|
|
|
Koučingas – raktas į sėkmę, darną ir sveikatą
|
Koučingo meno gali išmokti kiekvienas. Koučingas -tai būdas pamažu atsikratyti visko, kas neigiama: blogų emocijų, žalingų įpročių, ligų, depresijos, konfliktų, nemėgstamo darbo, skolų. Dažniausiai skaudūs ir sunkūs įvykiai, ligos, netektys verčia mus susimąstyti ir keistis. Koučingas – ne vien gydymo (fizinio, protinio, dvasinio, socialinio, profesinio) menas. Tai gali tapti ir gyvenimo būdu, nuosekliai ir atkakliai taikant pagrindinius šio meno principus.
Koučingas negydo ir nepakeičia žmogaus tiesiogiai. Tai – koučerio paslauga, kuri padeda atskleisti kiekviename žmoguje slypinčią universalią gyvybinę, dieviškąją visatos energiją. Koučeriai padeda žmogui pačiam atskleisti jame slypintį potencialą (talentus, energiją, žinias, patirtį, svajones, įgūdžius, tikėjimą, ...), jį panaudoti ir kurti nuostabų gyvenimą. Tai padeda žmogui padidinti sąmoningumą, pažinti savo stipriąsias puses, susikoncentruoti į tai, kas svarbiausia. Su koučingu lengviau keistis dar ir todėl, kad tai sustiprina žmogaus valią. Kai jos stinga, ne taip paprasta atsikelti rytais ir daryti mankštą, tingisi atlikti įsipareigojimus, siekti užsibrėžto tikslo, keisti mąstymą, charakterį, įpročius. O kai esi kupinas jėgų, entuziazmo, užsidegimo, viskas daug lengviau.
Daugelis šiandien patiria per daug streso, konfliktų, skyrybų, ligų, depresijos. Dabar tiek daug besikankinančių žmonių, nes daugelis iš jų neatskleidžia juose slypinčio potencialo ir nesidalina gyvenimu su kitais. Tai tarsi užrakinta viduje arba užslopinta. Niekas kitas negali atskleisti mūsų potencialo. Jei jo neatskleisime, būsime nelaimingi, ligoti, pikti, neramūs.
Žmonės dirba nemėgstamus darbus vien dėl pinigų. Gydymo būdų gausa nesumažina sunkių susirgimų. Technologijos nepašalina skubėjimo, streso, depresijos. Koučingas padeda gyventi visavertį, prasmingą gyvenimą ir patirti tikrąją laimę. Koučingas padeda tobulėti, atrasti mėgstamą veiklą, siekti meistriškumo, nugalėti kliūtis, baimes, pasiekti daugiau laimėjimų kokioje nors srityje.
Dažnai žmonės mąsto apie tai, kas jiems gali suteikti tik materialinės naudos. Tokie žmonės sukasi užburtame rate nuo problemos prie problemos, nesijaučia laimingi. Tuomet jie savo pyktį, nepasitenkinimą, nusivylimą, nerimą, baimes stengiasi nuslopinti per daug valgydami, vartodami daug alkoholio, ieškodami daugiau brangių malonumų. Pinigai, patogumai, prabanga nėra blogai, jei jie tampa ne gyvenimo tikslu bet galimybe dar daugiau save išreikšti, daugiau nuveikti, daugiau padėti kitiems. Tarp materialinių siekių ir dvasinio tobulėjimo turi būti harmonija. Atskleidę savo dvasinį potencialą, žmonės gali turėti ir gausią materialinę gerovę (sveikatos, pinigų, karjeros laimėjimų, gerų draugų, darnios šeimos, vaikų,...). Viskas yra svarbu ir vertinga.
Pas mane ateina aukštas vadovų pareigas užimantys, didelius verslus valdantys, talentingi, kūrybingi, turtingi, bet nelaimingi žmonės. Kai žmogus pradeda atsiverti , dvasiškai tobulėti, keičiasi jo mąstysena, prasiplečia akiratis, keičiasi požiūris, kinta vertybės. Koučingo praktika formuoja platesnį požiūrį ir moko pozityviai mąstyti. Čia ir slypi ne tik geros savijautos bet ir sėkmės formulė. Mūsų mintys tampa materija. Kiekvienas nepasitenkinimas, pretenzija, nusivylimas, liūdesys formuoja mūsų ateitį. Dideli tikslai, įkvepianti vizija, galimybių ieškojimas, didesnės atsakomybės ir meistriškumo siekimas suteikia dvasinį džiaugsmą ir entuziazmą.
Žmonės ir praktikuodami koučingą suserga mirtina liga, netenka rankos, kojos, bankrutuoja, praranda namus, patenka į kalėjmą. Gali sunkia liga susirgti vaikas, gimti su negalia, gali netekti artimo žmogaus, gali būti moralinės kančios, pažeminimas. Kiekvienas anksčiau ar vėliau patiria tokias situacijas, tokius išgyvenimus. Tačiau tai paprastai padeda keisti mąstymą, formuoti požiūrį, vertybes, gerinti charakterio savybes t.y. keistis-tobulėti. Gyvenimo sunkumai – tai pamokos, kurias turime išmokti, padaryti tinkamas išvadas, atrasti galimybes, sukaupti išmintį ir taikyti išmoktas pamokas kasdien.
Kartais nuoširdiems, pasiaukojantiems, sąžiningiems žmonėms gyvenimas siunčia vieną išbandymą po kito. Nežinome, kodėl. Sunku eiti per tokius iššūkius. Tačiau turime visa tai priimti ir nesustoti. Turime eiti ir daryti viską ką galime, kad pagerintume padėtį. Kartais žmonės sako: „Atkentėjus už viską šiame gyvenime, nereikės tų pačių vargų kęsti kitame.“ Nemanau, kad Dievas nori mus kankinti ir varginti. Ligos kentėjimai turi teigiamą prasmę. Jos tarsi išvalo gyvenimo lapus ir juos galime rašyti iš naujo. Kančios panaikina sukauptą blogį. Gyvenimo pamokos mums neduodamos šiaip sau. Vienas iš koučingo principų – dėkoti Dievui už viską, ką jis suteikia, ką turiu, ką gaunu ir ką gausiu. Kai nieko nekaltiname, atleidžiame, nesiteisiname, ir žvelgiame į ateitį su viltimi, dingsta įtampa, stipriname sveikatą, santykius. Viska prasideda nuo požiūrio keitimo, naujos mąstysenos, teigiamo žvilgsnio į save, kitus, gyvenimą.
Kiekvieną rytą turime kartoti stiprius teiginius (afirmacijas): „Šiandien nepyksiu. Šiandien būsiu ramus. Šiandien būsiu sąžiningas. Šiandien būsiu atleidžiantis ir malonus aplinkiniams. Dėkoju už visa tai, kas nuostabaus vyks. Dėkoju už tai, ką turiu ir ką gaunu.“ Šie kasdien kartojami teiginiai gali būti pagal dešimt Dievo įsakymų arba pagal kitas universalias vertybes. Nors koučingas nėra dvasinė pratyba, bet atskleidžia gerumą ir meilę, ramybę ir džiaugsmą. Koučingo principai, nuolat taikomi gyvenime, padeda išvengti įtampos, kuri susikaupia ir formuoja ligas bei nelaimes. Koučingas padeda tapti išmintingu, didina savęs ir kitų gilesnį pažinimą, intuiciją, pakylėja į aukštesnį entuziazmo, aktyvumo ir energijos lygmenį. Tai padeda nusiraminti, apmąstyti gyvenimą, sustiprinti harmoniją tarp įvairių gyvenimo sričių. Koučingas padeda lengviau keistis, siekti didelių tikslų, svajonių, žengti konkrečius žingsnius, atrasti ir išreikšti save.
Sunku pasakyti, iš kur kilo koučingo metodas. Tai ne taip svarbu. Svarbiausia, kad jis veikia ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Juk nebūtina išmanyti, kas ir kaip išrado automobilio variklį ir kaip jis veikia, kad galėtum sėkmingai važiuoti. Tereikia žinoti taisykles, ženklus ir kaip valdyti automobilį.
Kiekvienas gali išmokti koučingo. Įsivaizduokite, kad Jūsų gyvenime nėra jokių įtampų, stresų, pergyvenimų, nusivylimų. Įsivaizduokite, kad mokate visa tai priimti, nesustoti, žinote metodą ir veiksmingai tvarkotės su sunkumais, ligomis, netektimis, nesėkmėmis. Sugebate greitai šalinti įtampas ir jų sukeltas pasekmes joms neįsisenėjus ir mokate išlikti optimistiškai nusiteikę, su viltimi ir džiaugsmu, noru gyventi, kurti. Įsivaizduokite, kad dirbate mėgstamą darbą, turite darnią šeimą, puikią sveikatą ir didelių įdomių projektų. Koučingas atskleidžia žmoguje slypinčias dieviškas galias, nuima įtampą, didina kūrybingumą ir optimizmą. Kuo ilgiau ir nuosekliau praktikuojamas koučingas, tuo veiksmingesnis poveikis, tuo labiau jis viską harmonizuoja.
Dažnai žmonės nelaimingi, nes jų įtampos ir baimės kausto ir trukdo save išreikšti, užsiimti tai, kas būtų įdomu jiems ir naudinga kitiems. Beje, baimė taip pat sukelia įtampą. Kartais girdime: „Iš puodų lipdymo nepragyvensi.“ Tėvai vaikams kala į galvą, kad jis turi būti gydytoju, advokatu, bankininku, verslininku, nes tik taip užsidirbs duonai. Dažnai klysta, nes studijos dar negarantuoja darbo ir sėkmės. Žmonės dėl geresnio gyvenimo, prabangesnio namo, automobilio ir kitų materialių vertybių aria, dirba, praranda sveikatą. Taip papuola į vergovę. Kodėl taip nutinka? Dirbdami nemielą darbą, eikvojame energiją, aliname savo sveikatą, žalojame savo santykius, užtveriame kelią ir Dievo malonei. O juk galima dirbti tai, kas įkvepia ir sustiprina. Jeigu darau tai, kas man prie širdies, pasikraunu energijos, atskleidžiu savo kūrybines galias, spinduliuoju gyvenimo džiaugsmu ir ramybe. Tuomet nevargina ir nealina net ir sunkiausias darbas. Svarbu save realizuoti, atrasti pašaukimą, savo unikalų kelią, kuriame galime tapti lyderiais, t. y neaplenkiamais, nesustabdomais.
Kai kas klausia: „O kaip suderinti saviraišką ir pasiaukojimą bei tarnavimą kitiems? Labai paprastai. Dirbantis nemėgstamą darbą žmogus dažniausiai kupinas pykčio, nepasitenkinimo, kaltinimų, ligų, pavydo, depresijos. Ir visa tai jis sėja savo aplinkoje. Jie kaltina kitus, kad jie nepadarė jo laimingu. Jie turi visą sąrašą pasiteisinimų, kodėl jie negali keisti savo veiklos. Jie nedrįsta pasakyti, kad nenori keistis. Jiems patinka būti aukos vaidmenyje, nes jie jau prie to priprato. Visi pažįstame tokių žmonių savo šeimose, draugų rate, darbo vietose, bendruomenėse ir net bažnyčiose. Nežinau kaip jūs, bet aš stengiuosi pabėgti nuo jų, nes tai užkrečiama. Žmogus drąsiai ieškantis savo kelio, gyvenantis pagal savo pašaukimą, išnaudojantis savo talentus, degdamas savo mėgstamoje veikloje ir siekdamas meistriškumo, tikrai gali ne tik kurti geresnius produktus, paslaugas bet ir turi daugiau galimybių remti kitus finansiškai bei parodyti gerumą kitiems. Saviraiška ir tarnavimas yra neatskiriama.
Kaip koučeris niekada nesistengiu pakeisti žmogaus . Jam parodau kelius ir būdus, ką reikia daryti, kaip ieškoti sprendimų ir atsakymų. Buvo ne vienas atvejis, kai pavyko bendrom jėgom įveikti neįmanomas problemas. Daugiausia lemia pats žmogus. Pirmiausia žmogus turi keisti požiūrį, pamąstyti, ko jis siekia ir ką jis gali daryti. Mąstydamas apie galimybes, apie ateities viziją, konkrečius žingsnius, jis atranda ir jėgų, ir optimizmo, kuris toliau padeda kovoti su kliūtimis. Labai svarbu koncentruotis ne į problemų nagrinėjimą, įvairių knygų, brangių mokytojų bei priežasčių paiešką, o galvoti, ką dar turiu nuveikti ateityje, kokio gyvenimo noriu, kas mane įkvepia, kas uždega, kurti planus, svajoti. Kai žmogus turi tikslą, dėl ko gyventi, jis visada suranda tai, kaip tai pasiekti. Koučingas visuomet veda tobulumo link.
Rytis Gurkšnys SJ