Stresas arba harmonijos trūkumas kamuoja ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Naminiai gyvūnai neturi imuniteto stresui, jie netgi turi mažiau galimybių pakeisti aplinką ir išvengti streso. O katės, būdamos labai jautrios, dažniausiai iš visų naminių gyvūnų patiria stresą, todėl tik šeimininko valioje yra katės psichikos harmonija.
Stresas yra fiziologinių reakcijų visuma atsirandanti dėl įvairių veiksnių – stresorių. Streso metu išsiskria hormonas adrenalinas, dėl kurio padidėja energijos kiekis. Todėl stresas evoliucijos eigoje išsivystė kaip prisitaikymo reakcija, kurios metu gyvūnas paruošiamas kovai. Esant ilgalaikiam stresui sutrinka hormonų apytaka ir susilpnėja katės imunitetas.
Streso negalima diagnozuoti remiantis vien pakitusia katės elgsena, būtina įvertinti ir katės gyvenamojoje aplinkoje esančius stresorius.
Katėms, patiriančioms stresą, būdinga tokia elgsena:
- Šlapinimasis įvairiose vietose, dėžutės vengimas;
- Plaukų pešiojimas, pasikeitę kailio priežiūros įpročiai;
- Apetito netekimas;
- Dažnas miaukimas;
- Drebėjimas; palietus katę, jos kūnu perbėga šiurpulys;
- Baimė ir slėpimasis.
Stresą išgyvenančioms katėms būdinga somatizacija – emocinių sutrikimų pavertimas klinikiniais simptomais. Aknė – odos problema dažniausiai pasireiškianti žaizdomis pasmakrėje – viena iš ligų, kurios atsiranda katei patiriant ilgalaikį stresą. Ir priešingai – stresas gali būti ligos rezultatas. Todėl būtina teisingai įvertinti katės fizinę ir psichinę būklę.
Pagrindiniai stresoriai:
- Gyvenamosios vietos pasikeitimas, namų remontavimas;
- Kiti gyvūnai gyvenantys toje pačioje aplinkoje. Todėl katės dažnai patiria stresą gyvūnų globos namuose, stacionaruose.
- Nauji šeimos nariai, arba nauji augintiniai;
- Dalyvavimas parodose;
- Gyvūno izoliavimas; veiklos trūkumas.
Stresą gali sukelti bet kokie pokyčiai, tai priklauso nuo gyvūno gebėjimo adaptuotis.
Streso pašalinimas
Norint pašalinti stresą reikia arba panaikinti stresą sukeliančius veiksnius, arba pakeisti katės reakciją į juos. Levandų eteriniai aliejai pasižymi raminančiu poveikiu ne tik šeimininkams, bet ir jų katėms. Specialūs purškalai katėms su katžole taip pat mažina įtampą. Masažas ir glostymas atpalaiduoja ir gyvūnui suteikia pasitikėjimo. B grupės vitaminai mažina susijaudinimą, todėl katėms galima skirti mielių papildų. Akupunktūra – tam tikrų kūno taškų stimuliacija – taip pat gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui.
Praturtinkite katės aplinką – tam gali tikti paprasta kartoninė dėžė, į kurią katė su mielu noru įlįs; žaidimams paberkite ant grindų kelis žirnius. Nepaisant to, kad katės pramiega 12 – 16 valandų kasdien, joms turi būti sukurtos sąlygos užsiimti įvairia veikla. Rūpinkitės katės protine stimuliacija žaisdami su ja. Žaidimai patenkina katės medžiojimo instinktą, didina pasitikėjimą savimi, ryšį su šeiminiku. Žaidimų terapija derinama su aplininkos praturtinimu efektyviausiai slopina stresą.
Jeigu katės elgiasi neįprastai, bet klinikiniai duomenys (kraujo, šlapimo tyrimai) neparodo jokio nukrypimo nuo normos, atkreipkite dėmesį į aplinką, kurioje gyvena katė. Katės yra labai jautrios rutinos pokyčiams, todėl būtina eliminuoti visus stresą sukeliančius veiksnius. Sukurkite turtingą, įdomią ir stimuliuojančią gyvenamąją aplinką savo katei.
Info
