|
|
|
Saugus plaukiojimas – pagrindiniai reikalavimai baseinams
|
Šaltajam sezonui dar tik įpusėjus, žmonės eina išjudinti savo kaulų į baseinus. Ne paslaptis, kad plaukiojimas – vienas efektyviausių būdų pašalinti nugaros skausmus, prasimankštinti ir tuo pačiu prisiminti vasarą – juk viena smagiausių šio sezono atrakcijų ir yra plaukiojimas. Baseinuose esanti šilta ir drėgna aplinka, nuolat pakartotinai panaudojamas vanduo yra ideali terpė bakterijų dauginimuisi, kaip ir neteisingai naudojamos cheminės medžiagos baseino patalpų, vandens priežiūrai gali padaryti didelę žalą šių paslaugų vartotojams. Taigi pravartu žinoti pagrindinius reikalavimus baseinams.
Informacija, kuri turi būti paskelbta viešai
Pirmiausia, kiekviena įmonė, teikianti baseinų paslaugas, privalo turėti leidimą – higienos pasą. Šis dokumentas patvirtina, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Leidimas – higienos pasas turi būti pateiktas viešai, lankytojams matomoje vietoje. Taigi pasidomėti, ar įmonė turi tokį dokumentą ne taip jau sunku – tereikia atidžiau apsižvalgyti baseino patalpose.
Prie įėjimo į baseino patalpas turi būti viešai iškabintos baseinų vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nurodyta visa būtina informacija vartotojui apie saugų elgesį baseine. Taip pat turi būti nurodyti vandens kokybės rodikliai: vandens temperatūra, pH, liekamojo chloro ar kitos vandens dezinfekcijai naudojamos medžiagos liekamasis kiekis baseine.
Vanduo turi atitikti iškeltus reikalavimus
Baseinų vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Visuose didžiuosiuose baseinuose turi būti įrengti automatinės laisvojo liekamojo chloro, pH dydžio nustatymo ir užrašymo įrenginiai bei automatinė vandens dezinfekcijai naudojamo preparato dozavimo įranga.
Baseinuose vanduo nuolat užteršiamas, todėl siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų reikalavimus, vanduo valomas naudojant koaguliaciją (cheminių medžiagų pagalba smulkios plaukiojančios dalelės ,,sukabinamos“ į stambesnius junginius), filtraciją (skendinčios medžiagos šalinamos iš vandens leidžiant jį per aktyviosios medžiagos sluoksnį), dezinfekciją (vanduo nukenksminamas nuolat į jį įmaišant chloro (ar kitų dezinfekcinių medžiagų) turinčių preparatų).
Kiekviename baseine, išskyrus mažuosius baseinus be recirkuliacinės sistemos, turi būti įrengtas automatinis laisvojo chloro, pH dydžio nustatymo įrenginys, įrengta automatinė dozavimo įranga. Didelių baseinų vandenyje liekamojo aktyvaus chloro koncentracija turi būti nuo 0,5 iki 2,0 mg/l, o baseinų vandenyje, skirtame vaikams iki 7 metų amžiaus, liekamojo aktyvaus chloro koncentracija turi būti palaikoma nuo 0,3 iki 1,0 mg/l. Esant mažesnei nei reglamentuojama chloro koncentracijai sudaromos palankesnės sąlygos augti ir daugintis mikroorganizmams, todėl padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis žarnyno ligomis, o esant didesnei nei 2 mg/l chloro koncentracijai vandenyje gali būti dirginamos akių ir nosies gleivinės, išberiama oda.
Rekomenduojama temperatūra
Mažuosiuose baseinuose, kur nėra recirkuliacinės sistemos, vanduo nedezinfekuojamas, o po kiekvieno panaudojimo turi būti išleidžiamas, baseinas išvalomas, dezinfekuojamas ir tik tada vėl pripildomas vandens. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mažųjų baseinų kategorijai priskiriami tik tie baseinai, kurių talpa mažesnė nei 10 m³. Šie baseinai dažniausiai įrengiami viešbučiuose, prie pirčių, saunų, taip pat sūkurinės vonios.
Patalpų temperatūra taip pat reglamentuota higienos normoje. Sporto baseinuose rekomenduojama vandens temperatūra 24–28 t°C, plaukimo ir maudymosi – 26-29 t°C, vaikų iki 7 m. 30-32 t°C, sūkurinėse voniose - 38-41 t°C.
Ligos, kuriomis galima užsikrėsti netvarkingame baseine
Baseinų lankytojai per tinkamai neparuoštą baseino vandenį gali užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis žarnyno ligomis, kurias sukelia vandenyje parazituojantys pirmuonys, taip pat kirmėlinėmis ligomis, kurias sukelia biohelmintai (kirmėlės, perduodamos žmogaus žmogui: dažniausiai pasitaiko spalinukės ir nykštukiniai kaspinuočiai). Taip pat galima užsikrėsti hepatitu A (gelta), virusinės kilmės meningitu. Dažnai pasitaiko kojų ir nagų grybelių ligos.