Teismų vykdoma diskriminacija – teisėta?

Turbūt dar prisimenate, kad praėjusiais metais, lapkričio pradžioje, nusivylę Lietuvos teisine sistema ir nebegalėdami taikstytis su esama padėtimi, prieš teismų ir valstybinių institucijų, tokių kaip Vaiko teisių apsaugos skyriai, skyrium gyvenančių tėvų atžvilgiu vykdomą diskriminaciją Vilniuje, prie Aukščiausiojo teismo piketavo tėčiai.

Tą kartą piketuotojų buvo tik keturi, tačiau redakcijos, bendradarbiaujančios su tokiomis nevyriausybinėmis organizacijomis kaip Vyrų krizių centras (VKC) ir Asociacija prieš tėvų atstūmimą (APTA) turimais duomenimis, diskriminaciją patiriančių skyrium gyvenančių tėvų (neoficialia statistika, 90 – 95 proc. atvejų tai yra vyrai), yra gerokai daugiau.

Piketas tuomet sulaukė nemažo žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo, su piketuotojais susitiko Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėntaitė, kuri pripažino, kad „teismai dažnokai vadovaujasi sovietinių laikų praktika“ bei paragino piketuotojus „dalintis su Aukščiausiuoju teismu informacija, kad būtų formuojama nauja, moderni teismų praktika“ ir Aukščiausiojo teismo teisėjai.

Deja, kalbos taip ir liko kalbomis. Vienas iš piketuotojų netrukus pateikė savo skundą dėl jo atžvilgiu vykdomos finansinės diskriminacijos Lietuvos Aukščiausiajam teismui, vėliau teikė skundo papildymą... Dabar skundas dėl diskriminacijos nagrinėjamas Europos žmogaus teisių teisme, nes Lietuvos teismai, įskaitant ir „naują, modernią praktiką“ žadėjusį formuoti LAT, skundą atmetė. Redakcijos turimais duomenimis, dar mažiausia vienas skundas prieš Lietuvą dėl valstybinių institucijų, įskaitant teismus, vykdomos diskriminacijos, šiuo metu yra rengiamas. Ir panašu, kad tokių skundų tik daugės, nes padėtis po piketo nepasikeitė. Bent jau nepasikeitė į gerą – redakcijos turimais duomenimis, skyrium gyvenantys tėvai teismuose ir toliau susiduria su teisėjų šališkumu, išankstinėmis nuostatomis ir jų atžvilgiu vykdoma diskriminacija.

Viena iš tokios padėtis priežasčių galima įvardinti Lietuvos politikų abejingumą diskriminacijos problemoms. Nors Lietuvoje pastaraisiais metais priimta abejotinų įstatymų, teigiant, kad juos priimti vertė Europos sąjungos direktyvos, kai kuriais atvejais tos pačios direktyvos yra labai ramiai ignoruojamos. Kaip teigia kai kurios nevyriausybinės organizacijos:

„2008 metų liepos mėnesį Europos Taryba pateikė pasiūlymą Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms priimti horizontaliąją lygių galimybių direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas. Dėl politinės valios trūkumo kai kuriose ES šalyse narėse praėjus septyneriems metams nediskriminavimo direktyva išlieka nepriimta.“

Labai tikėtina, kad ši direktyva Lietuvoje dar ilgai nebus priimta, nes taip tiesiog patogiai. Be to, taip sudaroma galimybė teismams ir toliau vykdyti diskriminaciją, nes Teismai ir juose dirbantys teisėjai Lietuvoje yra aukščiau įstatymų. Jeigu kitų valstybės tarnautojų veiklą gali vertinti jų viršininkai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, tai teismų veiklos ir teisėjų darbo negali vertinti beveik niekas. Vienintelė tai galinti daryti institucija yra Teisėjų etikos ir drausmės komisija, tačiau pastaroji, redakcijos turimais duomenimis, skundus dėl galimai diskriminacinio teisėjų elgesio, dažniausia, ignoruoja, nes... nėra praktikos, kad teisėjas būtų pripažintas kaltu vykdęs diskriminaciją, o praktikos nėra, nes ji nėra formuoja, o nėra formuojama, nes trūksta informacijos, o informacijos trūksta, nes ją teikiantys asmenys yra diskriminuojami....

Dar viena įdomi detalė – Lietuvos valstybinės institucijos, teigdamos, kad bet koks teismų darbo komentavimas ar teisėjų, kad ir galimai vykdančių diskriminaciją, veiklos įvertinimas, bus kišimasis į teismų darbą, komentarų šiuo klausimu vengia:

„Laba diena, Teisingumo ministerija pagal savo kompetenciją negali vertinti galimų teisėjų etikos pažeidimų. Galimus etikos pažeidimus gali svarstyti tik Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuri sprendžia, ar kelti teisėjui drausmės bylą.

Šios komisijos kontaktus galite rasti Nacionalinės teismų administracijos internetinėje svetainėje (www.teismai.lt )

Geros dienos!

Pagarbiai Audris Kutrevičius

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas“.

Tą vengia daryti ir esą žmogaus teisių klausimais besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos:

„Sveiki, Ačiū, kad domitės instituto veikla. Deja, Jums rūpimų klausimų komentuoti negalime, tai nėra tiesiogiai susiję su mūsų darbo pobūdžiu.

Linkiu kuo geriausios kloties,

Jurgita Pačekajutė, EIGE“

Komentuoti galimai diskriminaciją vykdančių teisėjų veiksmus atsisako net Konstitucinis teismas:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pavedimu paaiškiname, kad Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų teikti teisinių konsultacijų, komentarų, vertinti teismų sprendimų ar teisėjų veiksmų.

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalis).

Pagarbiai

K. Jankauskas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Teisės departamento direktorius“

Nors teismų praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai teisėjai pažeidinėja to paties Konstitucinio teismo išaiškinimus, privalomus visiems likusiems Lietuvos gyventojams.

Tai daryti vengia ir jos ekscelencija šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė – vienintelis asmuo visoje Lietuvos Respublikoje, galintis skirti ir atleisti teisėjus. Nors jos ekscelencijai buvo pateikti iš anksto suderinti klausimai:

„Kaip šalies vadovė, gerb. Dalia Grybauskaitė, vienintelis asmuo valstybėje, galintis paskirti ir atleisti teisėjus, vertina tą faktą, kad jau trečią Nepriklausomybės dešimtmetį skaičiuojančioje Lietuvoje teismai vis dar vadovaujasi "sovietinių laikų praktika" (LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės S. Rudėnaitės žodžiai, pasakyti per susitikimą su piketuotojais

2014 m. lapkritį)?

Ar įvertinus tai, kad prieš teismų šališkumą ir vykdomą diskriminaciją jau vyksta piketai, galima teigti, kad teismų sistemai būtina reforma?

Galbūt pribrendo laikas apriboti teisėjų galias ir griežtinti jų asmeninę atsakomybę už priimamus sprendimus?“

Prezidentūros kanceliarija pateikė sausą, biurokratišką atsakymą, tačiau į nė vieną užduotą klausimą atsakyta nebuvo.

Visgi labiausiai nuvylė Teismų darbą kontroliuojanti ir prižiūrinti institucija – Teismų administracija. Telefoninio pokalbio metu šios institucijos atstovė pažadėjo, kad jeigu bus užduoti konkretūs klausimai, Teismų administracija, kartu su Lietuvos aukščiausiuoju teismu, parengs į juos atsakymus. Bendrai su VKC ir APTA nariais buvo parengti konkretūs klausimai:

„Ar Lietuvoje galioje Europos sąjungos teisės aktai, tarp kurių - Įstatymai ir aktai, draudžiantys diskriminaciją?

Konstitucija gina visų Lietuvos piliečių ar tik teisėjų teises ir laisves?

Praėjusių metų lapkričio 7 d. prie LAT piketavo teismų diskriminacija nusivylę tėvai. Jie LAT įteikė rezoliuciją. Gal galite patikslinti ar buvo imtasi kokių nors veiksmų galimos teismų vykdomos diskriminacijos mažinimui?

Nors LAT teigia negavę skundų dėl teisėjų galimai vykdomos diskriminacijos, bet, darant prielaidą, kad tokia diskriminacija vyksta, gal galėtumėte nurodyti į kokią įstaigą ir kokia forma reiktų kreiptis galimai su diskriminacija susidūrusiam asmeniui?

Mano turimomis žiniomis mažiausiai 4 skyrium gyvenantys tėvai, praėję ir LAT, kreipėsi į EŽTT, dar vienas skundas yra rengiamas. Galbūt tai lemia aplinkybė, kurią gerb. S. Rudėnaitė įvardino kaip „teismuose naudojama sovietinių laikų praktika?“ Kokių priemonių imamasi teismų praktikos modernizavimui?

Ar LAT pripažįsta TAS (Tėvų atstūmimo sindromą) kaip reiškinį?

Ar LAT pripažįsta TAS kaip vaiko žalojimą ir savotišką smurto prieš vaiką formą?

Ar laikote, kad lygiavertė tėvystė labiausiai atitinka vaiko interesus po tėvų skyrybų?

Ar teisėjai, nagrinėjantys šeimos bylas, turi gaires, kas yra geriausia vaikų interesams? Kur su tomis gairėmis (jei tokios yra) galima susipažinti?

Ar teismai turi žinių/duomenų kad skyrium gyvenantys tėvai, esant nesutarimams tarpusavyje, praktikoje įgyvendintų tėvų lygybę (tėvų valdžios panaudojimą vaiko ugdyme, gydyme, auklėjime)?

Ar teismai bendradarbiauja su anstoliais keisdamiesi informacija/duomenimis apie teismo sprendimo aiškumą ir logiškumą įgyvendinant teismo sprendimus dėl bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais (yra atvejų, kai teismo priimtą sprendimą yra labai sudėtinga įgyvendinti praktiškai)?

Yra parengtas įstatymo projektas, kuriame, be kita ko, siūloma: įtvirtinti, kad trukdymas skyrium gyvenančiam vienam iš tėvų bendrauti su vaiku (vaikais) laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia;

Gal, sekant kai kurių Vakarų valstybių pavyzdžių, yra tikslinga dar labiau griežtinti sankcijas bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu trukdančiam tėvui – stabdyti alimentų mokėjimą, naikinti mokesčių lengvatas ir t.t.?“

Į nė vieną iš šių klausimų nei Teismų administracija, nei Lietuvos aukščiausias teismas neatsakė.

Panašu, kad mes šiandienos Lietuvoje vis dar turime tai, apie ką prieš gerą dešimtmetį „Respublikoje“ rašė Vitas Tomkus – neliečiamą, aukščiau ne tik už visuomenę, bet ir už įstatymus iškeltą teisėjų klaną, kuris, vadovaudamasis „savo vidiniu įsitikinimu“ ir toliau gali vykdyti diskriminaciją...

P. S. Jeigu mūsų skaitytojai turi informacijos apie tokius atvejus, kai Lietuvos teisėjai, dėl jų vykdomos diskriminacijos, buvo patraukti atsakomybėn, prašytume ja su mumis pasidalinti, nes redakcijai tokių duomenų rasti nepavyko.

Vidmantas Misevičius

Prim.lt