|
|
Boulingo istorija
|
Nuo to laiko boulingas daugiau nebuvo paminėtas. Ir jau vokiečių istorikas Viljamas Pelis, savo knygoje "Boulingas" rašo, kad žaidimas gimė Vokietijoje III amžiuje, bet ne kaip sportas, o kaip religinė apeiga. Tuo laiku vokiečiai turėjo ginklą, kuris vadinosi "Kegel". Pelio nuomone, "Kegelį" statė viename patalpos kampe ir mesdavo į jį rutulį iš kito patalpos kampo. "Kegelis" simbolizavo pagonį. Tuo būdu žaidimas simbolizuodavo pagonybės išnaikinimą.
Pradžioje boulingo takelius darydavo iš molio arba pelenų, o kėglių galėjo būti nuo 5 iki 17. Tačiau jau nuo 1200 m. boulingo takeliai buvo mediniai, maždaug pėdos pločio. Kėglius statydavo ant platesnės platformos (36-48 pėdos) takelio gale. Tokių takelių ligi šiol galima aptikti Vokietijoje.
Palaipsniui kėgliai (boulingas) populiarėjo. Pirmieji visiems prieinami boulingo centrai atsidarė XV a. Pats terminas "alėja" reiškė uždarus boulingo kortus. Vėliau boulingo centrai atsirasdavo šalia viešų ir poilsio vietų (smuklių, viešbučių), kadangi ten buvo daugiau norinčių pažaisti.
1875 m. buvo įkurta pirmoji Nacionalinė Boulingo Asociacija (NBA). Į ją įėjo net 27 Manheteno boulingo centrai. Asociacija nustatė taisykles dėl rutulio dydžio, numuštų kėglių pašalinimo nuo takelio, centrinio kėglio vietos. Pirmą kartą šias taisykles išleido 1880 m. ir, kaip ir visa nauja, jos neprigijo. Kai kurie boulinga apibūdindavo kaip žaidimą, kurą galima žaisti kaip kas nori. 1890 m. buvo įkurta Amerikos boulingo lyga (ABL), kuri įvedė supratimą apie žaidimą, susidedantį iš 20 metimų, todėl ture vietoj trijų metimų liko tik du. Dėl to maksimalus taškų skaičius buvo 200, juos galima buvo uždirbti nuosekliai išmušus 10 straikų. ABL taip pat sumažino kėglių aukštį iki 15 colių ( ir dabartinis aukščio standartas lygus 15 colių. Dauguma žaidėjų nesutiko su tokiomis naujovėmis, todėl organizacija smuko. 1981 m. įsikūrė Amerikos mėgėjų žaisti boulingą lyga (AABL), kuri taip pat nustatė 20 metimų ir uždraudė piniginius prizus boulingo turnyruose. tačiau tokia idėja nebuvo viliojanti, todėl, spaudžiant Niujorko boulingo centro organizacijai, mineta lyga neužilgo užsidarė.
XX a. pradžioje boulingo technologija sparčiai pažengė į priekį. Anksčiau pagrindinė rutulių žaliava buvo guajako medis, pasižymintis labai tvirta mediena. 1905 m. pasirodė pirmas guminis rutuys "Ever true", o 1914 m. korporacija Brunswick pristatė rutulį "Mineralik", reklamuodama "paslaptingą kaučiukinę medžiagą"
Rutulių skaičius augo, ir tai būtų buvę gerai, jei ne techniniai nesklandumai. Trūko... berniukų, paprastų vikrių berniukų, kurie turėjo sustatyti žaidėjų numuštus kėglius. Negana to, kad jų buvo sunku rasti, jie buvo murzini, nepatikimi ir grubūs lankytojams. Kaip visada, padėjo atsitiktinumas
Remėjų paieškos pagaminti pinspoteri (taip buvo pavadinta mašina) užtruko. Paskui prasidėjo II pasaulinis karas - nebuvo laiko galvoti apie boulingą. 1945 m. pabaigoje AMF kompanija, kuri gamino maisto, tabako ir lengvosios pramonės įrangą, vice - prezidentas Morhedas Petersonas nusipirko iš Gotfrydo Šmidto patentą automatinio pinspoterio gamybai. 1946 m. jis buvo demonstruojamas parodoje.
Pirmasis pinspoteris buvo įrengtas Mičigane 1951 m., o 1952 m. pabaigoje buvo pradėta gaminti pinspoteriai pramoniniu būdu. Daugiau boulingo centrų savininkams nereikėjo beniukų, paduodančių kėglius - vienas mechanikas galėjo prižiūrėti įrenginius iš kart ant kelių takelių, veikiančių daug valandų per dieną.
Šiandien boulingas - pripažintas šeimyninis poilsis ir profesionali sporto šaka. Jav yra apie 8000 boulingo centrų ir 1400 takelių. Didžiausias pasaulyje šiuolaikinis boulingo centras yra Japonijoje ir turi 141 takelį.
Tarptautinė boulingo federacija ( FIQ) vienija 125 nacionalines federacijas : WTBA (10 kėglių sistemos boulingo žaidimo asociacija) - 97 šalis ir WNBA ( 9 kėglių sistemos boulingo žaidimo asociacija) - 28 šalis.
Boulingo istorija savo šaknimis siekia gilią senovę. Rutulių ir kėglių prototipų, datuojamų 5200 m. prieš m. e. archeologai rado, kasinėdami senovės Egipte. Kapavietėje buvo rasti keli nedideli akmeniniai rutuliai, trys gabalėliai marmuro ir devyni ploni kėgliai. Londono universiteto profesorius egiptologas seras Findersas Petrė savo monografijoje "Egipto kūrimasis" įspėja, kad rutulį reikia mesti per vartus, sudėtus iš marmuro gabalėlių. Tikslas - devyni kėgliai, sustatyti rombu.
Taigi, pirmasis 10-kėglių boulingo žaidėjas, manoma, metė rutulį prieš daugiau kaip 7000 metų.