|
|
|
|
|
|
|
Erkės pabudo: prasideda naujas kenkėjų sezonas
|
Balandžio 7-ąją minėjome Pasaulinę sveikatos dieną. Šia proga šiais metais dėmesys buvo kreipiamas užkrato pernešėjų platinamoms ligoms. Ypatingas dėmesys skiriamas Laimo ligos, erkinio encefalito sergamumo padidėjimui bei atsinaujinančioms infekcijoms. Erkinis encefalitas ir Laimo liga – labiausiai paplitusios erkių platinamos ligos tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje. Didžiausia erkių gausa yra Šiaurės ir vidurio Lietuvoje, ne išimtis ir Šiaulių apskritis. Erkių gausa pastaraisiais metais nemažėja, jų galime aptikti miškuose, parkuose, gyvenamosiose teritorijose, soduose. Ypač erkių gausu lapuočių medžių miškuose, taip pat ten, kur aukšta nenupjauta žolė, pernykščiai lapai, šakų krūvos. Erkinio encefalito virusas ir Laimo ligos sukėlėjas erkėse aptinkamas visose šalies administracinėse teritorijose, todėl užsikrėsti rizika išlieka visur.
Šiaulių apskrityje daugiausia Laimo ligos atvejų
Praėjusiais metais buvo užregistruoti 243 erkių platinamų ligų atvejai, kai tuo tarpu 2012 metais – 242. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrities gyventojų sergamumo šiomis ligomis rodiklis neviršija šalies vidutinio sergamumo lygio – 10,3 atvejai tenka 10 000 gyventojų. Praėjusiais metais, kaip ir 2012 metais, Šiaulių apskrityje buvo užregistruoti 199 Laimo ligos atvejai. Didžiausi sergamumo Laimo liga rodikliai, viršijantys apskrities vidutinį sergamumo lygį, yra Šiaulių mieste, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Erkinio encefalito atvejų užregistruota 44. Didžiausi sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai yra Akmenės, Šiaulių ir Pakruojo rajonuose. Mirties atvejų nuo erkinio encefalito neužregistruota. Pasak sveikatos specialistų, kasmet registruojami pavieniai Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejai vaikų tarpe. Didžioji dalis visų susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis yra suaugę darbingo amžiaus asmenys.
Erkės tyko miškuose ir parkuose
Šiaulių apskrities gyventojams dažniausiai infekuotos erkės įsisiurbė būnant miške, nemažai daliai – gyvenamosiose vietose, soduose. Dažniausiai susirgę asmenys kaip užsikrėtimo vietas nurodo Salduvės parką (Šiaulių m.), Šiaulių miesto centrinį parką, Dainų parką (Šiaulių m.), Kužių (Šiaulių r.), Bubių (Šiaulių r.), Šaukėnų (Kelmės r.), Tytuvėnų (Kelmės r.), Pakražančio seniūnijos (Kelmės r.), Klovainių seniūnijos (Pakruojo r.), Grinkiškio (Radviliškio r.), Kuršėnų (Šiaulių r.), Papilės apylinkių (Akmenės r.) miškus. Dalis susirgusiųjų užsikrėtė lankydamiesi kitų Lietuvos miestų apylinkėse ar viešėdami užsienio valstybėse (Latvijoje, Baltarusijoje, Švedijoje). Sveikatos specialistai jau skambina pavojaus varpais, nes erkių aktyvumo sezonas jau prasidėjo. Kovo 14 dieną Šiaulių miesto Salduvės parke buvo aptikta aktyvių erkių. Todėl gyventojams rekomenduojama išlikti budriems, nuolat prisiminti apie tykančius pavojus gamtoje.
Erkių platinamų ligų pavojus
Tiek erkinis encefalitas, tiek Laimo liga – abi šios infekcijos yra grėsmingos savo pasekmėmis, tačiau Laimo ligos sukėlėjai jautrūs antibiotikams. Laiku pradėjus gydymą, nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama. Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Tuo tarpu erkinis encefalitas – sunkiai gydoma ir pavojinga liga, sukelianti ilgalaikes pasekmes, neretai pakeičiančias gyvenimo kokybę. Apie 10 proc. visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu pasireiškia sunkūs liekamieji reiškiniai: paralyžiai ir parezės, raumenų atrofijos, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai. Erkinio encefalito virusu užsikrečiama įkandus infekuotai erkei bei vartojant nevirintą ožkų ir karvių pieną. Viena erkė gali pernešti kelių infekcijų sukėlėjus. Erkės perduoti virusą gali tik tada, kai erkė turi kontaktą su krauju. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą.
Erkes vilioja prakaitas
Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Baranauskienės, savo aukas erkės atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Jos turi specialų organą – Helerio aparatą, kuris padeda erkei atpažinti ir atsirinkti potencialias aukas. Kol kas konkrečiai nežinoma, kodėl erkės įsisiurbia į vieną ar kitą žmogų bei gyvūną. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, kurių kvapas erkėms itin patrauklus ir yra sumišęs su prakaito kvapu. Įsisiurbusi erkė su seilėmis išskiria medžiagas, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įdūrimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Dėl analgetikų įkandimo vieta tampa nejautri, nejaučiame ir erkės straubliuko skverbimosi į odą.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Erkės nereikėtų tepti jokiais skysčiais, nespausti jos pilvelio. Pinceto pagalba sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir truktelėti atgal. Žaizdelę apiplauti vandeniu su muilu ar dezinfektantu. Jei odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos negalima draskyti, organizmas pats pašalins svetimkūnį. Kreiptis į gydytoją nebūtina, išskyrus tuos atvejus, jeigu per 1 mėnesį po įkandimo susirgote, pasireiškė į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai), įkandimo vietoje atsirado raudona dėmė.
Gamtos mylėtojams – būtina skiepytis
Paprastai nuo galimo erkės įsisiurbimo dažniausiai saugosi miško, žemės ūkio darbininkai, kelininkai, geležinkeliečiai, geologai, melioratoriai, taip pat žmonės, mėgstantys poilsiauti miške (grybautojai, uogautojai), ar gyvenantys miškingose vietovėse. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Ši informacija paprastai nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Pagreitinta skiepijimų nuo erkinio encefalito schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Tačiau visiems žmonėms einant į mišką ar parką, dirbant sode reikėtų saugotis erkių – rengtis šviesius drabužius ilgomis rankovėmis. Drabužius ir atviras kūno vietas (veidą, kaklą, rankas) rekomenduojama apipurkšti repelentais – skysčiais, atbaidančiais erkes. Kas 1–2 valandas apžiūrėkite drabužius ir atviras kūno vietas. Poilsiui ir apžiūrėjimui pasirinkite atvirą, saulėtą aikštelę, kurioje neveši žolė. Nepatartina gulėti žolėje ar sėdėti ant kelmų. Grįžę iš miško, sodo ar pasivaikščiojimo gamtoje, persirenkite ir apžiūrėkite savo kūną, rūpestingai pasitikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą.
Gyventojai turėtų žinoti, kad norintiems saugiai leisti laisvalaikį gamtoje ar sode, būtina tinkamai prižiūrėti poilsiavietes: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 centimetrų, o menkaverčius krūmus geriau iškirsti.