Šunų Babeziosė

Šunų Babeziosė (piroplazmozė) pasaulyje gana plačiai išplitusi, ganyklinių kraujasiurbių erkių platinama liga, kurią sukelia kraujyje parazituojantys pirmuonys Babesia. Babesia sukelia eritrocitų irimą ir gali pasireikšti nuo santykinai lengvos iki mirtinos formos. Nors pagrindinis infekcijos rodiklis yra hemolitinė anemija, tačiau dėl komplikacijų pažeidžiama ne viena organų sistema.
Šią parazitozę šunims dažniausiai sukelia Babesia canis. Taip pas šunis parazituoti gali B.gibsoni. Šunys babeziose užsikrečia, kai kraujasiurbės erkės pradeda maitintis jų krauju.

Epizootija. Šunų babeziosė dažniausiai pasitaiko Europos vidurio zonoje, Ukrainoje, Kryme, Kaukaze, Baltarusijoje, Azijoje, Šiaurės afrikoje, Amerikoje, o taip pat ir Lietuvoje. Daugiausiai susirgimų būna pavasarį, kada iš po žiemos sujudusios alkanos kraujasiurbės erkės aktyviai puola šunis ir siurbia jų kraują. Vasaros metu susirgimai sumažėja, o rudenį kraujasiurbės erkės vėl labai aktyviai maitinasi ir siurbia kraują. Tačiau susirgimų būna mažiau nei pavasarį. Dažniau serga medžiokliniai šunys ir tie, kurie dažnai laksto krūmuose ir pievose kur yra Dermacentor erkių. Yra duomenų, kad šuniukai gali užsikrėsti per placentą. Taip pat laukiniai mėsėdžiai sudaro šios ligos gamtinius židinius.
Katėms šią ligą sukelia Babesia felis.

Patogenezė ir imunitetas. Babezijos ir jų gyvybinės veiklos produktai yra pirminiai patogenezės faktoriai, sukeliantieji alerginį poveikį gyvūno organizmui. Invazuoto gyvūno kraujyje vyksta ryškūs pasikeitimai - acidozė, hipoglikemija ir progresuojanti eritrocitų hemolizė. Eritrocitų skaičius sumažėja iki 2 milijonų, paip pat sumažėja ir hemoglobino kiekis. Vystosi audinių hipoksija. Sutrinka gyvūno medžiagų apykaita, atsiranda toksinių medžiagų, kurios skatina patologinį procesą. Vėliau babezijos perina į periferinį kraują ir masiškai dauginantis suardo daug eritrocitų. Iš suirusių eritrocitų išsiskyręs hemoglobinas pasišalina su šlapimu, dalis virsta bilirubinu, nuo kurio pagesta gleivinės. Dėl intoksikacijos sutrinka termoreguliacija, o suirus eritrocitams prasideda anemija.
Persisrgę babeziose šunys įgyja nesterilų ir nestabilų imunitetą. Toks gyvūnas yra invazijos nešiotojas ir pagrindinis šaltinis, nuo kurio bebezijomis užsikrečia kraujasiurbės erkės. Tokiems gyvūnams nesterilus imunitetas išsilaiko 1-2 metus. Tačiau invazinės kraujasiurbės erkės siurbdamos kraują imunitetą gali sutrumpinti. streso poveikyje, prastai šeriamiems ar infekcinėmis ligomis susirgusiems šunims babeziosė rezidyvuoja.

Klinika. Liga gali pasireikšti hyperumia, umia, lėtine ir subklinikine eiga. Šunų babeziosė gali būti komplikuotos ir nekomplikuotos formos. Temperatūros pakilimas dažnai sutampa su pirmosios kraujasiurbės erkės kraujo prisisiurbimu ir nukritimu ant žemės. Temperatūra pakyla iki 41-42^oC ir laikosi 2-3 dienas. Šunys tampa apatiški, dingsta apetitas, gali vemti, kvėpavimas būna sunkus ir dažnas 36-48k/min. Matomos gleivinės hiperemiškos, vėliau tampa anemiškos su gelsvumo atspalviu. Pulsas silpnas 120-160k/min. Judesiai sutrikę, sipnos užpakalinės kojos. Gali įvykti parezė ar paralyžius. Vyksta virškinamojo trakto atonija. Tokia eiga tęsiasi 3-7 paras. Po to, tempertatūta mažėja iki subnormalios ir prasideda koma. Esant lėtinei ligos eigai, temperatūra normalizuojasi po kelių dienų. Šunys būna silpni, greitai pavargsta, praranda apetitą. Jiems pasireiškia depresija. Vidurių užkietėjimas kaitaliosi su viduriavimu. Vyksta progresuojanti anemija ir kacheksija. Liga tęsiasi nuo 3 savaičių iki 3 mėnesių. Rudosios lapės ir  usūriniai šunys nuo šios ligos greitai nugaišta.

Diagnozavimas. Šunų babeziosės diagnozė nustatoma remiantis epizootiniais duomenimis, klinikiniais požymiais, periferinio kraujo tyrimo rezultatais. Tepinėliui kraujo pirmuosius lašus reikia imti iš ausies krašto ar nago. Esant galimybei diagnozuojama atlikus serologinius ir specifinius parazitų nukleinės rūgšties tyrimus.

Gydymas. Gydymui naudojami specifiniai vaistai. Profilaktiškai nuo galimų antrinių infekcijų rekomenduotini antibiotikai. Geri rezultatai pasiekiami atlikus kraujo perpylimą. Esant reikalui, sergantiems šunims skiriami kraujodarą skatinantys vaistai. Sirgusių šunų organizme eritrocitų skaičius pradeda didėti tik po 3-4 savaičių ir atsistato po 2-3 mėnesių. Todėl sirgusių šunų darbinis krūvis turi būti atidžiai ribojamas 2-3 savaites.
Siekiant užkirsti kelią šunų užsikrėtimui babeziose, būtina imtis kruopščios apsaugos nuo kraujasiurbių erkių. Prieš vedant šunį į parkus, miškus ar pievas, būtina apdoroti akaricidiniais preparatais ar uždėti jais impregnuotą antkaklį.

Info