|
|
|
|
Grupės aplinka žvelgiant pedagogo akimis
|
Pravėrus grupės duris, apsidairius, jau gali pajusti čia tvyrančią nuotaiką, vykstančius užsiėmimus, lankančių vaikų amžių bei daugelį kitų dalykų. Šį įspūdį mums suteikia grupės aplinka. Ji daug ką atspindi.
Daugiametė patirtis dirbant ikimokyklinėje įstaigoje rodo, kad aplinkos kūrimas – vienas iš svarbiausių momentų, kuris vėliau leidžia sėkmingai dirbti, planuoti ir vykdyti veiklą su vaikais.
Labai svarbu tinkamai numatyti veiklos erdves ir juose esančius centrus įvairiems vaikų žaidimams. Pati pradžia visada būna sunki. Nuolat stumdai baldus, dėlioji žaislus bei priemones ir abejoji ar gerai, bet nereikia baimintis ir drąsiai leistis į ieškojimus. Labai svarbu į šį procesą įtraukti ir vaikus, įsiklausant į jų pasiūlymus, idėjas, taip jie pasijus pilnaverčiais grupės šeimininkais. Taip atsitiko kai įrenginėjome vaidmeninių žaidimų centrą. Stebėdama vaikų žaidimą pamačiau, kad iš įrengto centro vaikai nuolat žaislus ir priemones nešasi į kitą erdvę. Pasiteiravau „kodėl?‘‘ vaikai sakė: „Čia geriau. Čia yra kamputis.“ Pasitarėme ir kartu su vaikais šį centrą perkėlėme prie lango ir sienos. Čia gavosi uždaresnė erdvė. Tikrai jaukiau.
Man kaip pedagogui svarbu žinoti pagrindinius aplinkos kūrimo principus ir jų laikytis. Numatyti erdves aktyviai vaikų veiklai bei sudaryti sąlygas dirbti mažomis grupelėmis ar tiesiog pabūti vienam. Triukšmingi žaidimai turi vykti atokiau nuo susikaupimo reikalaujančių, todėl statybinių ir vaidmeninių žaidimų centrai gali būti greta, o kalbos ir stalo/matematikos centrai kitoje grupės erdvėje. Kurdama grupės aplinką nuolat atsižvelgiu ir į lankančių berniukų ir mergaičių skaičių. Kai rudenį į grupę susirinko didesnė dalis berniukų, teko praplėsti statybinių žaidimų centrą. Čia atsirado daugiau mašinų, kaladžių, įvairių dėžių iš kurių galima konstruoti, taip pat palikome daugiau erdvės judriems žaidimams.
Vaikų žaidimus praturtina ne tik žaislai, bet ir įvairūs daiktai iš mūsų buities. Kaip smagu stebėti, kai vaikai žaisdami parduotuvę naudojasi dėžutėmis, buteliukais, kai paprasta dėžė staiga virto mašina ar laivu. O štai žaidžiančios mergaitės ligoninę ima tvarstį, nubėga atsineša popieriaus ir pieštuką, kažką užsirašo.
Mano grupėje vaikai laisvai veikia su priemonėmis, kai reikia jas gali neštis iš vieno centro į kitą, šitaip praturtindami savo žaidimą, sukurdami naujas žaidybines situacijas. Grupėje esančios lentynos ir susitarimai kur šių daiktų pastovi vieta padeda palaikyti tvarką.
Dirbdama daug dėmesio skiriu aplinkos atnaujinimui, trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių kūrimui. Galiu drąsiai teigti, kad gerai suplanuota aplinka, tinkamai parinktos priemonės, skatina vaikų aktyvų ugdymąsi bei mokymąsi.
Parengė: Greta Staknienė
Vaikų darželio “Vaikystės takas”
pedagogė