|
|
|
|
|
|
|
Kad kosulys padėtų greičiau pasveikti
|
„Mano vaikas kosėja“ – tokius tėvų nusiskundimus pediatrai girdi kasdien. Kas gi tas kosulys, kodėl jis atsiranda, kada reikia dėl jo nerimauti, kaip su juo kovoti? Pagaliau – ar reikia kovoti? Iš tikrųjų pats kosulys dažniausiai nėra toks pavojingas, kaip jį sukėlusios priežastys. Kosulys netgi padeda – valo vaiko kvėpavimo takus. Kosėjant išstumiami įvairūs ligų sukėlėjai ir smulkios purvo bei dulkių dalelės.
Kosulys kosuliui nelygu
Pagal kosulio pobūdį patyręs gydytojas gali nustatyti preliminarią diagnozę. Pirmaisiais gyvenimo metais kosulį vaikams dažniausiai sukelia įvairios virusinės peršalimo ligos. Sauso kosulio, kai vaikas atkosėja nedaug gleivių, priežastis – kvėpavimo takų (ryklės, gerklų, trachėjos) uždegimai, taip pat bronchitas, sinusitai, plaučių uždegimas ligos pradžioje. Toks kosulys labai erzina ir nukamuoja mažylį. Esant trachėjos uždegimui, kosulys duslus, lyg iš statinės, specifinė sauso kosulio rūšis – lojamas kosulys, kuris atsiranda dėl gerklų uždegimo – laringito bei tracheito. Jei kosulį sukelia virusai, paburksta kvėpavimo takai, todėl prikimsta balsas, sunkiau įkvėpti.
Švokščiamam kosuliui būdingas garsas, orui veržiantis iš plaučių. Kartais dar prisideda sunkus, triukšmingas iškvėpimas ir dusulys, kurie atsiranda dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo ( obstrukcijos). Toks kosulys būna sergant obstrukciniu bronchitu, bronchiolitu, plaučių uždegimu, bronchų astma.
Drėgnas kosulys
Ligoniukui sveikstant sausas kosulys virsta drėgnu ir vaikas atkosėja skreplių. Skystas gleives lengviau iškosėti negu tirštas ir klampias, kurios reikalauja didelių pastangų, o kosulys tampa gilesnis. Iškosėjus skreplius, priepuolis paprastai liaujasi, kol jų vėl neprisikaupia.
Sloguojantis vaikas gali pakosėti rytais, atsikėlęs iš lovos, dienomis kosulys paprastai išnyksta. Taip atsitinka todėl, kad gulinčiam vaikui iš nosies ir prienosinių ančių išsiskiriantis sekretas kaupiasi nosiaryklėje, dirgina jos gleivinę ir sukelia kosulį. Tai neturi kelti nerimą, nes vaikas iškosėja nosies gleives, nutekėjusias į žemiau esančius kvėpavimo takus. Dieną sekretas pamažu teka žemyn užpakaline nosiaryklės sienele, o vaikas jį praryja, todėl kosėja mažiau.
Ūminių viršutinių kvėpavimo takų uždegimų arba bronchito sukeltas varginantis sausas kosulys po 2-3 dienų pasidaro drėgnas ir vaikas lengviau atsikosėja. Tokia ligos eiga natūrali ir vaikas ima sveikti. Jeigu šiuo ligos periodu, kai kosulys jau pasidarė drėgnas, vaiko būklė pablogėja, tėveliams derėtų sunerimti ir parodyti vaiką gydytojui. Mat tai panašu į galimas komplikacijas.
Kosulys – daugelio vaikiškų ligų palydovas, taip pat ir kokliušo. Šiai ligai būdingas sausas kosulys, naktį sustiprėjantys jo priepuoliai. Vaikas nepaliaujamai kosėja, po to triukšmingai įkvepia oro ir jį vėl ištinka kosulio priepuolis.
Lėtinis kosulys
Jeigu vaikas kosėja ilgiau kaip mėnesį, toks kosulys vadinamas lėtiniu. Jis nebūna intensyvus, kartais sustiprėja, kartais nurimsta. Dažniausiai toks kosulys kamuoja alergine sloga, sinusitu, bronchų astma sergančius vaikus.
Kaip padėti kosinčiam mažyliui?
Kadangi kosulys – natūralus organizmo valymosi mechanizmas, slopinti nepatariama net sauso kosulio. Šį neproduktyvų kosulį tereikia paversti drėgnu, kad vaikas galėtų iškosėti nereikalingus teršalus, atsiradusius dėl ligos. Kadangi kosulys – nėra liga, o tik jos simptomas, jo niekaip neatsikratysime, kol nepašalinsime sukėlusios priežasties. Todėl pirmiausia reikia gydyti infekciją, kurią nustatys vaiką apžiūrėjęs gydytojas. Jis patars ir dėl kosulio.
Jeigu vaiką kosulys labai vargina, jam sunku atsikosėti, esant sausam kosuliui arba jeigu gleivės tirštos, gydytojas skirs atsikosėjimą palengvinančių preparatų. Sausas kosulys labai išsekina vaiką, todėl reikia jį švelninti ir drėkinti, vartojant gleives skystinančius preparatus. Mažiems vaikams jie gaminami sirupo arba lašiukų pavidalo. Juos lengva sugirdyti mažyliui, galima praskiesti nedideliu kiekiu skysčio (arbatos, sulčių, vandens).
Kosėjantį vaiką kuo daugiau girdykite šiltais skysčiais, atsikosėjimą skatinančiomis vaistažolių arbatomis, pavyzdžiui, čiobrelių, duokite iš augalų pagaminto sirupo, pavyzdžiui – gebenių lapų ekstrakto.
Paūgėjusiam vaikui, prieš guldant miegoti, pamirkykite kojytes karštame vandenyje apie 10-15 minučių. Paskui jas gerai nušluostykite ir apmaukite nakčiai vilnonėmis kojinėmis.
Jeigu vaiko kosulys drėgnas, skatinkite jį dažniau kosėti. Kūdikį galima stengtis prajuokinti kutenant ar žaidžiant ir sukelti kosulį, vyresnis vaikas gali pakosėti paprašytas.
