį kaip tik taip ir buvo – ketvertas moto entuziastų ir pora jiems prijaučiančių vyrukų išsiruošė į tradicinį, kasmetinį pasivažinėjimą motociklais žiemą.
„Teisingiau – į vieną iš dviejų tradicinių“. – patikslina mūsų skaitytojams jau puikiai pažįstamas „Road Bears MC“ klubo prezidentas Bokštinis. – „Vieną išvyka būna lapkričio pabaigoje Širvintų stebuklui paminėti, Širvintų – Giedraičių kryptimi. Kita – Vasario 16-osios proga – Kernavės kryptimi. Prieš maždaug šešerius metus kilusios idėjos branduolį sudaro trys motociklininkai – Maksas, Justas ir aš – bet kaskart prie mūsų prisijungia ir daugiau norinčių.“
„Vienais metais važiavo šeši motociklai“ – prisimena Maksas – „Bet dažniausiai į kelią leidžiamės trise ar keturiese. Vienam žiemą būtų pavojinga, ypač miškuose ar apledėjusiuose keliuose, o kai keliaujama keliesi, žinai, kad esant reikalui draugai tau padės.“
„Nors tokio atvejo, kad kas nors iš mūsų būtų pakeliui nepataisomai sugedęs, neprisimenu“ – taria Justas – „Mūsų žygiai turbūt yra išskirtiniai tuo, kad kiek motociklų išvažiuoja, tiek ir grįžta. Nereikia nė vieno tempti. Jei kas pradeda streikuoti, tuoj ir pataisome. Čia pat, vietoje.“
Tarsi patvirtindamas pašnekovų žodžius pradeda kaprizintis pirmą kartą į žiemos pasivažinėjimą išsirengusio Žydriaus motociklas. Per kelias minutes vyrai nustato gedimą ir tuoj pat jį sutvarko. Motociklas vėl tvarkingai dirba ir pasirengęs leistis į kelią.
„Pirmais metais, kai važiavome apsirengę firminiais odiniais drabužiais, buvo šaltoka“ – šypteli Maksas, atsakydamas į klausimą – ar nešalta? – „Dabar, kai esame tinkamai apsirengę, galime keliauti ir keliauti. Šilti drabužiai, specialios moto pirštinės, tvirti batai ir nebaisūs jokie šalčiai, tad tie 150 kilometrų, kuriuos susuksime šios kelionės metu – vienas juokas“.
„Nors yra ir tokių, kurie per vasarą 100 kilometrų nuvažiuoti nesugeba, tačiau motociklus turi ir motociklininkais vadinasi.“ – pykteli Justas.
„Kiek pastebėjau“ – pasakoja toliau Bokštinis – „tie, kas kartą su mumis išsiruošia, pradeda kitaip į motociklus žiūrėti. Čia ir žiemos pokštai, ir pažliugę kaimo keliukai, ir nakvynė žiemą ant sniego. Vieną kartą tai išbandęs žmogus, dažniausiai, vyksta ir antrą, ir trečią. Tarkim, mano žmona – iš pradžių jai važiavimas motociklu žiemą atrodė keistas, nekalbant jau apie nakvynę ant sniego, tačiau kartą pabandė ir suprato, kad tai – labai smagu. Tik reikia tinkamai pasiruošti.“
„Žmonės tiesiog pamiršo, kad žiemą motociklais taip pat galima važinėti“ – pastebi Tomas ir Ričardas (vežimėlių balastai) – „Anksčiau motociklai žiemą vasarą buvo eksploatuojami, toli gražu ne kiekvienas automobilį galėjo įsigyti. Dabar padėtis pasikeitus, bet, panašu, moto entuziastų, nenorinčių uždaryti sezono, netrūksta.“
„Esam atviri ir mielai į kompaniją priimame visus, norinčius važiuoti drauge.“ – mintį pratęsi Bokštinis – „Porą kartų su mumis ir motociklus vairuojančios merginos važiavo. Mūsų pasivažinėjimai, tradiciniai, bet ne uždari, tad jei tik bus norinčių prisijungti, visada prašom. Jei kas pats nedrįs prie vairo sėsti, galės už „balastą“ vežimėlyje pasėdėti. Juokas juokais, bet jeigu vežimėlis nėra tuščias, motociklas stabiliau laikosi kelyje ir yra lengviau suvaldomas. Kadangi važiuojame pačiais įvairiausiais keliais, gerai, kai vežimėliuose yra „balastas.“
Beje, šituo teiginiu buvo proga įsitikinti, kai vienas iš motociklų su tuščiu vežimėliu užstrigo apledijusio kalniuko viršūnėje. Motociklai, kuriuose sėdėjo keleiviai, kalniuką įveikė patys. Kita vertus, tai buvo puiki proga įsitikinti, kad visi motociklininkai dirba kaip viena komanda – užstrigęs ir jau žemyn slystantis motociklas pirma buvo sustabdytas atrėmus jį į kitą motociklą, o vėliau, bendromis pastangomis, užstumtas į kalno viršūnę ir toliau tęsė kelionę.
Jeigu kada, šaltą žiemos dieną, vaikštinėdami po mišką išgirsite žiemai vis dar neįprastą motociklų gausmą, nenustebkite. Jums tikrai nepasivaideno. Labai tikėtina, kad kažkur netoliese burzgia moto entuziastų arba, kaip jie patys kartais save vadina, moto mazochistų, išsirengusių į eilinį žiemos pasivažinėjimą, technika. Juk vasaros mūsų krašte – ganėtinai trumpos, šaltasis laikotarpis – ilgas ir niūrus, tad tie, kuriems motociklizmas įaugęs giliai į kraują, tikrai nesitenkins 3 – 4 aktyvaus važinėjimo mėnesiais. Juolab, kaip rodo patirtis, tinkamai parengus motociklą, pasirūpinus šiltais drabužiais ir surinkus bendraminčių kompaniją, kelionei negali sutrukdyti nei šaltis, nei vėjas, nei kartais pakeliui gendanti ir čia pat vietoje taisoma technika...
Nuotraukos - kolektyvinės
Tekstas V. Misevičiaus
Prim.lt
