Taip jau yra įprasta, kad keliaudami į gamtą visi nešasi įvairiausių užkandžių, vasarą neapsieinama ir be lauko kepsnių. Tačiau gydytojai nuogąstauja, kad vasarą didėja rizika apsinuodyti maistu, susirgti žarnyno ligomis, kurias sukelia per maistą plintančių ligų sukėlėjai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas sako, kad vasarą karštame ore bakterijos dauginasi greičiau, dėl to didėja rizika susirgti, todėl kiekvienai iškylai reikia kruopščiai ruoštis ir apgalvoti, kokius maisto produktus imsite į gamtą. Vengti reikėtų termiškai neapdoroto ar laikomo netinkamomis sąlygomis maisto.
Maistas turi būti šviežias
Pasak A. Kaušo, net ir kokybiškas maistas, laikomas netinkamomis sąlygomis, gali greit prarasti savo maistines savybes ir tapti netinkamu vartoti. Gydytojas sako, kad ypač svarbu įsigyti šviežią maistą, o vėliau jį tinkamai saugoti. Todėl vasarą reikėtų vengti konditerijos ir mėsos gaminių, kuriais prekiaujama turgavietėse ar mažuose kioskuose. Neturint tinkamų produktų laikymo sąlygų, maistas genda greičiau. Įsigijus tokio maisto, kyla rizika susirgti.
„Tortai, pyragaičiai turėtų būti perkami tik parduotuvėse, nes prekiaujant lauko sąlygomis jie genda greičiau, nes ilgai laikomi saulėje. Todėl pyragaičius rekomenduojama valgyti namuose. Galima nusipirkti tinkamą tortą, tačiau gamtoje vis tiek didėja tikimybė juo apsinuodyti. Vasarą dažniausiai susergama salmonelioze nuo kiaušinių, naudojamų konditeriniams gaminiams, ar vištienos produktų. Ypač rizikinga į gamtą vežtis parūkytą vištieną. Todėl maistą į gamtą reikia rinktis atsakingai“, - pabrėžia gydytojas A. Kaušas.
Anot gydytojo, iškylaujant galima apsinuodyti ir nuo kepamos ant laužo mėsos, tačiau jeigu ji tinkamai apdorota, rizikos nėra, išskyrus tus atvejus, kai kepti naudojama nekokybiška mėsa. A. Kaušas perspėja, kad vasarą kyla rizika apsinuodyti net valgomaisiais ledais, kurie dažnai dėl elektros šuolių atitirpsta ir vėl būna užšaldomi.
Lengvi apsinuodijimai išgydomi namuose
Gydytojo A. Kaušo teigimu, pastaruoju metu į ligoninę patenka rotovirusine infekcija apsikrėtę žmonės, kuriuos kamuoja ilgalaikis viduriavimas. Šia infekcija dažniausiai serga vaikai. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia, galima įtarti, jog žmogus užsikrėtė dizenterija ar salmonelioze.
„Žmogus, kuris negaluoja, nes užsikrėtė viena ar kita infekcija valgydamas netinkamai apdorotą ar nekokybišką maistą, jaučia šaltkrėtį, karščiuoja, viduriuoja, atsiranda pilvo skausmai. Jei užsikrečiama stafilokokine infekcija, apsinuodijama, tada pasireiškia gastritiniai požymiai – pakyla temperatūra, atsiranda gausus pykinimas, skrandžio skausmai“, - aiškina gydytojas.
Jei žmogus jaučia šiuos požymius, ne visada jam būtina skubėti pas gydytojus. Anot A. Kaušo, galima ir namų sąlygomis pasveikti. Jei įtariamas apsinuodijimas, reikėtų gerti daugiau vandens, vartoti aktyvuotos anglies. Kai apsinuodijimas pasireiškia žaibiškai, gydytojas pataria dirbtinai sukelti vėmimą.
„Skrandžio išvalymas sukeliant dirbtinį vėmimą gali būti taikomas ne vėliau kaip praėjus 2-3 val. po valgymo, nes vėliau skrandžio turinyje ligos sukėlėjų gali nebelikti. Mes savo pacientus mokome, kad kaip lašinės laša iš lėto, taip ir žmogus, kuris prastai jaučiasi ir įtaria, kad gali būti apsinuodijęs, turėtų mažais gurkšneliais gerti daug vandens. Tada nuo vandens nepykins ir apsinuodiję gaus daugiau skysčių“, - aiškina A. Kaušas.
Gydytojas pabrėžia, kad po apsinuodijimo nereikėtų skubėti valgyti įprastų maisto produktų, kurie gali dar labiau paaštrinti apsinuodijimo simptomus. Geriausia laikytis dietos – gerti nesaldintą arbatą ar vandenį, valgyti duonos džiuvėsėlius. „Jei laikomasi šių nurodymų, apsinuodijimo simptomai įveikiami be vaistų, tačiau jei susergama salmonelioze ar kitais rimtais susirgimais, reikia nedelsiant kreiptis į medikus“, - sako A. Kaušas.
Jautriausi maistui – vaikai
Pasak Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriaus vedėjos vaikų gydytojos gastroenterologės Indrės Stankevičienės, vaikų imunitetas dar visiškai nesusiformavęs, todėl jie dažniausiai serga bakterinėmis žarnyno uždegiminėmis ligomis, kai yra netinkamai ruošiamas maistas, nesilaikoma higienos.
„Salmonelioze, bakterioze ir kitomis ligomis vaikai suserga dažniau vasarą. Kuo vaikas mažesnis, tuo rizika susirgti didesnė. Kartais gali nutikti taip, kad suaugęs žmogus, turintis stiprią imuninę sistemą, valgys tą patį maistą ir nesusirgs, skirtingai nei vaikas, kurio organizmas pažeidžiamas. Užtenka net ir mažesnio maisto kiekio, kad vaikas susirgtų žarnyno uždegimu, todėl į gamtą nerekomenduojame neštis greitai gendančių produktų, kurie turi būti laikomi šaldytuve“, - pabrėžia vaikų ligų gydytoja.
Iškylų metu ypač populiarūs mėsos gaminiai. Jų, anot I. Stankevičienės, šalia vaisių ir daržovių nederėtų laikyti, nes tada kyla pavojus, kad vaisiai ir daržovės bus užkrėsti. Visos daržovės ir vaisiai turi būti kruopščiai plaunami po švariu tekančiu vandeniu.
Gendantys pieno produktai kelia pavojų apsinuodyti, tačiau, anot I. Stankevičienės, apsinuodijimai ir žarnyno uždegiminiai susirgimai pasireiškia taip pat – viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmais ir pykinimu.
„Šiuo metu didžiausią grėsmę vaikų sveikatai kelia ekologiškų produktų vartojimas. Kai tėvai vaikams duoda gerti nepasterizuotą pieną, valgyti sūrius ar kitus pieno gaminius, tada nė nepastebima, kai vaikas suserga bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Visuomet tėvams rekomenduojame mažiesiems gaminti šviežią maistą, o į išvykas vežtis tik negendančius produktus“, - teigia I. Stankevičienė.
Jei vaikas be perstojo vemia ir viduriuoja, pasak gydytojos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. „Pirma pagalba apsinuodijusiam vaikui – skysčių organizme papildymas. Jei vaikui pakyla temperatūra, jis tampa vangus, mieguistas, būtina kreiptis į medikus, nes vaikai žaibiškai greitai netenka skysčių, todėl staiga pablogėja jų sveikatos būklė“, - sako I. Stankevičienė.
