|
|
|
Kompiuterinis maisto netoleravimo testas
|
Išsamiau apie testą
Daugelis žmonių kenčia nuo, atrodytų, nepaaiškinamų patologijų – lėtinio nuovargio sindromo, priklausomybės nuo oro sąlygų, darbingumo sumažėjimo, kūno masės sutrikimo. Maisto netoleravimas yra viena iš šių ir panašių patologinių būklių priežasčių. Daugiau nei pusę visų ligų lemia neteisinga mityba. Mes įpratome manyti, kad gerklės skausmą, migreną, nosies užgulimą, paakių paburkimą patiriame dėl nepakankamo miego, kraujospūdžio svyravimo arba peršalimo, nė nesusimąstydami, jog tai gali būti tam tikrų maisto produktų netoleravimo pasekmė.
Neracionali mityba – viena iš pagrindinių sveiką pilnavertį gyvenimą trumpinančių priežasčių. Dėl netaisyklingos mitybos paūmėja lėtiniai susirgimai, o racionali mityba, priešingai, padeda palaikyti tinkamą organizmo balansą ir užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Maisto netoleravimas – tai neigiama mūsų organizmo reakcija į produktus, kuriuos valgome, pasireiškianti uždegiminiais ir imuniniais sutrikimais.
Dažnai tai gali būti susiję su tuo, kad organizmas nesugeba įsisavinti kai kurių maisto produktų arba pernelyg jautriai reaguoja į kai kurias jų sudėtyje esančias chemines medžiagas. Jeigu suvalgius tam tikrų produktų atsiranda aiški alerginė reakcija (odos bėrimas, paraudimas, paburkimai, niežulys ir t.t.), mes tiesiog nebevalgome šių produktų. Visgi pavojingiausi yra tie produktai, kurie nesukelia tokios aiškios reakcijos, tačiau padaro organizmui didelės žalos, provokuodami tam tikrus susirgimus bei negalavimus, pagreitinančius organizmo senėjimą. Tokia paslėpta reakcija ir vadinama maisto netoleravimu.
Besikaupdami, tokie pakitimai sukelia ligas ir medžiagų apykaitos sutrikimus: nutukimą (arba, priešingai, svorio netekimą), arterinę hipertenziją, lėtinio nuovargio sindromą, cukrinį diabetą, skrandžio ir žarnyno ligas, seksualinio gyvenimo sutrikimus ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų.
Sąvoka „maisto netoleravimas“ yra platesnė nei „maisto alergija“, kadangi apima ne tik imunologinius sutrikimus, bet ir nealerginės kilmės netoleravimą. Prastas maisto toleravimas gali būti ne tik dėl alimentinės, t.y. maistinės, alergijos, bet ir dėl virškinamojo trakto susirgimų, enzimopatijų, psichogeninių ir skonio veiksnių:
- pseudoalerginė reakcija atsiranda, kai per daug vartojama tam tikrų produktų, galinčių sukelti „putliųjų“ ląstelių pažeidimą ir histamino išskyrimą. Produktai, kurių sudėtyje yra histamino, taip pat gali sukelti pseudoalerginę reakciją;
- maisto netoleravimas dėl virškinimo fermentų trūkumo, pavyzdžiui, pieno netoleravimas dėl įgimto ar įgyto laktazės (fermento, reikalingo pieno cukrui – laktozei skaidyti) trūkumo;
- psichogeninis maisto netoleravimas pasitaiko gana dažnai, atsiranda dėl streso ar kitokių psichikos sistemos sutrikimų;
- tikroji maistinė alergija susijusi su imunologiniais mechanizmais;
- Ig E nulemta reakcija nesusijusi su valgomo maisto kiekiu;
- su alergija nesusijęs maisto produktų netoleravimas taip pat dažnas reiškinys. Tokį netoleravimą gali sukelti fermentų, padedančių virškinti vienokius ar kitokius produktus, trūkumas. Paprastas pavyzdys – pilvo pūtimas ar diskomfortas pavalgius žirnių ar lęšių patiekalų. Reikalas tas, kad mūsų žarnyne nėra fermento, skaidančio šiuose produktuose esantį angliavandenį – stachiozės tetrasacharidą. Šį angliavandenį storojoje žarnoje „sudoroja“ mikrobai, o šio proceso metu išsiskiria daug dujų. Kai kurie žmonės netoleruoja grybų, kadangi jų žarnyne nėra fermento, skaidančio angliavandenį – trehalozę. Suvalgius grybų tokiems žmonėms pasekmės kur kas nemalonesnės, nei užvalgius žirnių.
Dėmesio! Jei norėtumėte gauti išsamią visų testuojamų produktų lentelę el. paštu, parašykite mums el. paštu info@holimed.lt
