|
|
Laisvalaikis
Straipsniai
|
|
Augu su pasaka
Pasakos - tai stebuklingos istorijos apie princus ir princeses. Galbūt tai tiesa, o gal ir ne...Iš tiesų, pasaka yra viena iš svarbiausių vaikų skaitinių žanrų
Nuotraukos
|
Pasakos - tai stebuklingos istorijos apie princus ir princeses. Galbūt tai tiesa, o gal ir ne...Iš tiesų, pasaka yra viena iš svarbiausių vaikų skaitinių žanrų. Pasakos atspindi tikrovę fantastiniais vaizdais. Tariamai naivokas turinys ir gana patraukli forma vaikui suprantamai perteikia ilgaamžes tautų dvasines kultūros, moralės, etikos elementus, estetinius jausmus, fantaziją, ugdo kūrybingumą. Pasakų kūrėjai teigia, kad pasakos praturtina vaiko fantaziją, ugdo socialines ir moralines nuostatas, turtina kalbą, moko elgesio normų, teikia estetinį pasigerėjimą. Be viso to neįmanomas augančio žmogaus žmogiškųjų vertybių įsisavinimas, dvasinis ugdymas.
Pasakos yra neįkainuojama paspirtis, kai vaikas pradeda lankyti darželį.
Daugelyje šiuolaikinių šeimų vaiko auklė - televizorius arba kompiuteris. Pasekmė: vystosi jo regimoji atmintis, tačiau informacija, gaunama žodžiu, suvokiama prasčiau. Todėl vaikams kyla problemų mokantis, įsisavinant perteikiamą informaciją, bendraujant su bendraamžiais. O pasakos - vienas linksmiausių būdų mokytis. Vaikai ne tik išgirsta naujų žodžių, bet ir sužino, kur juos taikyti, kaip vartoti. Vaiko žodynas pasipildo įvairiais "spalvingais" žodžiais, pavyzdžiui: asla, velkė, troba, pirkelė ir pan. Dar vienas dalykas, kurio moko pasaka, - tai teksto suvokimo ir rišlios kalbos.Jau trimetis vaikas pradeda analizuoti pasakas- jis žino, kad turi būti pradžia, kulminacija ir pabaiga, "gerietis" ir "blogietis". Pabandykite kurį nors dalyką praleisti - vaikas visada pataisys.
Skaitymas balsu padeda sukurti tvarką vaiko pasaulyje. Vaikas pradeda geriau suprasti, kas yra gėris ir kur yra riba tarp jų. Pasakos sukelia jaudulį, liūdesį, užuojautą, iškelia klausimų ir verčia ko nors siekti. Pasakose yra pamokymų, padedančių brautis per gyvenimo sunkumus. Na ir kas, kad pasakose aprašytos situacijos yra išgalvotos. Vaikui svarbiausia, kad jose būtų gausu įvykių. Psichologai tvirtina, kad šiuolaikiniai vaikai yra agresyvesni. Priežastis labai paprasta - ilgas sėdėjimas priešais televizoriaus ar kompiuterio ekraną. Pasakos skatina vystytis vaiko teigiamoms savybėms, o televizorius ar kompiuteris dažnai pravokuoja apatiją ir žiaurumą. Nors pasakų herojai dažniausiai būna išgalvoti, nerealūs ir stebuklingi, visgi jų atitikmenis lengvai galime rasti žmonėse. Nebūtina paversti ko nors varle ar rūpuže norint būti ragana ar bloguoju burtininku. Pasakų pasaulis vaikams suteikia naudingų detalių apie asmenybes. Vaikai sužino, kad ne visi žmonės yra gero linkintys, išmoksta atsargumo bendraujant su nepažįstamaisiais.
Pasaka - meno kūrinys. Ji išlaisvina ne tik kūrėjo, bet ir klausytojo mintis. Augdamas vaikas tik pradeda susipažinti su pasaulio dėsniais, kurie jam atrodo per sudėtingi. Pasitelkus pasakų elementus, pasaulio suvokimas tampa suprantamesnis, o tai, ko negalima suprasti, apgaubiama stebuklo skraiste. Tai lemia kūrybingą ir originalų vaiko mąstymą. Iš tikro pasakų galia labai didelė: jomis galima paprasčiausiai sudominti vaiką, užmigdyti jį, pastūmėti pokyčiams, netgi išspręsti psichologines problemas. Pasakojimai, pasakos ir vaiko vidinis pasaulis - vienas nuo kito neatsiejami dalykaI. Pasakos gali padėti vaikui sunkiais momentais, pakelti nuotaiką ir paguosti jį. Dideles permainas vaiko gyvenime lengviau išgyventi, jei šalia jo yra pasaka. Taigi pasaka veikia ir kaip psichoterapija - vaikas išgyvena natūralias baimes ir jas nugali, mokosi išreikšti savo norus, išspręsti iškylančias problemas. Sekant pasaką, reikia stebėti, ar vaikas įsitraukia emociškai. Jei vaikas nuobodžiauja, pertraukia sekėją, gali būti, kad pasaka vaikui netinkama. Taip pat visai nebūtina pasakos perskaityti per vieną dieną. Jos dalį arba pabaigą galima palikti kitai dienai, kad vaikas per tą laiką pats sugalvotų tolesnį veiksmo vystymąsi.Taip lavinama jo vaizduotė, kritinis mąstymas, be to, vaikai mokosi savo mintis išreikšti garsiai. Skaitant pasakas balsu, skatiname vaiko meilę skaitymui ir literatūrai. Vaikams patinka skaitymo atmosfera, nes tada jis apgaubiamas suaugusiojo dėmesiu.
Darželyje "Vaikystės takas" didelis dėmesys yra skiriamas pasakai. Pasaka mus aplanko kasdien prieš pietų miegelį. Jas mes skaitome po kelis kartus, vėliau sekame iš atminties naudodamos daugiau vaizdingų posakių. Kai turinys aiškus ir visiems žinomas klausomės, kaip jas seka profesionalūs aktoriai. Vaikams labai patinka, kai ta pati pasaka nuskamba ne tik auklėtojos, bet ir kito sekėjo balsu.Turime tradiciją, visą savaitę sekti tą pačią pasaką.
Pasaka į darželį ateina ir pačių gamintais personažais. Pasakos "Raudonkepuraitė" personažus darėme iš vielučių ir visi kartu vaidinome. Tai buvo lyg mūsų pačių sukurtas mini lėlių teatras.
Pasakos dažnai apsigyvena senutėliame girgždančiame lagamine. Vaikai jį vadina pasakų lagaminu. Jame randame pasakų personažus, atributus, kaukes. Pirmąsias dienas, kol pasaka nauja, vaikai nedrąsiai, bet susidomėję klausosi ir vaidina, vėliau jau patys prašo pasakos iš lagamino, patys skirstosi roles ir su užsidegimu bei noru vaidina, improvizuoja, kartais net sukuria savo pasakos pabaigą. Prie vyresniųjų greitai prisijungia ir mūsų mažieji. Jie taip pat nori vaidinti, būti tam tikru personažu.Visi kartu sprendžiame kas kuo bus. Visos rolės yra svarbios, nes artistai tikrai labai stengiasi.
Taigi pasakos padeda vaikams atsiskleisti, kūrybiškai pažvelgti į mus supantį pasaulį. Be to jos patinka ne tik vaikams, bet ir mums, suaugusiems. Todėl sekime, skaitykime, vaidinkime pasakas savo vaikams, jas kartu aptarkime, nes vaikai, kurių vaikystėje buvo daug pasakų yra pasiekę geresnių mokymosi rezultatų.
Darželio "Vaikystės takas" pedagogė
Daiva Šilinskienė
Straipsnio kategorijos