|
|
|
|
|
Pravirkdančioje „Ekskursantėje” – ir alytiškis aktorius
|
Daugelis tų, kurie „Dainavos“ kine jau spėjo pamatyti režisieriaus Audriaus Juzėno kurtą filmą „Ekskursantė“ pagal tikrą 11-metės mergaitės iš Lietuvos istoriją, sutiks – filmas nejaudinti negali, vieni verks, kiti pyks. Lietuvos ir Rusijos žiūrovams pristatytame filme vaidina ir alytiškis aktorius Robertas Šarknickas.
Pabėgusi iš tremtinių perpildyto krovininio traukinio, vežančio ją ir jos šeimą į Sibirą, mergaitė įveikė 6 tūkst. kilometrų kelią namo į Lietuvą, pilną pavojų bei nuotykių. Toks filmo siužetas privers lietuviško kino mėgėjus atverti kino teatrų duris, ne išimtis ir Alytus.
„Filmas paremtas vienos mergaitės istorijos pasakojimu. Ji išgyveno pragariškus sunkumus, tačiau bėgdama iš Sibiro 6 tūkstančius kilometrų sutiko ir gerų rusų, kurie ėjo net aukštas pareigas. Jų dėka Marija išsaugojo gyvybę. Jos tikras vardas Anastasija, ji lankė Čiurlionio menų mokyklą. Filmavimo metu kiekvieną aktorių sutikdavo šiltu apkabinimu, sprendžiu, kad tai šilta, gerumo kupina mergaitė, dabar jai turbūt yra 15–16 metų“, – sugrįždamas į filmavimo laikus pasakojo R.Šarknickas.
Galimybę vaidinti „Ekskursantėje“ Robertas vadina įdomiausiu ir jautriausiu išbandymu – jis atliko kaimo mokyklos mokytojo vaidmenį. „Ši patirtis man labiausiai paliko įspūdį dėl bendravimo ir susikalbėjimo tarp aktoriaus ir režisieriaus Audriaus Juzėno. Po išėjimo iš Alytaus miesto teatro 2006 metais buvau labai pasiilgęs profesionalaus žvilgsnio, diskusijų, tikrų pokalbių, kančios kūryboje. Kinas man atvėrė platesnes duris į kino meną, jo niuansus, vaidybos manieras, natūralumą. Kine negali vaidinti kaip teatro aktorius, kameros objektyvas išryškina žmogaus vidinę tiesą, akis, matosi, kada tu meluoji, o kada esi tikras savo tiesa. Nesvarbu, koks tu esi, blogas ar geras, tu turi tikėti tuo, ką vaidini, daryti tai, ko prašo režisierius“, – atviravo pats kino juostas kuriantis aktorius.
R.Šarknickas tikina su nerimu laukiantis akimirkos, kada pats išvys filmą, mat stebėti premjeros negalėjo. „Tai pirmas tokio pobūdžio filmas Lietuvoje: apie Stalino laikais nukankintą mūsų Lietuvą, mūsų senelius, tėvus, kurie kentėjo, sušalo ir buvo sušaudyti. Džiaugiuosi kino režisieriumi Audriumi Juzėnu, kuris apsiėmė statyti per du milijonus litų kainuojantį filmą ir kantriai laukė ketverius–penkerius metus, kol jį išvys tiek Lietuvos, tiek Rusijos žiūrovai“, – režisierių gyrė alytiškis.