Restoranuose ir parduotuvėse gausu gyvūninės kilmės produktų, kuriuos vartojame net nepagalvodami apie jų kokybę.
Pasirodo, geros kokybės mėsos bei pieno produktai turi didelę reikšmę žmonių sveikatai, priklausomai nuo to, kokiomis sąlygomis yra auginami gyvūnai.
Kadangi gyvulininkystė stebėtinai stipriai teršia orą ir vandenį, reikalauja labai daug vandens, be to, čia sunaudojama pusė viso pasaulio grūdų derliaus, pradėta puoselėti ekologiškas idėjas, kurios vis labiau populiarėja.
Kuo gi skiriasi ekologiški mėsos bei pieno produktai?
Visų pirma, auginant gyvulius nenaudojami antibiotikai bei kiti cheminiai priedai ar augimo hormonai. Gyvūnus draudžiama šerti genetiškai modifikuotais maisto produktais.
Gyvūninės kilmės produktai, sertifikuoti kaip ekologiški, negali turėti kitų genų (pavyzdžiui, skorpiono genai negali būti karvės genuose). Gyvūnai šeriami ekologiškais pašarais, dažnai ėda daug įvairių maistinių medžiagų, todėl buvo įrodyta, kad jie žymiai sveikesni.
Užkirstas kelias ir kempinligei plisti, nes gyvūnai nėra verčiami būti kanibalais. Dėl pusiau gyvulinės kilmės pašaro gyvūnai suserga liga, kuri naikina centrinę nervų sistemą ir galvos smegenis. Žmonėms tai taip pat pavojinga liga, vadinama Creutzfeldto-Jakobo sindromu.
Ekologiškuose ūkiuose daugiau humaniško elgesio su gyvūnais, jie nepatiria tiek streso.
Gyvūnai dažnai yra laisvi ir ganosi atvirame lauke, kvėpuoja grynu oru.
Ekologiški ūkiai mėšlą naudoja kaip natūralią trąšą, tuo tarpu pramonės ūkiuose pagaminama tiek mėšlo, kad jis kyla pavojus net žmonių sveikatai. Mėšlo perteklius gali užteršti šulinius ir taip platinti ligas.
Be to, ekologiškuose ūkiuose nėra naudojami cheminiai pesticidai ar specialios trąšos, tad ne tik tausojama aplinka, bet ir ūkio darbuotojų bei mėsos ar pieno produktų vartotojų sveikata.
