|
|
|
|
|
Pietų Korėjos mokslininkai ketina klonuoti mamutą
|
Pasaulinėje mokslininkų bendruomenėje eilinį kartą užvirė karštos diskusijos ar verta klonuoti gauruotąjį mamutą. Diskusijos kilo po to, kai Pietų Korėjos mokslininkai, tyrinėjantys 2013 m. Rusijos amžinajame įšale rastos puikiai išsilaikiusios mamutės kūną, šią savaitę pareiškė, jog jiems pavyko aptikti kraujo mėginių, iš kurių būtų galima pabandyti klonuoti gyvą mamutą.
Šis prie klonavimo projekto dirbančios Pietų Korėjos biotechnologijų kompanijos „Sooam“ genetikų pareiškimas sukėlė tikrą audrą tarptautinėje mokslininkų bendruomenėje. Londone esančio Gamtos istorijos muziejaus (angl. Natural History Museum) mokslininkės dr. Tori Herridge nuomone, mamutės klonavimas būtų labai įdomus moksliniu požiūriu, tačiau klonavimo nauda nenusvertų etinių problemų. Pirma, klonuotą mamuto vaisių 22 mėnesius turėtų išnešioti surogatinė motina – Azijos dramblio patelė, kuri greičiausiai mirtų gimdydama klonuotą mamutą arba būtų pažeista jos sveikata, todėl sėkmingam klono išnešiojimui reikėtų eksperimentuoti su daug dramblių patelių. Antra, mamutai, kaip ir drambliai, yra labai socialūs gyvūnai, tačiau tikėtina, kad ką tik gimęs naujagimis nepritaptų prie dramblių ir būtų pasmerktas vienišai egizstencijai, nekalbant jau apie tai, kad vos tik gimęs jis iš karto taptų vieninteliu gyvu išnykusios rūšies atstovu.
Tiesa, Pietų Korėjos mokslininkai bando nuraminti įsikarščiavusius diskusijų dalyvius, teigdami, kad klonavimo procesas, jei ir bus įgyvendintas, užtruks ne vienerius metus. Be to, dar nėra visiškai aišku ar iš tiriamos mamutės kūno gautos kraujo mėginių ląstelės yra tinkamos klonavimui. Edinburgo profesorius Ian‘as Wilmut‘as, vadovavęs mokslininkų grupei, klonavusiai pirmąjį žinduolį – įžymiąją avį Dolly – mano, kad mamuto klonavimas yra labai vertinga mokslinė patirtis. I. Wilmut‘o teigimu, mamuto klonavimas yra svarstytinas, jei klonuotu gyvūnu bus įmanoma tinkamai pasirūpinti.
