Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Geras miegas paauglystėje sumažina nutukimo riziką

Kaip išlikti gražiam, jaunatviškam
Nuotraukos

Nesiginčijama, kad geras ir pakankamas miegas yra vienas svarbiausių faktorių, nuo kurių priklauso mūsų sveikata. Kiek tėvų pažįsta situaciją, kai lovoje gulintys vyresni atžalos dar valandas spokso į išmanųjį telefoną arba televizoriaus ar kompiuterio ekraną? Neseniai paskelbti vieno tyrimo rezultatai rodo, kad 9 valandas ar ilgiau trunkantis miegas sumažina nutukimo riziką nuo 14 iki 18 metų paaugliams.

Nebenaudojama energija paverčiama riebalais

Kas šešis mėnesius stebėta beveik pusantro tūkstančio paauglių. Periodiškai matuota tiriamųjų kūno masė, ūgis ir skaičiuotas kūno masės indeksas. Paaugliai apklausti dėl miego trukmės, kuri buvo nustatoma užpildant klausimynus. Rezultatai parodė, kad kūno masės indeksas labiausiai padidėjo paaugliams, kurių miego trukmė trumpiausia.

„Pamatę savo šešiolikmetį sūnų su išmaniuoju telefonu ar nešiojamuoju kompiuteriu lovoje, tėvai turėtų pamąstyti apie patofiziologiją. Melsva kompiuterio ekrano spalva slopina miego hormono melatonino išskyrimą, todėl užmiegama vėliau. Naktinėjant ir būdraujant suaktyvėja pagumburio ir hipofizės – antinksčių sistema, todėl išskiriami streso hormonai kortizolis ir adrenalinas. Šie organizmą skatina ieškoti energijos – greitai pasisavinamos energijos. Ji dažniausiai pasiekiama vėlyvomis vakaro valandomis virtuvėje – šokoladu ar sausainiu. Gavęs reikalingą energijos dozę žmogaus organizmas slopina streso hormonų sintezę, todėl pagaliau užsnūstama. O energija, kuri nebenaudojama, atidedama riebalų forma. Tėvų adrenalino išskyrimą turėtų pastimuliuoti scenarijus po 25 metų, kai jų atžala, sveriantis bene 200 kg, gulės galbūt toje pačioje lovoje ir užmigti galės tik su miego metu jį apsaugančia specialia kauke, leidžiančia kvėpuoti be rizikos mirti…“, – savo mintis apie miego ir nutukimo ryšį „Vakarų Lietuvos medicinai“ išsakė Vokietijoje dirbantis vidaus ligų gydytojas Jonas Korsakas.

Alina nervų sistemą

Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis atkreipia dėmesį, kad mažiau miega tie, kurie turi nervų sistemos sutrikimų. Nervų sistemą sekina tiek įtemptas protinis darbas, tiek sėdėjimas prie kompiuterio, ypač vaikams.

Kaip pagerinti nervų sistemos veiklą? „Įtakos turi ir dienos režimas, paveldėjimas, darbas, aplinka, gyvenimo būdas. Kartais tenka skirti ir medikamentinį gydymą“, – paaiškino neurologas.

„Tyrėjai iškėlė labai aktualią temą, kuri manau tinka ir Lietuvos paaugliams. Miegas labai svarbus paauglių savijautai, saugumui, mokymosi procesui. Mažai miegodami bei užmigdami prie veikiančių kompiuterių, televizorių, telefonų, jie kenkia savo sveikatai. Neigiamai veikiama nervų sistema, silpsta imuninė sistema, trinka hormonų pusiausvyra, todėl padidėja tikimybė nutukti, susirgti depresija, silp­nė­ja at­min­tis, sun­ku su­si­kaup­ti, jau­čia­mas nuo­var­gio jaus­mas, mie­guis­tu­mas, virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mai, gal­vos skaus­mai, pa­di­dė­ja al­kio jaus­mas. Manau, „naktinėjimas“ ir naktinis užkandžiavimas tiesiogiai susiję su paauglių kūno masės didėjimu. Tėvai turi stebėti, ar paauglys miega pakankamai, ir dažniau priminti, kad jam būtinas ramus, kokybiškas miegas“, – gydytojams antrino ir Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo visuomenės sveikatos specialistė Diana Butkienė.

Nutukimo problemų turi vis daugiau mokinių

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras analizuoja Klaipėdos bendrojo lavinimo mokinių sveikatos būklę iš statistinės apskaitos formos Nr. 027-1/a „Vaiko sveikatos pažymėjimas“, kuri kasmet yra pristatoma į mokyklą. Šiame pažymėjime yra punktas, kuriame turi būti pažymimas mokinių kūno masės indeksas. Iš šio įvertinimo sprendžiama, koks yra bei kaip kinta mokinių svoris.

2012 m. nutukimo problemų turėjo 1,9 proc. mokinių. Nuo 2009 m. iki 2012 m. matyti, kad vis didesnė procentinė mokinių dalis turėjo nutukimo problemų – atitinkamai nuo 1 iki 1,9 proc. 2012 m. didžiausia mokinių dalis, kuri turėjo nutukimo problemų, buvo tarp 5–8 klasių grupės mokinių –2,2 proc., o tarp 9−12 klasių mokinių – 1,8 proc.

Miega per mažai

Ar žinoma, kiek valandų miega Lietuvos paaugliai? Kokia normali miego trukmė? „Tokie tyrimai Lietuvoje nėra atliekami, bet Lietuvos paaugliai nesiskiria nuo kitų šalių paauglių ir, pagal užsienio tyrimų rezultatus, miega tik po 4-7 valandas per dieną“, – sakė visuomenės sveikatos specialistė.

Kad organizmas pailsėtų, sukauptų energijos kitai dienai, paaugliui reikia 8-9 valandų miego. Kiti ekspertai, D. Butkienės duomenimis, nurodo net 9-10 valandų miego.