|
|
|
Moto sezono 2014 uždarymas Vilniuje
|
Prabėgusį savaitgalį Lietuvos miestų ir miestelių gatves ir gatveles sutartinai drebino daugybės motociklų variklių keliamas triukšmas – Lietuvos moto visuomenė oficialiai uždarė šiltąjį metų sezoną.
Tiesa, tai, kaip ir kasmet, nereiškia, kad dabar visi draugiškai motociklus iki pavasario uždarys garažuose ar kitose, šiltose patalpose. Absoliuti dauguma tų, kurie riedėjo Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ar Klaipėdos gatvėmis, važinėsis tol, kol tam bus tinkamas oras. Tačiau tradicija yra tradicija ir jos reikia laikytis. Juolab, kad vienas iš moto visuomenę vienijančių faktorių ir yra tradicijos. Tradicija pasisveikinti sutikus kelyje kitą motociklininką, tradicija padėti į nelaimę papuolusiam moto broliui, tradicija pažymėti sezono atidarymą ar uždarymą, tradicija gerbti kitus didžiulės moto „šeimos“ narius ir t.t.
Deja, bet šioje draugiškoje ir spalvingoje moto visuomenėje, nors ir labai retai, bet dar pasitaiko susireikšminusių, žodžio nesilaikančių individų, kurie įsivaizduoja esantys aukščiau už tradicijas ar bendras, moto broliją vienijančias, idėjas. Tokiems galima tik priminti: – jei tu sėdi ant motociklo ar visur prisistatai kaip didis motociklininkas, dar nereiškia, kad esi tikras baikeris. Gal tiesiog „Regitra“ suklydo ir tau išdavė ne tos kategorijos vairuotojo pažymėjimą? – ir juos pačius sėkmingai pamiršti, nes gyvenime tikrai dažniau sutiksi tikrus, baikerišką draugiškumą spinduliuojančius ir kitus, tiek moto, tiek ir likusios visuomenės narius gerbiančius žmones.
Būtent tokie žmonės prabėgusį šeštadienį sugužėjo į tradicine moto visuomenės susibėgimu vieta tapusį ir ne pirmą kartą draugiškai visus priglaudžiantį Vingio parką. Nors už lango jau spalis, gamta nepašykštėjo gero oro, tad Vingio parkas buvo pilnut pilnutėlis. Čia buvo ir baikerių, ir šiai subkultūrai prijaučiančių asmenų, tačiau svarbiausia, kad visi jautėsi gerai ir pakiliai. Ir kas iš to, kad sezonas uždaromas? Užtat jis buvo. Kupinas nuotykių, atradimų, naujų pažinčių ir staigmenų. Tikėtina, kad ne vieną moto visuomenės narį malonūs prisiminimai apie šios vasaros keliones šildys ilgais ir tamsiais žiemos vakarais.
Beje, malonūs prisiminimai lydės ne tik apie vasarą, bet ir apie sezono uždarymo šventę. Nors ji vyko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, šiemet šventės dalyvių laukė staigmenos – ne tik įprastas susibūrimas ir bendravimas, bet ir visai naujos, iki šiol uždarymo šventėje nematytos rungtys ir nauji, praktiški, tinkantys ne tik važinėjantiems motociklais, prizai. Manau, tai – puikus sprendimas, skatinantis į moto šventes atvykti ne tik moto visuomenės narius, bet ir jiems prijaučiančius. Juolab, kad pastarųjų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nesėdusių ant motociklų, tačiau jaučiančių prieraišumą šiai transporto rūšiai, yra labai daug.
Smagu, kad moto šventės, kuo toliau, tuo tampa labiau atviresnės ir nevairuojantiems motociklų. Ne visi galime būti baikeriais, ne visi turime motociklus, ne visi jais važinėjame, tačiau laisvės pojūtis, brolybės ir draugystės samprata, atvirumas ir nuoširdumas puikiai pažįstami daugeliui mūsų. Ir kuo dažniau apie tai prisiminsime, ypač – keliuose, vairuodami automobilius, tuo ne tik gražesnės taps moto šventės, bet ir visiems saugesni bus mūsų keliai.
Juolab, kaip sakė vienas motociklu jau kelis dešimtmečius važinėjantis mano bičiulis – baikerystė tai, visų pirma – brolybė ir pagarba vienas kitam, o jau tik paskui technika, kurią tu vairuoji. Negaliu nesutikti su tokia nuomone.
Saugių ir gražių likusių moto dienų, ir smagių kilometrų.
Nuotraukos – Dariaus Minsevičiaus
Tekstas – Vidmanto Misevičiaus
Prim.lt
