|
|
|
Vilniaus rotušėje nuaidėjo profesionalių šokėjų ir vaikų su specialiaisiais poreikiais šokio spektaklis
Vilniaus rotušėje šią vasarą vykstantys renginiai netikėtomis idėjomis stebina ne tik vilniečius, bet ir miesto svečius. Vakar vykęs baigiamasis projekto „Išlaisvink žmogų, ir jis pradės kurti“ renginys scenoje bendram kūrybiniam šokiui suvienijo profesionalius šokėjus ir per 50 specialiųjų poreikių vaikų, turinčių protinę negalią, judesio ir padėties sutrikimų. Šokėjai moderniu šokiu perteikė vieną iš pasaulio atsiradimo istorijų, kurios metu kiekvienas turėjo galimybę žiūrovui atskleisti savitą filosofiją ir požiūrį.
„Kaip atsiranda diena, naktis ir paukščiai” – tokiu pavadinimu Vilniaus rotušės renginio svečiams buvo pristatyta modernaus šokio kompozicija. Projekte, orientuotame į socialinės atskirties mažinimą ir skirtame stiprinti visuomenės supratimą, kad vaikai su negalia irgi gali kurti, dalyvavo per 50 Vilniaus Šilo specialiosios mokyklos mokiniai ir šokio teatro „Dansema“ šokėjai Giedrė Subotinaitė, Mantas Stabačinskas ir Agnė Ramanauskaitė. Kartu pasirodę scenoje, lankytojams sukėlė tikrą emocijų audrą – atrodė, kad kiekvienas žiūrovas yra įtraukiamas į „čia ir dabar“ vykstantį kūrybinį procesą, išlaisvinantį žmogaus vidinį potencialą.
Vilniaus rotušės valdytojo pavaduotoja Laima Nerkevičienė, apibendrinadama šią sostinei reikšmingą iniciatyvą, sako, jog projektas bendrai veiklai suvienijo kelias institucijas, atsakingas ir suinteresuotas bendradarbiavimu, kurio tikslas – sklandesnė vaikų su negalia integracija į Vilniaus socialinį ir kultūrinį gyvenimą, taip mažinant atskirtį ir didinant specialiųjų poreikių vaikų socializaciją. Stebėdama baigiamąjį renginį, visa esybe jaučiau, kad sumanymas pavyko, nes rezultatas nustebino ne tik mus, kaip organizatorius, bet ir profesionalius šokėjus, o vaikams pasirodymas didžiojoje scenoje, sostinės širdyje, suteikė dar daugiau džiaugsmo“, – džiaugiasi L. Nerkevičienė.
Vilniaus Šilo specialiosios mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė, apžvelgdama kelių mėnesių bendrą šokėjų ir ugdytinių darbą, akcentuoja tai, kad prieš imantis šios iniciatyvos buvo neaišku, kaip vaikai į ją reaguos, ar noriai įsitrauks į veiklas. „Esminė sąlyga, kurią numatėme prieš pradėdami ruoštis pasirodymui, buvo ta, jog vaikai turės absoliučią laisvę ir galimybes eksperimentuoti, ieškodami sau labiausiai tinkančio išraiškos būdo. Tai, kad spektaklį galėjome parodyti viešai Vilniaus rotušėje visai mokyklai – ir vaikams, ir mokytojams, ir administracijai – suteikė labai daug džiaugsmo. Tikime, kad projektas bus tęsiamas toliau, nes turime minčių, ką dar galima padaryti“, – kalba E. Urbanavičienė.
,,Dansema“ šokėjas Mantas Stabačinskas džiaugiasi, kad dirbdamas su specialiųjų poreikių vaikais, turėjo pats tobulėti ir mokytis. „Teko daug domėtis apie specialiųjų poreikių vaikų poreikius, mokytis juos suprasti, o paskui rasti būdą, kaip jiems perteikti šokio judesius. Man tai – neįkainojama patirtis“, – apžvelgia M. Stabačinskas.
