Už ir prieš genetiškai modifikuotus produktus
Genetiškai modifikuotas maistas - tai toks maistas, kurio genetinė medžiaga yra pakeista ir įgijusi kitų augalų, mikrobų ar gyvūnų savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu
Genetiškai modifikuotas maistas - tai toks maistas, kurio genetinė medžiaga yra pakeista ir įgijusi kitų augalų, mikrobų ar gyvūnų savybių, kurios negalėtų atsirasti natūraliu būdu.
Tokie produktai pradėti legaliai gaminti nuo 1990 metų. Daugiausia genetiškai modifikuojamos sojos, pomidorai, ryžiai, kukurūzai.
Genetiškai modifikuotas maistas vertinamas prieštaringai, nes dar iki galo neištirtas jo poveikis sveikatai bei ekosistemoms. Dažnai tokio maisto kritika remiasi nepagrįsta prielaida, kad suvalgius genetiškai modifikuotą produktą, pasikeis ir paties žmogaus genai.
Žmonijos populiacija pasiekė 6 bilijonų ribą.
Manoma, kad per kitus 50 metų šis skaičius padvigubės. Šiuo atveju genetiškai modifikuoti produktai turi savų pliusų. Jie atsparesni kenkėjams, klimato pokyčiams, herbicidams, įvairioms ligoms.
Patobulinti augalai nėra reiklūs tam tikram drėgmės kiekiui, tad gali augti daug skurdesnėse dirvose nepalankiomis sąlygomis.
Be derliaus rezultato, genetiškai modifikuoti augalai gali būti palankūs klimatui. Jau auginamos genetiškai modifikuotos tuopos, kurios valo dirvožemį nuo sunkiųjų metalų.
Yra bandoma išvesti pomidorų ir bulvių veisles, kuriose būtų tam tikrų vakcinos bakterijų - tai palengvintų vakcinos transportavimą bei saugojimo sąlygas.
