|
|
|
Priešrinkiminis laikotarpis Lietuvoje kėlė rūpestį ekonomikos ir politikos stabilumu
Politinės batalijos prieš spalį vykusius Seimo rinkimus pakoregavo ir Lietuvos vartotojų nuotaikas: jie daugiau dėmesio ėmė skirti svarbiausioms valstybės aktualijoms. Aštriausiu asmeninio biudžeto klausimu liko augančios maisto kainos, pradėta nerimauti dėl šildymo sezono iššūkių, rodo tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys.
„Priešrinkiminis laikotarpis neabejotinai davė stiprų impulsą vartotojų nuotaikoms. Tuo labiau, kad artėjant rinkimams ekonominius ir politinius klausimus stengiamasi kuo ryškiau akcentuoti, užaštrinti. Net jeigu reali namų ūkio padėtis nesikeičia, ekonominėmis ir politinėmis problemomis ypač intensyviai užpildoma viešoji erdvė veikia žmones. Vertinant būtinas gyvenimo išlaidas, Lietuvos žmonių susirūpinimas maisto brangimu šiemet yra pasiekęs viršūnę. Be to, baigiantis šiltajam sezonui pradedama galvoti apie komunalinių paslaugų sąskaitų dydį, kai prisidės ir būsto šildymo išlaidos“, - sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.
Rinkimų agitacijos metu nuo 1 iki 3 proc. padidėjo vartotojų, kurie didžiausiu rūpesčiu įvardino politinį stabilumą, o nuo 3 iki 7 proc. – ekonomiką.
Tuo tarpu susirūpinimas dėl brangstančio maisto Lietuvoje yra didžiausias per pastaruosius penkerius metus ir ryškiai išsiskiria tarp Baltijos šalių, kur maisto kainų didėjimas labai rūpi vos 1-3 proc. žmonių.
Pasak I.Lepp, Lietuvoje nerimas dėl maisto kainų ryškiau ėmė augti 2015 metais po euro įvedimo, o šiemet pasiekė piką: dėl to pergyvena mažiausiai kas dešimtas šalies gyventojas.
Lietuvos vartotojų optimizmą slopino ir artėjęs šildymo sezonas: dėl komunalinių paslaugų išlaidų susirūpinusių respondentų trečiąjį ketvirtį padaugėjo nuo 2 iki 5 procentų.
Nors šalies vartotojai paprastai yra gana abejingi išorės grėsmėms, tačiau ir čia daugėja nerimo ženklų. Terorizmo ir karo grėsmė šiemet trečiąjį ketvirtį nerimą kėlė po 4 proc. Lietuvos respondentų, kai praėjusį ketvirtį tokių buvo po 2 procentus.
Susirūpinimas išorinėmis grėsmėmis trečiąjį ketvirtį paaštrėjo visame Baltijos šalių regione. Nors trečiąjį ketvirtį nerimas dėl karinio konflikto Estijoje sumažėjo nuo 7 iki 5 proc., tačiau Latvijoje išaugo nuo 3 iki 7 proc. Tuo tarpu terorizmo baimė nuo 2 iki 7 proc. šoktelėjo Estijoje ir nuo 4 iki 9 proc. – Latvijoje.
„Nielsen“ duomenimis, šiuo metu Europoje didžiausia terorizmo baime pasižymi šalys, kurios su išpuoliais susidūrė realiai: Prancūzija ir ypač Turkija. Tačiau nerimastingos nuotaikos persiduoda ir kitoms valstybėms, nes nukentėjo daug turistų sulaukiančios, taip pat ir Baltijos šalių keliautojų mėgstamos šalys.
