|
|
|
|
|
Senojoje Varėnoje–susitikimas su filmo „Senoji Varėna“ kūrybine grupe
|
Šiemet, minint Senosios Varėnos jubiliejų, čia jau nuo metų pradžios vyksta ir dar bus daug įvairių išliekamąją vertę turinčių, prasmingų renginių šiai datai įamžinti. Vienas iš jų – susitikimas su filmo „Senoji Varėna“ kūrėjais. Renginys, vykęs A.Ryliškio vidurinėje mokykloje, sukvietė aktyviausius bendruomenės narius. 2009-aisiais sukurto trijų dalių daugiau kaip dviejų valandų trukmės filmo kūrybinės grupės nariai – scenarijaus autorė Nijolė Baužytė, montažo režisierius Vincas Bazys, režisierė Stasė Keinienė ir garso režisierius kompozitorius Algis Apanavičius – dalijosi prisiminimais, kaip buvo kuriamas filmas, kodėl ir kaip buvo pasirinktas vienas ar kitas istorijos faktas, pasakojimas, herojai, ką stengėsi parodyti, ir kas liko „už kadro“. Renginio dalyviai turėjo progą pamatyti ir filmo ištraukas. Šis filmas – prasminga ir itin vertinga dovana Senosios Varėnos jubiliejaus proga.
Filmo pristatymą pradėjusi Nijolė Baužytė papasakojo, kaip apskritai buvo sumanytas kurti dokumentinių filmų ciklas „Mūsų miesteliai“, prasidėjęs 1988-aisiais filmo kūrimu apie žurnalistės gimtąjį Pušalotą, ir kaip gimė idėja sukurti filmą apie Senąją Varėną. Pasak N. Baužytės, kiekvienas žmogus yra knyga, apie kiekvieno žmogaus gyvenimą galima sukurti romaną, o apie miestelį – tuo labiau. „Ypač jei į jį žiūrėsi meilės kupinomis akimis, visada atrasi ką gražaus jame“,–kalbėjo filmo kūrėja. „Visiškai normalu, kad galbūt jūs kažko pasigedote, o kažko pasirodė per daug. Kuriant filmą parodoma maždaug ketvirtadalis surinktos pokalbių medžiagos, todėl natūralu, kad ne viskas gali sutilpti“.
Žurnalistė pasakojo, kad perskaičiuosi informaciją apie Senąją Varėną, suprato, jog Senoji Varėna yra išskirtinė dėl dviejų dalykų – „tai pasienio miestelis, vienas iš nedaugelio, kuris buvo padalintas į dvi dalis – Lietuvos ir lenkų. Ir antrasis išskirtinumas – ji turi tiltą, per kurį 1939 metais Lietuvos kariuomenė įžengė į Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą. Būsimas Smetonos žentas, pulkininkas Aloyzas Valiušis palei tiltą pakėlęs kardą sukomandavo: „Žengte marš į Vilnių....“. Tai buvo Varėnos „žvaigždžių valanda“, ir šį faktą reikia būtinai pažymėti. Žmonės stovėjo ir verkė, matydami šį sukrečiantį vaizdą, kai Lietuvos kariuomenė ant žirgų įžengė į okupuotą Vilniaus kraštą“,-vieną įdomiausių Senosios Varėnos istorijos faktų priminė filmo kūrėja.
N. Baužytė sakė, kad kuriant filmą svarbiausi jo aspektai buvo M. K. Čiurlionis, okupacija, lenkmetis, miestelio padalinimas į dvi dalis, poligonas ir Lietuvos kariuomenės žygiavimas, nauja bažnyčia.
Istorine praeitimi turtinga Senoji Varėna rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta po Žalgirio mūšio – 1413 metų sausio 9 d. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto tą dieną rašytame laiške kryžiuočių ordino magistrui.
Istorikai jau neabejoja, kad Varėnos žemėje XV a. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaras ir pilis, kurioje jis su savo dvariškiais praleisdavo daug laiko ne tik medžiodamas savo malonumui, bet ir kariuomenės aprovizacijos tikslais.
Nuo Senosios Varėnos įsikūrimo iki šių dienų čia vyko daug istorinių įvykių, gimė ir gyveno daug iškilių žmonių, kurie savo prasmingais darbais rašė ir teberašo savo gimtinės istoriją bei garsina jos vardą Lietuvoje ir užsienyje. Senojoje Varėnoje gimė iškiliausias lietuvių tautos menininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, žymi lietuvių režisierė, teatro meno pedagogė Dalia Tamulevičiūtė ir daugybė kitų žymių asmenybių.
Prisiminimais, kaip buvo kuriamas šis filmas, dalijosi režisierė Stasė Keinienė ir montažo režisierius Vincas Bazys. Pasak jų, filmuojant Senosios Varėnos gatveles ir žmones, jiems pavyko viena svarbiausių užduočių –„pagauti“ miestelio dvasią.
Kompozitorius Algis Apanavičius, sukūręs muziką šimtui septyniasdešimt filmų ir spektaklių, pasakojo, kaip šiam filmui buvo renkamas muzikinis fonas. „Kiekvienam epizodui turėjo būti vis kita muzika, atspindinti pristatomą laikotarpį – viduramžius, karą, pokarį, partizaninį laikotarpį ar dabartį...“. Kompozitorius filmui pritaikė savo sukurtą muziką.
Filmo kūrėjai pažymėjo vieną svarbų bruožą, kad „visi filmo herojai buvo labai geri pašnekovai, puikūs artistai, o Senoji Varėna įsiminė kaip šaunių, tikrų lietuvių, svetingų, vaišingų ir nuoširdžių žmonių kraštas“.
Susitikime dalyvavo bei savo įspūdžius pasakojo ir filmo „Senoji Varėna“ herojai – docentė Gražina Jaronienė, profesorius Stasys Vėlyvis, Vytautas Kaziulionis, Antanina ir Danielius Zalieckai. Jie, pasak Nijolės Baužytės, stengėsi įamžinti skirtingą ir vis kitokią Senosios Varėnos istorijos dalelę.
Šio filmo iniciatorius ir rėmėjas, profesorius Stasys Vėlyvis pasakojo apie savo gimtinę – kaip pats sakė, „pirmąją Varėną“, bei už filmo kadro likusias kai kurias net ir labai svarbias kaimo istorijos detales, pavyzdžiui, neparodytą 1941-1944 metų laikotarpį. Profesoriaus nuomone, „filmas galėjo būti ir geresnis, bet kas nepadaryta šiandien, tą visada galima padaryti rytoj. Senojoje Varėnoje dar yra senoji karta žmonių, daug atsimenančių ir turinčių ką papasakoti, todėl tikėsimės sulaukti ir ketvirtosios filmo dalies... Turbūt niekas taip negali pažeminti žmogaus ir visos tautos, kaip panieka savo istorijai, savo šaknims, kaip bandymas kažką nutylėti. Gili mintis – kokia valdžia bebūtų, viskas kartojasi. Vieni nutyli, tai kas jiems nenaudinga, kiti atėję prisimena tai, kas buvo nutylėta, bet nutyli tai, kas jiems netinka...“,–kalbėjo profesorius...
Vytautas Kaziulionis dėkojo filmo autoriams už puikų filmą ir pakomentavo režisierės minėtą faktą apie Senosios Varėnos tiltą, skyrusį du skirtingus kraštus. Antanina ir Danielius Zalieckai pasidalijo prisiminimais apie darbą audimo fabrike ir, dėkodami už filmą, scenarijaus autorę N. Baužytę apjuosė jų pačių išausta staltiese.
N. Baužytė apgailestavo, kad į filmą nesutilpo dar labai daug nufilmuotos vertingos medžiagos, tačiau ji bus saugoma televizijos archyve, todėl bet kada gali būti panaudota. „Labai vertingi Vytauto Kaziulionio bei šviesios atminties varėniškio Jono Tamulevičiaus, kuris tarnavo kariuomenėj Senosios Varėnos poligone ir buvo pulko raštininku, prisiminimai, jie negali būti užmiršti ir tikrai bus išsaugoti“,–žadėjo žurnalistė.
Šio filmo kopiją N. Baužytė padovanojo Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio mokyklai.
Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas pasveikino kaimo bendruomenę su gražiu jubiliejumi, kūrybinei grupei padėkojo už filmą, kuris turi didelę išliekamąją vertę ir yra svarbi bei didelė dovana ne tik Senosios Varėnos bendruomenei, bet ir visam Varėnos kraštui. „Žiūrint jį, atrodo, kad plauki valtele per laiko upę. Šis filmas – labai prasminga dovana Senosios Varėnos jubiliejui“,–sakė rajono vadovas.
Filmo kūrėjams gražiomis lietuvių liaudies dainomis dėkojo Varėnos kultūros centro jaunimo folkloro studijos ansamblis, vadovaujamas Vaidos Naruševičiūtės.
Rūta Averkienė