Įmonių teisinės formos

Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokia ūkine komercine veikla versitės, kiek įmonėje dirbs darbuotojų, kiek pradinio kapitalo reikės verslui pradėti ir pan.
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.

Individuali įmonė

Jeigu planuojate imtis smulkaus verslo, kuriuo verstis pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, o pasirinkta veiklos rūšis nėra ypač rizikinga ir sudėtinga, galite steigti individualią įmonę (IĮ). IĮ steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.

Steigti IĮ gali tik vienas fizinis asmuo. Jei jau esate IĮ savininkas, steigti dar vienos IĮ jau nebegalite. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, t.y. už IĮ prievoles atsakote visu savo turtu. Jeigu neatsiskaitysite su užsakovu ar valstybe, įsipareigojimams įvykdyti reikalinga pinigų suma gali būti išieškota iš Jūsų parduodant turtą.

Steigdamas IĮ, steigėjas pasirašo IĮ nuostatus, kurie įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Šiuo steigimo dokumentu savo veikloje vadovaujasi IĮ.

Privalumai. IĮ veiklos pradžiai pakanka nedidelio pradinio kapitalo. IĮ galite tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Savo įmonėje galite dirbti pats vienas, o prireikus – įdarbinti kitus asmenis. IĮ nelikviduojant gali būti pertvarkoma į AB ar UAB.

Trūkumai. Kadangi IĮ turtas yra neatskirtas nuo jos savininko turto, tai verslo nesėkmės atveju rizikuojate prarasti savo turtą. Dažnai IĮ finansiniai ištekliai yra nepakankami veiklai plėsti. O turint mažai turto, paprastai yra sudėtingiau gauti kreditą bankuose, todėl Jums sumažės plėtros ir konkurencijos galimybės.

Akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė

Jei veikla, kuria planuojate verstis, susijusi su didele rizika, geriau pasirinkti vieną iš ribotos civilinės atsakomybės įmonių formų – steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Šiais atvejais atskirsite nuosavą turtą nuo įmonės turto, kartu gausite pelno iš įmonės veiklos dividendų forma. Tačiau AB ir UAB steigimui, reorganizavimui, likvidavimui ir valdymui keliami didesni reikalavimai nei IĮ.

Jei nusprendėte įregistruoti AB ar UAB, turite vadovautis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu. Šiame įstatyme rasite bendrus ir skiriamuosius AB bei UAB požymius – steigimo ir kapitalo formavimo būdus, reikalavimus steigėjams ir akcininkams, būtinus valdymo ir kontrolės organus.

AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. Lt. AB akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, šitaip gaunant papildomą finansavimą be bankų ar kitų kreditorių pagalbos.

UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. Lt, o akcininkų skaičius ribojamas iki 250. UAB akcijų negalima platinti viešai.

Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB arba UAB savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės akcijų. Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsavimu, o kiekvienio jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų skaičiaus, jų nominalios vertės ir klasės.

Privalumai. Nepasisekus verslui, Jūs, kaip akcininkas, rizikuojate tik tuo kapitalu, kurį įnešėte į bendrovę, taip apsaugodami savo asmenį turtą. Į AB ir UAB lengviau pritraukti papildomų lėšų verslui plėtoti išleidžiant akcijas ir gaunant bankų kreditus.

Trūkumai. AB ir UAB steigimo procedūros, palyginti su IĮ, yra sudėtingesnės. Šių bendrovių, ypač AB, veiklai pradėti reikia suformuoti gana didelį įstatinį kapitalą. AB ir UAB veiklą įstatymai reglamentuoja daug griežčiau, joms privalomas sudėtingesnis buhalterinės apskaitos vedimas ir finansinės atsakitomybės rengimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Ūkinė bendrija

Jei ketinate verslą plėtoti kartu su partneriais, derėtų apsvarstyti ūkinės bendrijos steigimo galimybę. Ūkinė bendrija (ŪB) yra viena iš neribotos civilinės atsakomybės įmonių rūšių, steigiama kelių fizinių ir (ar) juridinių asmenų pagal jungtinės veiklos sutartį. ŪB turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Bendrija savo veikloje vadovaujasi jungtinės veiklos sutartimi.

ŪB steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas.

Privalumai. ŪB suvienija bendrijos narių finansinį kapitalą ir kompetenciją. ŪB be darbo sutarčių gali dirbti jos tikrieji nariai. ŪB gali vesti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Įstatymuose nenustatytas minimalus nuosavo kapitalo dydis.

Trūkumai. Reikia atsižvelgti į verslo riziką ir įvertinti tai, jog ŪB tikrieji nariai už bendrijos nesėkmes atsako visu savo turtu. Riboti finansiniai ištekliai dažnai stabdo spartesnę verslo plėtrą. Iškyla pavojus atsirasti konfliktams tarp partnerių.

Kooperatinė bendrovė

Kooperatinė bendrovė (KB) – fizinių ir (ar) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. KB galite steigti kartu su 4 ir daugiau fiziniais ar juridiniais asmenimis.

KB steigimą, veiklą, valdymą, likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, t.y. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto.

KB nariai įneša lėšas (pajinis įnašas) kapitalui sudaryti ir tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą, taip pat gali aktyviai dalyvauti KB valdyme. Pajaus dydis nurodomas KB steigimo sutartyje ir įstatuose.

Privalumai. KB turtas atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatyvo nariai gali naudotis kooperatyvo turtu ir teikiamomis paslaugomis pagal nustatytą tvarką.

Trūkumai. Iškyla pavojus atsirasti konfliktams tarp KB narių.