|
|
|
|
|
„Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ arba naujai apie senas problemas
|
Prabėgusį savaitgalį Vilniuje įvyko naujo lietuviško trumpametražinio filmo „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ premjera. Šiuo atveju terminas „savaitgalis“ yra tiksliausias, nes pirmą kartą plačiajai auditorijai filmas buvo parodytas „Kino pavasario“ trumpametražių filmų programoje dar penktadienį, tačiau sekmadienį įvyko specialus kino seansas, skirtas tik šiam filmui, po kurio žiūrovai galėjo arčiau pabendrauti su filmą kūrusią komandą – aktoriais, režisieriais, prodiuseriais.
Kita vertus tai – techninės detalės, nes esmė – pats filmas. Smagu, kad lietuviškas kinas atsigauna, kino teatro ekranuose galima išvysti vis daugiau naujų, savitų kūrinių, o vaidmenis filmuose gauna ne tik patyrę aktoriai, bet ir auganti jaunoji karta.
Pasak Mijos di Marco, filme suvaidinusios mergaitę Mildą, mamos Viktorijos Kuodytės, duktė seniai norėjo nusifilmuoti „bent reklamoje“, tačiau vis nepraeidavo atrankos, o čia – vienas pagrindinių vaidmenų filme. „Kol dirbo, viskas buvo gerai, tačiau filmavimui pasibaigus, nors visa komanda palaikė ir buvo labai draugiška, pasijautė nuovargis ir įtampa“ – pasakojo V. Kuodytė – „Duktė pervargo, sakė, daugiau niekada nebesifilmuosianti, tačiau praėjo kažkiek laiko, mergaitė pailsėjo, atsigavo ir vėl mielai vaidintų toliau“.
Mamos žodžius patvirtino ir pati Mija. „Pradžioje buvo linksma ir įdomu, vėliau pradėjau pavargti, pradėjo nusibosti, tačiau supratau, kad teks viską padaryti iki galo. Dabar smagu ir kažkiek keista matyti save ekrane. Mokykloje jau klausinėja ar galės filmą pamatyti ir klasiokai“ – įspūdžiais dalinosi jaunoji aktorė, mokslų nepaleidusi ir per filmavimą – truputį daugiau reikėjo pasistengti ir klasiokus pasivijau“ – džiaugėsi Mija.
Kitą pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Gabija Siurbytė, kurią iki šiol geriau pažinojome kaip Rusų dramos teatro aktorę. Paklausta, kur lengviau – teatro scenoje ar kino aikštelėje, Gabija šyptelėjo – „Kiekviena sritis turi savo specifiką – filmo aikštelėje akivaizdžiai nepavykusį dublį galima pakartoti, tačiau vėlu kažką keisti po to, kai filmas jau sumontuotas. Teatro scenoje, pajutus, kad viskas krypsta „ne ten“, gali improvizuoti.“ „Kalbant apie filmą, šį kartą pečius užgulė kiek didesnė atsakomybė, nes tai buvo pirmas „savas“ projektas, kuriame dirbome ne kažkam, o patys sau – patys generavome idėjas, kūrėme personažus, vaidinome (filmo režisierius – Ernestas Jankauskas, Gabijos Siurbytės vyras)“ – atviravo Gabija – „tačiau, panašu, kad viskas pavyko puikiai, tad pabaigę pirmąjį projektą, jau sėdame prie antrojo „savo“, bet šį kartą – pilnametražio filmo“ – prasitarė aktorė, kol kas nepanorusi atskleisti naujojo projekto detalių.
Apie ką jau sukurtas filmas? Jame labai subtiliai, bet tuo pat metu labai aiškiai pateikiamos dvi aktualios problemos: viena, kiek aktualesnė pastariesiems metams – Lietuvos gyventojų emigracija ir juos „pagrobiantys“ darbai, antra – puikiai žinoma jau daugelį amžių – žmonių tarpusavio santykių problema. Šios dvi problemos labai tampriai persipina – tėvai, norėdami suteikti vaikams geresnį gyvenimą, paskęsta darbuose (ir nebūtinai emigracijoje), vaikai, palikti su seneliais ar tetomis, ilgisi tėvų ir sunkiai priima šalia esančių ir norinčių jiems padėti žmonių meilę ir artumą.
Taip jau yra, kad ne visada šalia mūsų yra tie žmonės, kuriuos mes trokštame matyti. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia užsidaryti nuo pasaulio, atsiriboti nuo tų žmonių, kurie su mumis yra šiandien, ir kurie nori mums padėti nesijausti vienišiems, pamirštiems ir nereikalingiems. Kartais tereikia tiek nedaug ir galima pajusti šilumą, kuri, atrodo, jau seniai mus apleido. Vėl pradėti džiaugtis smulkmenomis – pasaka prieš miegą, blynais pusryčiams ar apkabinimu – iš kurių ir susideda mūsų gyvenimas. Būtent tai mums primena filmo „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“, kurį labai rekomenduojame pasižiūrėti, herojai.
Prim.lt
