|
|
Prim
Straipsniai
|
Akcijų pirkimo-pardavimo ir įmonės pirkimo-pardavimo skirtumai
Akcijų pirkimą-pardavimą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas
Nuotraukos
|
Akcijų pirkimą-pardavimą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas (2008 07 01 redakcija). Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra akcijos. Pirkėjas, įsigydamas bendrovės akcijų ir tapdamas akcininku, bendrovės atžvilgiu įgyja turtines ir neturtines teises. Esminės ir svarbiausios akcininkui ar akcininkams yra teisė į bendrovės pelno dalį (dividendus) ir teisė dalyvauti priimant svarbiausius sprendimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
Įmonės pirkimą-pardavimą reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos (6.402 – 6.410). Tačiau pažymėtina yra tai, kad minėtos nuostatos nėra taikomos tuo atveju, kai įmonės turtą parduoda jos administratorius ar antstolis. Tuo atveju reikia vadovautis Įmonių bankroto įstatymu, taip pat vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis. Įmonės pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra įmonė, kaip turtinis kompleksas, t.y. verslu užsiimančiam asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.402 straipsnis įmonės pirkimo-pardavimo sutarties objektu pripažįsta ir esminę šios visumos dalį. Pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas įgyja ne juridinio asmens kontrolę, bet šiam juridiniam asmeniui priklausantį verslą ir visa, kas su juo susiję (žemės sklypas, pastatai, statiniai, įrengimai bei kitos sutartyje numatytos gamybos priemonės, žaliavos, atsargos, apyvartinės lėšos, teisė naudotis žeme, vandeniu ir kitais gamtos ištekliais, pastatais, statiniais ar įrenginiais, kitos su įmone susijusios turtinės teisės, teisė į firmos vardą, į prekių ar paslaugų ženklą ar kitus pardavėją ar jo prekes ar teikiamas paslaugas identifikuojančius žymenis, taip pat teisės, kurios pardavėjui priklauso pagal licencinę sutartį, taip pat perleidžiamos reikalavimo teisės ir perkeliamos skolos, numatytos sutartyje), tačiau įmonės akcininkai ir toliau lieka nepakitę t.y. jie ir toliau kontroliuoja įmonės veiklą, gauna iš įmonės paskirstytojo pelno priklausančius dividendus, tačiau teisę į įmonės verslą priklauso naujam savininkui.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso parduodamos įmonės akcijos, tuo tarpu įmonės pardavėjas yra pats juridinis asmuo, kuriam priklauso visa įmonė kaip turtinis kompleksas Civilinio kodekso 1.110 straipsnio prasme. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju turtu.
Svarbu pažymėti, jog tiek pardavus akcijas, tiek pardavus įmonę, juridinis asmuo lieka egzistuoti. Akcijų pirkimo-pardavimo atveju keičiasi akcijų savininkai – akcininkai, kurie perima įmonės kontrolę. Įmonės pirkimo-pardavimo atveju akcijų savininkai lieka tie patys, tačiau įmonės, kaip turtinio komplekso savininku, tampa įmonės pirkėjas.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties formą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, su tam tikromis išimtimis nustatant jo formą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, kuri nurodo, kad vertybinių popierių pirkimui yra taikomos civilinio kodekso normos tiek, kiek to nereglamentuoja specialūs įstatymai. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma paprasta rašytine forma. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti vienas rašytinės formos dokumentas, pasirašytas abiejų šalių ir patvirtintas notaro (Civilinio kodekso 6.403 straipsnio 1 dalis).
Civilinis kodeksas įtvirtina papildomus reikalavimus įmonės pirkimo-pardavimo sutarčiai. Būtini šios sutarties priedai yra numatyti Civilinio kodekso 6. 404 straipsnio 2 dalyje:
a) įmonės turto inventorizavimo aktas;
b) įmonės balansas;
c) nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą;
d) įmonės skolų (prievolių) sąrašas, kuriame nurodyta skolos dydis, įvykdymo terminas, prievolių užtikrinimo rūšis, kreditoriai ir jų adresai.
Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo atveju į sutartį galima įtraukti sąlygas, susijusias su informacijos atskleidimu bei pareiškimų ir garantijų dėl esamo įmonės balanso bei turto sudėties, dėl išankstinio susipažinimo su juridinio asmens finansiniais ir kitais dokumentais. Įmonės pirkimo-pardavimo sutarties būtinų priedų sudarymas laikytinas įmonės perėmimo laiką bei išlaidas padidinančiu faktoriumi.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjas prisiima esminį įsipareigojimą, t.y. sumokėti sutarties kainą už perleidžiamas akcijas, o įmonės pirkėjo įsipareigojimai yra žymiai didesni.
Kadangi pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigyjama įmonė, kaip turtinis kompleksas, o ne juridinis asmuo, kurio vardu įmonė prisiima turtinius įsipareigojimus, perleidžiant įmonę turi būti numatyti atsiskaitymo su juridinio asmens kreditoriais sąlygos ir būdai. Pagal bendrą taisyklę su įmonės kreditoriais atsiskaito įmonės pardavėjas, kuris už savo įmonę prisiėmė turtinius įsipareigojimus. Tačiau pirkėjas, siekdamas, kad įmonės kreditoriai nepareikštų reikalavimų pirkėjui, prieš dvidešimt dienų iki sutarties sudarymo privalo raštu pranešti visiems įmonės kreditoriams apie numatomą įmonės ar jos esminės dalies pardavimą. Įmonės kreditorius, gavęs tokį pranešimą, per dvidešimt dienų nuo gavimo privalo raštu pranešti pirkėjui apie savo reikalavimo dydį ir pobūdį.
Įmonės pirkimo-pardavimo sutarties kaina sumokama dalimis. Kainos dalis, skirta padengti juridinio asmens skolas, susijusias su įmonės veikla, sumokama sutartyje nurodytam asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiskaitymą su įmonės kreditoriais. Pastarasis asmuo gali būti tik bankas, kita kredito įstaiga ar draudimo įmonė. Likusi kainos dalis sumokama tiesiogiai įmonės pardavėjui (Civilinio kodekso 6.405 straipsnis).
Apibendrinant tai, kas pasakyta aukščiau, taip pat atsižvelgiant į Lietuvoje sudaromų tokio pobūdžio komercinių sutarčių praktiką, įmonės pirkimo-pardavimo sutartys, kaip įmonės verslo perėmimo juridinis pagrindas, yra sudaromos retai, tačiau įmonės akcijų pirkimas-pardavimas, yra dažniausiai pasitaikantis reiškinys, kaip juridinis pagrindas perleisti įmonės kontrolę.
Įmonės pirkimą-pardavimą reglamentuoja Civilinio kodekso nuostatos (6.402 – 6.410). Tačiau pažymėtina yra tai, kad minėtos nuostatos nėra taikomos tuo atveju, kai įmonės turtą parduoda jos administratorius ar antstolis. Tuo atveju reikia vadovautis Įmonių bankroto įstatymu, taip pat vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis. Įmonės pirkimo-pardavimo sutarties objektas yra įmonė, kaip turtinis kompleksas, t.y. verslu užsiimančiam asmeniui priklausanti turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (Civilinio kodekso 6.402 straipsnis). Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.402 straipsnis įmonės pirkimo-pardavimo sutarties objektu pripažįsta ir esminę šios visumos dalį. Pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas įgyja ne juridinio asmens kontrolę, bet šiam juridiniam asmeniui priklausantį verslą ir visa, kas su juo susiję (žemės sklypas, pastatai, statiniai, įrengimai bei kitos sutartyje numatytos gamybos priemonės, žaliavos, atsargos, apyvartinės lėšos, teisė naudotis žeme, vandeniu ir kitais gamtos ištekliais, pastatais, statiniais ar įrenginiais, kitos su įmone susijusios turtinės teisės, teisė į firmos vardą, į prekių ar paslaugų ženklą ar kitus pardavėją ar jo prekes ar teikiamas paslaugas identifikuojančius žymenis, taip pat teisės, kurios pardavėjui priklauso pagal licencinę sutartį, taip pat perleidžiamos reikalavimo teisės ir perkeliamos skolos, numatytos sutartyje), tačiau įmonės akcininkai ir toliau lieka nepakitę t.y. jie ir toliau kontroliuoja įmonės veiklą, gauna iš įmonės paskirstytojo pelno priklausančius dividendus, tačiau teisę į įmonės verslą priklauso naujam savininkui.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso parduodamos įmonės akcijos, tuo tarpu įmonės pardavėjas yra pats juridinis asmuo, kuriam priklauso visa įmonė kaip turtinis kompleksas Civilinio kodekso 1.110 straipsnio prasme. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju turtu.
Svarbu pažymėti, jog tiek pardavus akcijas, tiek pardavus įmonę, juridinis asmuo lieka egzistuoti. Akcijų pirkimo-pardavimo atveju keičiasi akcijų savininkai – akcininkai, kurie perima įmonės kontrolę. Įmonės pirkimo-pardavimo atveju akcijų savininkai lieka tie patys, tačiau įmonės, kaip turtinio komplekso savininku, tampa įmonės pirkėjas.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties formą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, su tam tikromis išimtimis nustatant jo formą. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.305 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, kuri nurodo, kad vertybinių popierių pirkimui yra taikomos civilinio kodekso normos tiek, kiek to nereglamentuoja specialūs įstatymai. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma paprasta rašytine forma. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti vienas rašytinės formos dokumentas, pasirašytas abiejų šalių ir patvirtintas notaro (Civilinio kodekso 6.403 straipsnio 1 dalis).
Civilinis kodeksas įtvirtina papildomus reikalavimus įmonės pirkimo-pardavimo sutarčiai. Būtini šios sutarties priedai yra numatyti Civilinio kodekso 6. 404 straipsnio 2 dalyje:
a) įmonės turto inventorizavimo aktas;
b) įmonės balansas;
c) nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą;
d) įmonės skolų (prievolių) sąrašas, kuriame nurodyta skolos dydis, įvykdymo terminas, prievolių užtikrinimo rūšis, kreditoriai ir jų adresai.
Įmonės akcijų pirkimo-pardavimo atveju į sutartį galima įtraukti sąlygas, susijusias su informacijos atskleidimu bei pareiškimų ir garantijų dėl esamo įmonės balanso bei turto sudėties, dėl išankstinio susipažinimo su juridinio asmens finansiniais ir kitais dokumentais. Įmonės pirkimo-pardavimo sutarties būtinų priedų sudarymas laikytinas įmonės perėmimo laiką bei išlaidas padidinančiu faktoriumi.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjas prisiima esminį įsipareigojimą, t.y. sumokėti sutarties kainą už perleidžiamas akcijas, o įmonės pirkėjo įsipareigojimai yra žymiai didesni.
Kadangi pagal įmonės pirkimo-pardavimo sutartį įsigyjama įmonė, kaip turtinis kompleksas, o ne juridinis asmuo, kurio vardu įmonė prisiima turtinius įsipareigojimus, perleidžiant įmonę turi būti numatyti atsiskaitymo su juridinio asmens kreditoriais sąlygos ir būdai. Pagal bendrą taisyklę su įmonės kreditoriais atsiskaito įmonės pardavėjas, kuris už savo įmonę prisiėmė turtinius įsipareigojimus. Tačiau pirkėjas, siekdamas, kad įmonės kreditoriai nepareikštų reikalavimų pirkėjui, prieš dvidešimt dienų iki sutarties sudarymo privalo raštu pranešti visiems įmonės kreditoriams apie numatomą įmonės ar jos esminės dalies pardavimą. Įmonės kreditorius, gavęs tokį pranešimą, per dvidešimt dienų nuo gavimo privalo raštu pranešti pirkėjui apie savo reikalavimo dydį ir pobūdį.
Įmonės pirkimo-pardavimo sutarties kaina sumokama dalimis. Kainos dalis, skirta padengti juridinio asmens skolas, susijusias su įmonės veikla, sumokama sutartyje nurodytam asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiskaitymą su įmonės kreditoriais. Pastarasis asmuo gali būti tik bankas, kita kredito įstaiga ar draudimo įmonė. Likusi kainos dalis sumokama tiesiogiai įmonės pardavėjui (Civilinio kodekso 6.405 straipsnis).
Apibendrinant tai, kas pasakyta aukščiau, taip pat atsižvelgiant į Lietuvoje sudaromų tokio pobūdžio komercinių sutarčių praktiką, įmonės pirkimo-pardavimo sutartys, kaip įmonės verslo perėmimo juridinis pagrindas, yra sudaromos retai, tačiau įmonės akcijų pirkimas-pardavimas, yra dažniausiai pasitaikantis reiškinys, kaip juridinis pagrindas perleisti įmonės kontrolę.