Semionas Trofimovas: baikerystė, visų pirma, tai – pagarba ir brolybė (Antra dalis)

Tęsiame pasakojimą apie moto entuziastą, moto istorijos puosėlėtoją ir šiaip įdomų pašnekovą Semioną Trofimovą. Jūsų dėmesiui - antra pasakojimo dalis.

Kiek žinau, dar viena Jūsų aistra, verčianti keliauti po buvusias TSRS respublikas – ženkliukai.

Apie ženkliukus nuolat rašau savo puslapyje. Publikuojamos jų nuotraukos. Noriu ne tik surinkti absoliučiai visų buvusios TSRS teritorijoje veikiančių baikerių klubų ženkliukus, bet ir prie kiekvieno jų „prikabinti“ autoriaus istoriją. 1910 m. Maskvoje buvo įsteigta „Visos Rusijos motoristų draugija“. Man pavyko gauti tik vieną sidabrinį šios draugijos ženkliuką, o ženkliukus turėjo visi draugijos nariai. Jie rengdavo varžybas, gamino apdovanojimus ir kitą atributiką... Turėjo, bet laikas ir du Pasauliniai karai beveik viską sunaikino. Apmaudu, nes tai – istorijos dalis ir aišku, kad draugijai priklausė turtingi žmonės, tad atributikos tikrai buvo daug. Šiandien tokią draugiją būtų galima prilyginti... „Golfo laukų savininkų draugijai“. Pirmieji motociklai XX amžiaus pradžioje kainavo labai brangiai.

Ar viską, kas susiję su moto istorija, pavyksta išsaugoti?

Nors daug kas prarasta, bet moto kultūra kaip tokia nemirė ir aš džiaugiuosi, galėdamas ne tik stebėti jos tolesnę evoliuciją, bet ir prisidėti prie to rinkdamas ir sistemindamas klubų, ne tik organizuojančių motociklininkų suvažiavimus, bet ir ta proga leidžiančių ženkliukus, istoriją. Klubams, kurių ženkliukus pavyksta gauti, mes su mokiniais gaminame specialius stilingus rėmelius. Seniausiam, buvusios TSRS teritorijoje išleistam ženkliukui – 14 metų.

Kiek laiko renkate savo kolekciją?

Užsiimu šituo paskutinius šešerius metus. Asmeniškai aplankiau visus didžiausius moto klubus, susipažinau su jų prezidentais. Mano paskaičiavimais, esu surinkęs apie 90 proc. buvusios TSRS teritorijoje veikiančių klubų išleistų ženkliukų.

Ženkliukai, tikėtina, skiriasi?

Materialine prasme brangiausias „Amūro lūšių“ (Rysi Amura) ženkliukas, kurio gamybai panaudoti du taurieji metalai ir ne šiaip sau akmenukai.

Viena seniausių kolekcijos puošmenų – minėtas 1910 m. „Visos Rusijos motoristų draugijos“ ženkliukas, tiesa yra dar vienas, kiek senesnis, tiesiog jį išleido šiaip motociklistai, o 1910 m. ženkliukus leido pirmoji Rusijos moto brolija.

Iš surinktų ženkliukų matyti, kad jie beveik nepanašūs vienas į kitą. Aišku, kažkokių bendrų bruožų, kaip ir herbuose, galima įžvelgti, tačiau, iš esmės, visi jie unikalūs. Vienintelė mano matyta išimtis – Andrėjus „Goblinas“ iš Odesos. Jis pats vienas kuria ir leidžia ženkliukus, todėl beveik visi jie panašūs. Kas kita, kai ženkliuką kurią klubas, turintis daug narių. Teko matyti kaip įsijungia baikerių fantazija. Tada ir ženkliukai išeina originalūs, nepakartojami.

Kuris ženkliukas yra rečiausias?

Sunku atsakyti į klausimą – kuris ženkliukas rečiausias. Jie visi – ganėtinai reti. Klubai juos kuria ir leidžia ribotomis partijomis. Laikui bėgant tokių ženkliukų vertė tik auga. Bet niekada joks klubas pinigų už ženkliukus neprašė. Pasiskambinęs atvykstu į klubą, susitinkam, parodau savo veiklą, ženkliukų rėmus ir visiems tampa aišku, kad tai – didžiulis, nekomercinis projektas. Visi geranoriškai padeda. Kartais klubai dovanoja ne tik savo klubų ženkliukus, bet, kai paprašau, ir turimus kitų klubų ženkliukus. Padedant Lietuvos klubams, pavyko surinkti „Aliens MC“ klubo ženkliukus, nors, kiek žinau, net ne visi paties klubo nariai turi visus ženkliukus. Štai ką vadinu tikra baikeriška bičiulyste, tačiau gaila, kad vis dar atsiranda pseudo baikerių, kurie to nesupranta.

Kiek turite ženkliukų?

Tikrai nežinau. Specialiai jų neskaičiavau. Jeigu kažkam statistikai reikia, gali atsidaryti puslapį ir suskaičiuoti. Nors ir puslapyje dar ne visi turimi. Apie 100 ženklių šiuo metu „apdorojami“ – ieškau kūrėjų, ruošiami jų puslapiai ir t.t.

Noriu, jei pasiseks, surinkti, visus išlikusius ir esamus ženkliukus. Tai – dalis mūsų bendros moto istorijos, tad kuo daugiau žmonių apie projektą žinos, tuo man bus lengviau dirbti.

Žmonės, ne baikeriai, taip pat prisideda?

Man jau dabar siunčia ir ženkliukus, ir jų nuotraukas, tačiau ne visad siuntėjas gali pasakyti, kas ženkliuką sukūrė. Tenka ieškoti ženkliukų autorių, bendrauti su jais. Susirinkus visą informaciją, tinklapyje atidarau klubo puslapį. Kai pavyksta surinkti visus klubo išleistus ženkliukus, kartu su pagalbininkais gaminame stilingą, išvaizdų rėmelį, kuriame ir puikuojasi ženkliukai.

Ženkliukų rinkimas – brangus malonumas?

Nėra pigu keliauti po buvusios valstybės respublikas – sienos, vizos, draudimai. Sužinoję apie mano projektą, kai kurie bando iš to pasipelnyti – suranda ženkliukus, nuperka, o paskui perparduoda man. Nesmagu, bet ką padarysi, kai nėra pasirinkimo.

Kaip patys ženkliukai? Metams bėgant keičiasi?

Pastebėjau, kad baikerių gaminami ženkliukai nuolat gerėja. Gerėja visomis prasmėmis – tampa vis įmantresni, daromi iš geresnių, įdomesnių medžiagų. Tikiuosi, kad tokios tendencijos išliks ir ateityje. Visi mano matyti ženkliukai ir panašūs, ir skiriasi. Būna klubų, kur pagamina vieną išskirtinį, gražų ženkliuką, tačiau yra ir tokių, kurie visada gamina išskirtinius, gražius ženkliukus. Tai puiku. Tokiais ženkliukais džiugina „Aliens MC“ iš Lietuvos, „Narva Bike MC“ iš Estijos ir baltarusių „Rolling Anarchy MC“.

Papasakokite apie savo bendravimą su klubais.

2012 m. apvažiavau visą Vakarų Ukrainą ir Užkarpatę, aplankiau „Benderos MC“ klubą, įsikūrusį Černovcuose ir organizuojantį renginius Stepano Benderos atminimui. Lvove lankiausi bare, kuris įrengtas tarsi USA (Ukrainos sukilėlių armija) slaptavietė. Pastaroji organizacija iki šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio rengė diversijas ir išpuolius prieš Tarybų Valdžią Ukrainoje. Baro duris atidaro vokiška uniforma vilkintis benderovcas, kuris dar paklausia „maskolis?“, o vėliau galima susipažinti su nacionaliniu didvyriu laikomu Stepano Banderos gyvenimu. Kiek savotiška, tačiau tuo pat metu aiškiai jaučiu, kad mane į barą atvežę baikeriai nusiteikę draugiškai. Istorija, praeitis prisimenama, tačiau tai nepainiojama su šia diena. Būtent tai ir yra tikroji baikeriška draugystė, besiremianti tarpusavio supratimu ir pagarba vienas kitam. Ratuota brolija, kur niekas niekam neskolingas, tačiau tokie poelgiai kaip nepasisveikinimas su priešais atvažiuojančiu motociklininku ar nesustojimas padėti pakeliui stovinčiam broliui yra smerkiami.

Ženkliukai, paminklas. Kokių dar turite planų ir idėjų?

34 metus vedžiau paskaitas moto būrelyje. Patirtis ir turimos žinios buvo panaudotos kuriant programą „Tėvynės Pilietis“. Programą 2003 m. patvirtino Visos Rusijos visuomeninė organizacija „Nacionalinė Rusijos motociklizmo federacija“. Šiandien ji sėkmingai naudojama jaunosios kartos auklėjimui ir švietimui. Tęsiu šį darbą, nes esu įsitikinęs, kad motociklizmas ir moto sportas padeda išauklėti fiziškai stiprius, turinčius techninių žinių ir morališkai atsparius daugeliui šiandienos pagundų vaikinus ir merginas, kurie ateityje taps tikrais savo šalies piliečiais ir patriotais.

2014 m. vykusioje tarptautinėje kasmetinėje moto parodoje „IMIS 2014“, kurioje kasmet sutinku ir svečių iš Lietuvos, lankėsi Sankt Peterburgo gubernatorius Georgijus Poltavčenko. Gubernatoriui buvo pasiūlyta idėja, panaudojus mano vadovaujamo klubo bazę, įkurti Sankt Peterburge motociklizmo istorijos muziejų. Bent jau parodos metu G. Poltavčenko šiai idėjai pritarė ir artimiausiu metu žadėjo šiuo klausimu užsiimti. Kol kas laukiu, bet labai tikiuosi, kad gubernatorius savo pažado nepamirš.

Ką palinkėtumėt žmonėms, kurie skaitys šį straipsnį?

Esu įsitikinęs, kad kiekvienas vyras turi save už ką nors gerbi. Idealu būtų, jeigu jis save gerbtų už tikrą, šviesų, kilnų darbą ar poelgį, kuriam jis ryžosi nepaisydamas kylančių sunkumų ar purvais besidrabstančių pavyduolių. Nepaisant to, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, niekas taip niekad ir nesugebėjo sunaikinti tikrųjų, bendražmogiškų vertybių – draugystės, meilės ir pagarbos artimam savo, atjautos, sąžiningumo ir kilnumo. Draugai, nepaisant to, kur mes esame ar atsidursime, kokios sienos ar užtvaros mus skirtų, kviečiu visus ir toliau išdidžiai, aukštai iškeltomis galvomis, vadovautis motociklistams iš kartos į kartą skiepijamomis vertybėmis, savo sąžiningais ir kilniais darbais vienyti mūsų motociklistų broliją.

Dėkui už pokalbį.

Kalbėjosi V. Misevičius

Prim.lt